Šiuolaikiniai automobiliai neįsivaizduojami be įvairių elektroninių sistemų, kurios užtikrina saugumą, didina komfortą ir mažina vairuotojo įtaką vairuojant. Kompiuterinių technologijų pažanga transporto srityje yra akivaizdi: šiandien iš gamyklos išriedėjęs nedidelis hečbekas gali turėti daugiau elektroninių technologijų nei prieš dešimtmetį pagamintas reprezentacinis sedanas.
Kai kurios elektroninės sistemos žinomos jau dešimtmečius ir yra būtinos kiekviename naujame automobilyje, o kitos paplito tik pastaraisiais metais ir dar yra bandomojoje stadijoje. Nors išskirti sistemas pagal svarbą yra sudėtinga, visas jas galima suskirstyti į dvi dalis: tas, kurios privalomos visuose naujuose automobiliuose, ir tas, kurios padeda saugiai vairuoti, bet dar nėra privalomos. Tikėtina, kad artimiausiais metais privalomųjų sąrašas bus papildytas.
Svarbiausios - būtinos sistemos
Daugelis automobilistų žino trijų raidžių trumpinį ABS. Tai - stabdžių antiblokavimo sistema, neleidžianti ratams blokuotis nuspaudus stabdžių pedalą. ABS leidžia išlaikyti automobilio kontrolę - jis reaguoja į komandas vairu net ir maksimaliai stabdant. Kita vertus, ABS ant sausos kelio dangos kiek pailgina automobilio stabdymo kelią, tačiau sistemos suteikiami privalumai gerokai atsveria trūkumus. Pirmą patentą už „sistemą, neleidžiančią užsiblokuoti ratams“ „Bosch“ įmonė gavo dar 1936 m., tačiau plačiau ji išplito paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais, o nuo 2004 m. tapo privaloma kiekvienam naujam Europos Sąjungoje parduodamam automobiliui. 2016 m. ši sistema jau montuojama ir į visus ES parduodamus motociklus.
Elektroninė stabilumo sistema, įvairių gamintojų vadinama įvairiai (ESP, ASR, DSC ir kt.), leidžia greičiau ištiesinti slysti pradėjusio automobilio trajektoriją: ji turi galimybę stabdyti kiekvieną automobilio ratą individualiai. Kita vertus, ši sistema be vairuotojo įsikišimo tampa beverte - būtent transporto priemonės valdytojas turi nurodyti, į kurią pusę nori važiuoti, o ESP stengsis automobilį pakreipti į tą pusę, į kurią pasuktas vairas. ESP sistema visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose kaip standartinė įranga montuojama nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Nors daugelis automobilių šią sistemą turėjo ir anksčiau, nuo šios datos ji tapo privalomai montuojama į visus automobilius.
Pagalba vairuotojui
Ankstesniame skyriuje minėtos sistemos pagal veikimo principą yra panašios su tomis, kurios bus minimos dabar, tačiau skirtumas vienintelis: anksčiau minėtos yra privalomai montuojamos į kiekvieną naują automobilį, o šios dažniausiai (bent jau kol kas) yra tik papildomos įrangos sąraše.
Kokios tai sistemos? Kaip pagrindines galima įvardyti kelio ženklų atpažinimo ir nurodymo funkciją, apie išvažiavimą iš eismo juostos įspėjančią sistemą, vairuotojui nematomos („aklosios zonos“) stebėjimo sistemą, vairuotojo nuovargio stebėjimo sistemą (ji stebi vairuotojo veiksmus ir, jam darant daugiau klaidų, pasiūlo pailsėti). Jos šiandien montuojamos į daugelį automobilių - jas turi ir dideli sedanai kaip „Peugeot 508“, ir maži krosoveriai kaip 2008.
Kitas elektroninių sistemų lygis - kai jos ne tik įspėja vairuotoją apie kitus įvykius, bet ir pačios imasi veiksmų. Tokios funkcijos - pirmas žingsnis visiškai savavaldžių automobilių link ir čia daugelis gamintojų lenktyniauja, kuris gi pirmas pasiūlys tobulesnę kiekvienos sistemos versiją. Prie tokių sistemų galima priskirti aktyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą. Ji veikia kaip ir paprastas tempomatas (visuomenėje geriau žinomas „autopiloto“ pavadinimu), tačiau specialus radaras stebi priekyje važiuojančią transporto priemonę. Jeigu ši sulėtėjo, sistema valdomo automobilio greitį taip pat atitinkamai sumažins. Kai kuriuose automobiliuose, pvz. „Audi“, „Peugeot“ ar „Volvo“, tokia sistema veikia iki visiško sustojimo bei yra itin naudinga ne tik greitkeliuose, bet ir eismo spūstyse.
Kai kurie automobiliai taip pat gali patys įsiparkuoti. Tai - itin tikslus, tačiau ganėtinai lėtas procesas, tad patyrę vairuotojai parkavimo procedūrą greičiau atlieka patys nei tai padaro technika.
Saugumą keliuose itin padidinanti sistema - autonominis stabdymas. Kai kurie automobiliai šiandien jau gali būti komplektuojami su sistema, kurios radarui užfiksavus priekyje kliūtį, ji automobilį sustabdys ir išvengs avarijos arba bent jau ženkliai sumažins jos pasekmes. Šios sistemos skirstomos į kelis lygius pagal veikimo greitį - vienos pritaikytos miestui ir veikia važiuojant nedideliu greičiu, kitos puikiai funkcionuoja ir greitkeliuose. Kai kurios fiksuoja tik didelius objektus, pvz. automobilius, o kitų jautrūs radarai pastebi ir gatvėje atsidūrusius gyvūnus ar žmones bei imasi stabdymo veiksmų.
Pažanga džiugina ir stebina
„Peugeot“ prekės ženklo ambasadorius Žydrūnas Savickas, kasdien naudojantis krosoverį 3008, neslepia - šiuolaikinių automobilių pažanga jį maloniai stebina. Keliolika metų važinėdamas vien naujais automobiliais, sportininkas lengvai pastebi esmines kryptis, kuriose jie tobulėja ir gali palyginti.
„Kalbant apie mano „Peugeot 3008“, tai niekada nebuvau girdėjęs apie kvapų pasirinkimą, tačiau visos elektroninės naujovės man patinka“, - sako galiūnas apie vairavimą lengvinančias ir saugesniu darančias sistemas. „Peugeot 3008“, pasirinkus vieną iš trijų vairavimo režimų, pasikeičia ne tik techniniai automobilio nustatymai, bet ir kvapas salone.
Kasmet po 40-60 tūkst. kilometrų automobiliu įveikiantis Ž. Savickas neslepia, kad elektroninės sistemos gerokai palengvino tiek jo, tiek kitų vairuotojų dalį - vairuoti šiandieninį automobilį nepalyginamai lengviau ir saugiau nei tą, kuris pagamintas prieš 30 metų.
„Kadangi pradėjau važinėti su senu „žiguliu“, tai visai neblogai pamenu visas jo galimybes. Labai didelio entuziazmo grįžti prie tokios technikos neturiu“, - juokiasi sportininkas, užsimindamas, kad pusšimčio metų sulaukusi technika turi žavesio, tik jeigu ji pagaminta užjūryje - Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Peugeot 607 stabdžių sistemos specifika ir galimos problemos
Nutiko tokia bėda. P607 2.2hdi 03m. Vieną dieną stabdant prie šviesoforo mašina sulėtėjo iki 20km/h ir pasigirdo ESP siurblio ūžesys po vairuotojo sparnu. Tuo metu automobilis nustojo stabdyti, o pedalas pasidarė kietas kaip akmuo. Po kelių sekundžių pedalas pasispaudžia ir mašina sustoja. Ir tai kartojasi kaskart stabdant. PP2000 jokių klaidų neranda, visi ABS davikliai rodo vienodą greitį. Gal kas esate susidūrę su tokia problema? Nuo ko ir ką pradėti tikrinti?
ABS žiedus pasitikrinkite nuodugniai, gali būti trūkusių. Tada greitis kaip ir OK, bet stabdymo metu lyg ir mato vieno rato labai nedidelį nesutapimą ir būna nesąmonė. Su žiedais viskas gerai, pravaliau su dratiniu šepečiu, daviklio jungtis papūčiau su aerozoliu išstumiančiu drėgmę, bet efektas nulinis. Kiek suprantu, bėda gali būti ABS bloke, kuris po stabdžių pusle stovi. Bet jo taip paprastai nepakeisi, kad patikrinti. O negali tiesiog nebūti vakuumo ir tada stabdžių pedalas sukietėja? Ant šalto užpumpuoju stabdžius ir laikant pedalą užkuriu mašiną - pedalas iškart krenta. Ir kietas stabdis vistiek stabdo, o čia laikai nuspausta, mašina lėtėja ir tik pasigirsta siurbliuko ūžesys ir mašina pradeda laisvai riedėti.
Ačiū už nuomones, bet su vakuumu viskas gerai ir vakuumas čia neprieigos. Stabdžiai veikia net ir be vakuumo.
Automobilis: Peugeot 607 2006.10.
Gausi keisti skirstytuvą. Kas slepiasi po žodžiu skirstytuvas?
Sveiki, prie to pačio, dėl stabdžių, tiksliau ABS. Problema panaši kaip ir pas kolegą. Kai stabdai, dreba pedalas ir auto visiškai nestoja. Ypač kai kieme statai auto ant nedidelio greičio, atbuline eiga. Ir dar važiuojant per kelio ženklų begius iš lėto ir laikant koją ant stabdžių pedalo, pedalas vibruoja. Kur ieškoti gedimo? ABS žiedas, ABS daviklis ar dar kas gali būti?
Gal kam teko tą žiedą kaip nors tvirtinti? Žodžiu vienas atsilaisvino, gali nuimti ir uždėti.
Automobilis: Peugeot 607 2006.10.
Jeigu žiedas sveikas, gali silikonu patepti riebiai ir užmauti. Būna su kempu pora taškų prisega. Na, reiktų gerai pasižiūrėt, bet atrodo kaip sveikas.
Sveiki. Peugeot 607 2.2hdi 2001m. Kas galėtų būti, jog stabdant vieną kart viskas gerai, greit atleidus ir vėl nuspaudus pedalą jau stabdo prastai, pakartojus trečią kart beveik nestabdo. Pavėžiavus kelias sekundes vėl stabdo gerai pirma paspaudima. Pedalo eiga ir kietumas nesikeičia.
Greičiausiai vakuumo trukumo problema, tai arba kur nesandaru, arba siurblys. Arba viskas ten gerai, nes vakuumo ir turi pritrukti, spaudžiant pedalą staigiai kelis kartus iš eilės be pertraukos, nespeja tas mažas siurblys taip greit išvakuumuoti didelės pusles.
Stabdžių sistemos komponentai
Stabdžių suportai (taip pat žinomi kaip stabdžių atramos arba stabdžių lizdai) yra svarbios detalės daugelyje transporto priemonių. Jų pagrindinė funkcija yra palaikyti stabdžių sistemą tam tikroje pozicijoje ir užtikrinti, kad stabdžių komponentai veiktų tinkamai. Jie taip pat padeda išvengti sušlakstymo, triukšmo ar vibracijų.
Yra kelios rūšys ir medžiagos, naudojamos stabdžių suporčių gamybai:
- Guminiai suporčiai: Dažnai naudojami dviračiams ir motociklams. Pagaminti iš atsparaus guminio arba sintetinio kaučiuko, efektyvūs slopinant vibracijas.
- Metalinių suporčių: Gali būti naudojami sunkvežimiams ir kitiems sunkiems transporto priemonėms. Dažniausiai tai tvirti metaliniai strypai arba lankai, kurie palaiko stabdžių diskus arba būgnus.
Stabdžių suportai turi būti reguliariai tikrinami ir prižiūrimi. Guminiai suporčiai gali per metus nusidėvėti ir sugadinti, todėl juos reikia periodiškai keisti.
Stabdžių suportų laikikliai yra esminiai stabdžių sistemos komponentai, kurie užtikrina, kad stabdžių suportai būtų tvirtai pritvirtinti prie automobilio važiuoklės ir veiktų efektyviai. Laikiklis yra metalinis rėmas arba laikiklis, kuris tvirtina stabdžių suportą prie automobilio važiuoklės arba ratų stebulės.
- Korozija: Laikikliai gali pradėti rūdyti dėl ilgalaikės drėgmės, druskos ir kitų išorinių veiksnių poveikio.
Stabdžių suportų laikiklius reikia keisti, jei jie yra rimtai pažeisti, deformuoti arba stipriai koroduoti.
Stabdžių suportų stūmokliai yra cilindrinės formos metalinės dalys, kurios juda į priekį ir atgal stabdžių suporto viduje. Jie yra atsakingi už stabdžių kaladėlių spaudimą prie stabdžių disko, kai vairuotojas spaudžia stabdžio pedalą. Dažniausiai stūmokliai gaminami iš metalo, pavyzdžiui, plieno ar aliuminio, tačiau kai kurie gali būti gaminami ir iš keramikos. Kai vairuotojas spaudžia stabdžio pedalą, stabdžių skystis sukuria spaudimą stabdžių cilindruose, kuris perkeliamas į suportų stūmoklius. Šie stūmokliai juda į priekį ir spaudžia stabdžių kaladėles prie stabdžių disko. Stabdžių sistemose naudojama hidraulinė sistema, kuri perduoda spaudimą nuo pedalo iki stūmoklių.
Laiku atliekama stabdžių suportų stūmoklių priežiūra yra būtina, siekiant užtikrinti stabdžių sistemos patikimumą ir ilgaamžiškumą.
Stabdžių būgnai yra cilindro formos stabdžių komponentai, kurie dažniausiai naudojami automobilių galinėje ašyje. Kai stabdžiai yra suaktyvinami, stabdžių trinkelės arba bateliai spaudžiami iš vidaus į būgnų sieneles, sukurdami trintį, kuri lėtina ratų sukimąsi.
- Šilumos valdymas: Stabdžių diskai yra geriau pritaikyti šilumos išsklaidymui, todėl yra mažiau linkę į perkaitimą, ypač esant intensyviam stabdymui.
- Konstrukcija: Diskiniai stabdžiai paprastai yra paprastesnės konstrukcijos, todėl juos lengviau prižiūrėti ir keisti.
Tiek stabdžių diskai, tiek būgnai su laiku gali nusidėvėti ir reikalauti priežiūros arba pakeitimo. Juos reikia keisti, kai jie yra nusidėvėję, deformuoti arba koroduoti.
Stabdžių trinkelės yra vienos iš svarbiausių automobilio stabdžių sistemos dalių, kurios tiesiogiai veikia stabdymo efektyvumą ir saugumą. Tai metalinės arba kompozitinės plokštės, kurios turi trinties medžiagą vienoje pusėje. Kai vairuotojas spaudžia stabdžių pedalą, hidraulinis slėgis sukelia stabdžių trinkeles prispausti prie stabdžių disko ar būgno paviršiaus.
- Organinės trinkelės: Gaminamos iš organinių medžiagų, tokių kaip stiklo pluoštas, guma ir dervos.
- Metalinės (pusiau metalinės) trinkelės: Sudarytos iš metalo dalelių, sumaišytų su trinties medžiagomis.
Pakeiskite trinkeles, kai jos nusidėvi iki minimalaus leistino storio, paprastai apie 3 mm. Paprastai trinkelės tarnauja nuo 30 000 iki 70 000 kilometrų.
Stabdžių diskų apsaugos, dar žinomos kaip apsauginės plokštės ar skydeliai, yra svarbūs automobilio stabdžių sistemos komponentai, kurie padeda apsaugoti stabdžių diskus nuo išorinių veiksnių, tokių kaip purvas, drėgmė ir akmenukai. Jos yra metalinės arba plastikinės plokštės, kurios montuojamos už stabdžių diskų.
Rankinio stabdžio lynai, dar žinomi kaip trosai, yra esminiai automobilio stabdžių sistemos komponentai, atsakingi už rankinio stabdžio veikimą. Tai plieniniai troseliai, kurie jungia rankinio stabdžio svirtį su galiniais stabdžiais. Kai vairuotojas užtraukia rankinį stabdį, lynai perduoda jėgą nuo svirties iki galinių stabdžių mechanizmų.
Stabdžių cilindrai yra hidrauliniai komponentai, kurie paverčia mechaninį stabdžio pedalo spaudimą į hidraulinį slėgį. Kai vairuotojas spaudžia stabdžio pedalą, pagrindinis stabdžių cilindras sukuria hidraulinį slėgį stabdžių skystyje. Šis slėgis perduodamas per stabdžių linijas į ratų cilindrus, kurie savo ruožtu spaudžia stabdžių kaladėles prie diskų ar būgnų.
Vienas dažniausių stabdžių cilindrų gedimų yra stabdžių skysčio nuotėkiai. Tai gali atsirasti dėl susidėvėjusių sandariklių arba cilindro korozijos. Jei cilindruose atsiranda nešvarumų ar rūdžių, jie gali užsikimšti.
Stabdžių sistemos veikimo principas
Stabdžių sistema yra viena iš svarbiausių bet kurio automobilio ar transporto priemonės saugumo sudedamųjų dalių. Efektyvi stabdžių sistema leidžia vairuotojui valdyti transporto priemonės greitį, sustabdyti automobilį esant reikalui ir išvengti avarijų. Ši sistema susideda iš kelių pagrindinių komponentų, kurie kartu užtikrina sklandų ir saugų stabdymo procesą.
Stabdžių sistema susideda iš šių esminių komponentų:
- Stabdžių pedalas - komponentas, kurį vairuotojas paspaudžia, norėdamas sulėtinti ar sustabdyti automobilį.
- Stabdžių pagrindinis cilindras - centrinis stabdžių sistemos komponentas, kuris paverčia mechaninę jėgą į hidraulinį slėgį.
- Stabdžių skystis - specialus skystis, kuris veikia kaip stabdžių sistemos jėgos perdavėjas.
- Stabdžių vamzdeliai ir žarnelės - kanalai, per kuriuos stabdžių skystis keliauja iš pagrindinio cilindro į stabdžių mechanizmus ratuose.
- Stabdžių apkaba (suportas) - komponentas, kuris veikia kartu su stabdžių diskais.
- Stabdžių kaladėlės - trinties medžiagos komponentai, kurie tiesiogiai liečiasi su stabdžių disku.
- Stabdžių diskai - sumontuoti prie kiekvieno automobilio rato ir sukasi kartu su juo.
- Būgniniai stabdžiai - vietoj stabdžių diskų naudojami tam tikruose automobiliuose, ypač galiniuose ratuose.
- Ratų stabdžių cilindrai - komponentai, kurie perduoda hidraulinį slėgį iš stabdžių skysčio į mechaninį stabdžių trinkelių judesį būgniniuose stabdžiuose.
- ABS sistema (anti-lock braking system) - svarbi saugos sistema, kuri neleidžia ratams užsiblokuoti stabdant.
Stabdžių sistemos priežiūra, gedimai ir remontas
Kai vairuotojas paspaudžia stabdžių pedalą, pagrindinis stabdžių cilindras sukuria hidraulinį slėgį stabdžių skystyje. Šis slėgis perduodamas per stabdžių linijas į ratų cilindrus (arba apkabas), kurie savo ruožtu spaudžia stabdžių kaladėles prie diskų ar būgnų. Hidraulinė sistema veikia pagal principą, kurio pagrindinis privalumas yra galimybė perduoti didelę jėgą mažu judesiu.
tags: #kaip #veikia #peugeot #607 #stabdziu #sistema