Motociklo ar mopedo karbiuratorius yra itin svarbus degalų tiekimo sistemos komponentas, esantis tarp oro filtro ir variklio oro įsiurbimo angos. Tai sudėtingas mechanizmas, susidedantis iš daugelio elementų, atliekančių specifines funkcijas. Karbiuratorius užtikrina tinkamą variklio veikimą ir pagerina bendrą transporto priemonės našumą, pagrįstai reguliuojant mišinio santykį.

Nors karbiuratorių veikimo principai panašūs, jie gali ženkliai skirtis tarp skirtingų modelių. Paprastai motociklų varikliuose naudojamas plokščias siurbimas įsiurbiamo oro srauto kryptimi, stūmoklio tipo droselio vožtuvas ir plūdinės kameros tipo karbiuratorius.

Karbiuratoriaus Sandara ir Veikimo Principai

Bendras Aprašymas

Karbiuratoriaus konstrukcija daugiausia susideda iš dviejų dalių: plūdinės kameros ir maišymo kameros. Kai kurie karbiuratoriaus elementai leidžia reguliuoti oro ir benzino mišinio santykį, paruošti variklį šaltam paleidimui arba užtikrinti optimalų veikimą įvairiais režimais.

Plūdės Kamera ir Adatinis Vožtuvas

Plūdės kamera yra žemiau karbiuratoriaus, o alyvos vamzdis yra prijungtas prie degalų bako per droselio jungiklį. Per adatinį vožtuvą ant plūdės alyvos lygis plūdės kameroje palaikomas tam tikrame aukštyje, kad alyvos tiekimo slėgis būtų stabilus.

Jei plūdė vertikali, norint pakelti benzino lygį, ją reikia pakelti (t.y. įstumti adatą giliau į vidų). Taip reguliuojamas kuro lygis, jei plūdė metalinė ir adata gali slankiotis joje. Pavyzdžiui, K34Б karbiuratoriuose adata slankioja, nors ir ribotai, leidžiant šiek tiek reguliuoti. Tačiau normaliame karbiuratoriuje, pavyzdžiui, K36P, adata atrodo įlydyta, todėl kuro lygio reguliavimas gali skirtis.

Dažna problema su karbiuratoriumi K-62 yra nuolatinis benzino bėgimas paspaudus pompytę prieš užvedimą. Nors bandoma reguliuoti plūdę, pokyčių nebūna. Kaip taisyklė, prieš pastatant dvitaktį variklį ilgesniam laikui, būtina išdeginti benziną iš karbiuratoriaus. Priešingu atveju, lieka tepalo ir priemaišų tiršta masė, kuri neduoda plūdei laisvai vaikščioti ar uždaryti benzino kanalą, sukeliant problemų.

Maišymo Kamera ir Degalų Įpurškimo Adata

Maišymo kameros funkcija yra sumaišyti išgaruotą ir išpurkštą benziną su oru, kad variklis gautų reikiamą mišinį esant įvairioms apkrovoms ir sūkiams. Ją sudaro droselio vožtuvas, degalų įpurškimo adata, degalų įpurškimo vamzdis ir dujų bei alyvos kanalai.

Motociklo droselio rankenos sukimasis varo droselio laidą, kad būtų galima valdyti droselio sklendės ir degalų įpurškimo adatos judėjimą aukštyn ir žemyn. Tai keičia įsiurbimo gerklės skerspjūvį ir degalų tiekimą, kad būtų patenkinti mišinio poreikiai skirtingais greičiais ir apkrovomis.

Vienoje karbiuratoriaus pusėje yra tuščiosios eigos reguliavimo varžtas, skirtas reguliuoti tuščiosios eigos greitį. Tuščiosios eigos stabdymo varžtas naudojamas tam, kad droselis nesisuktų ir sureguliuotų mažiausią droselio angą. Virš droselio sklendės yra grąžinimo spyruoklė, kuri droselio sklendę laiko uždarytą, kai droselio rankena nepasukama.

Kai kuriuose dvitakčiuose motociklų varikliuose, siekiant išvengti atgalinio įpurškimo į karbiuratorių esant mažam greičiui, tarp karbiuratoriaus ir cilindrų bloko įmontuojamas nendrinis vožtuvas. Nendrė pagaminta iš plono spyruoklinio plieno, vožtuvo lizdas - iš aliuminio lydinio, ant jo yra oro įleidimo anga. Įkvepiant karteryje susidaro tam tikras vakuumas, ir veikiant slėgio skirtumui, nendrinis vožtuvas atidaro mišinį, leidžiant jam patekti į karterį.

Karbiuratoriaus sandaros schema su adatos ir žiklerio vietomis

Karbiuratoriaus Adatos Funkcija ir Reguliavimas

Adatos vaidmuo kuro padavime

Karbiuratoriaus adata yra atsakinga už kuro tiekimą, kai motoroleris važiuoja su puse gazo. Tai reiškia, kad ramiai važiuojant miesto keliuku, atitraukus pusę akceleratoriaus rankenos, motoroleris turi važiuoti idealiai, neburbuliuoti ir netrūkčioti. Dažnu atveju už šį režimą yra atsakinga būtent adata. Adatos padėtis reguliuojama fiksatoriumi: paslenkus fiksatorių žemyn, bus paduodama daugiau benzino, aukštyn - mažiau.

Mišinio santykio nustatymas

Prieš reguliuojant mišinio santykį, būtina nustatyti motociklo tuščiosios eigos greitį iki maždaug 1000 aps./min. Taip užtikrinama, kad variklis yra stabilios būklės, o tai palengvina tolesnį reguliavimo procesą. Tada tiksliai sureguliuojamas mišinio santykio varžtas, kad tuščiosios eigos greitis šiek tiek svyruotų. Svarbu būti atsargiems reguliavimo proceso metu, ypač naudojant mišinio santykio varžtą, kurio nereikėtų savavališkai perkelti. Tinkamai sureguliuotas karbiuratorius pagyvina variklio darbą ir prailgina jo gyvavimo laiką.

Problemos ir jų indikatoriai

Motoroleris ar motociklas neturėtų kaisti (tai dažnai indikuoja per liesas arba stipriai per riebus mišinys), burbuliuoti (tai dažniausiai indikuoja netinkama kibirkštis, per riebus mišinys arba per didelis žikleris) arba dusti (tai indikuoja per mažas mišinys, liesumas tam įtakos neturi). Pavyzdžiui, su karbiuratoriumi K-2401 variklis sunkiai kuriasi šaltas ir dūsta padavus gazo. Ištraukus pacosą šaltas užsikuria tik iš kokio 10 karto, šiltas - iškart. Tačiau, jei pastovi apie 10 minučių, vėl nesikuria iškart. Važiuojant su ištrauktu pacosu variklis veikia gražiai, nedūsta, o jį sustūmus ir duodant gazo - dūsta.

Kitos problemos gali apimti: sunkų šaltą užvedimą, prastą išvažiavimą iš vietos, variklio gesimą laisvąja eiga arba atsukus gazo rankenėlę.

Karbiuratoriaus Reguliavimas ir Diagnostika

Pasirengimas reguliavimui

Prieš reguliuojant karbiuratorių, būtina įsitikinti, kad variklis dirba tinkamai ir neturi jokių anomalijų. Svarbu atkreipti dėmesį į žvakės spalvą - ji turėtų būti kakavos spalvos. Juoda ir sausa žvakė rodo per liesą mišinį, o tamsi ir šlapia - per riebų.

Gedimus gali rodyti ir kitos problemos: variklio kaistimas, "burbuliavimas", "dusimas". Jei motoroleris nesikuria po ilgesnio stovėjimo, gali būti, kad neveikia pacosas. Taip pat galima pabandyti uždengti oro filtro šlangą (kad oras neitų į karbiuratorių) ir tada vesti.

Pagrindiniai reguliavimo elementai

Pagrindiniai karbiuratoriaus elementai, įtakojantys mišinio reguliavimą, yra šie:

  • Pilot Jet (laisvosios eigos žikleris)

    Atsakingas už kuro tiekimą nepalietus gazo rankenos arba paspaudus iki ketvirtadalio akceleratoriaus rankenos. Jei variklis sunkiai kuriasi šaltas, tai gali būti mažo laisvosios eigos žiklerio problema - jį reikia didinti. Jeigu jis kuriasi lengvai, tačiau iš vietos visada prastai išvažiuoja - jį reiktų mažinti. Dažnais atvejais Lietuvos klimatui 34 dydžio žikleris yra optimalus. Blogą kūrimąsi gali indikuoti ir blogas pariebintojas (pacosas).

  • Adata

    Atsakinga už kuro tiekimą, kai motociklas važiuoja su puse gazo. Ji užtikrina sklandų važiavimą mieste, be burbuliavimo ar trūkčiojimo.

  • Main Jet (pagrindinis žikleris)

    Atsakingas už kuro tiekimą važiuojant pilnu tempu, pilnai atitraukus gazą. Jei variklis burbuliuoja, mišinys per riebus - reikia mažinti žiklerį. Tačiau, jeigu mopedas dūsta, turime per liesą mišinį - reikia pariebinti varžtą ir įsukti didesnį žiklerį, kol ištaisysime šią bėdą.

Diagnostika pagal žvakės spalvą ir EGT daviklį

Sužinoti, ar mišinys yra blogas, galima ne tik iš klausos ar žvakių spalvos, bet ir naudojant specialų EGT daviklį. Šis daviklis matuoja išmetimo temperatūrą, pagal kurios parodymus galima reguliuoti mišinį. Nereikia šio daviklio virinti prie duslintuvo - jį prijungus, matoma temperatūra ir atliekamas reguliavimas. Optimali temperatūra prie cilindro tvirtinimo duslintuve yra 650 laipsnių (spaudžiant visu akceleratoriaus gazu). Jeigu temperatūra kyla aukščiau, tai rodo per liesą mišinį.

Carburetor - Working of Carburetor - How Carburetor Works Theoretically

Reguliavimo tvarka

Reguliavimo tvarka: su "riebumo" varžtu (kuro riebumo reguliavimo varžtas) surandamos aukščiausios apsukos. Su sklendės varžteliu (laisvos eigos apsukų reguliavimo varžtas) apsukos nuleidžiamos iki norimo lygio. Svarbu daryti atvirkščiai nei nurodyta, t.y., pirmiausia nustatyti aukščiausias apsukas su "riebumo" varžtu, o tik tada reguliuoti laisvas apsukas sklendės varžteliu.

Jei karbiuratorius netinkamai reaguoja į reguliavimus, tai gali reikšti, kad jis yra užsikimšęs arba yra kitų problemų, tokių kaip oro pritekėjimas per įtrūkusias gumines tarpines, netvarkinga elektronika ar netinkamas degimas. Problemų gali kilti ir dėl užsinešusio kraneliuko ar kuro filtro, kas lemia per riebų mišinio padavimą.

Prieš gedimą patartina išmatuoti kompresiją, kad būtų galima atmesti variklio mechanines problemas. Stūmokliai pradega dėl per lieso mišinio. Jeigu žvakės spalva prieš gedimą buvo gera, trauka gera, tačiau atsiranda problemų, gali būti, kad adata turėtų būti plonesnė, kaip nurodoma kai kuriuose vadovuose.

Karbiuratoriaus Priežiūra: Valymas ir Sinchronizavimas

Kada valyti ir reguliuoti

Nepriklausomai nuo karbiuratoriaus tipo, savininkas privalo atlikti reguliarią techninę priežiūrą ir tinkamai jį išvalyti. Svarbu vengti klaidų, tokių kaip purkštukų ar oro įsiurbimo angų išderinimas, neteisingas minimalaus ar maksimalaus režimo nustatymas. Karbiuratorių rekomenduojama valyti ir reguliuoti šiais atvejais:

  • Kai transporto priemonė nebėra tokia sklandi kaip anksčiau.
  • Po tam tikro nuvažiuoto kilometražo.
  • Sezono pradžioje.
  • Po ilgesnio stovėjimo be užvedimo.

Prasto darbo simptomai

Prasto karbiuratoriaus darbo simptomai gali būti įvairūs:

  • Darbas laisvąja eiga be priekaištų, tačiau trūksta galios įsibėgėjant.
  • Variklio kaistimas (tai gali indikuoti per liesas arba per riebus mišinys).
  • Variklis "burbuliuoja" (dažnai rodo netinkamą kibirkštį arba per riebų mišinį).
  • Variklis "dūsta" (tai gali reikšti per mažą mišinio kiekį arba per liesą mišinį).
  • Sunku užvesti šaltą variklį.
  • Prastas išvažiavimas iš vietos.
  • Variklis gesta laisvąja eiga.
  • Variklis gesta, kai atsukama gazo rankenėlė.
  • Užmetama žvakė dirbant varikliui.

Valymo metodai

Prieš imantis karbiuratoriaus valymo, visada rekomenduojama atlikti sinchronizavimą, ypač jei motociklas turi kelis karbiuratorius. Tai vienas svarbiausių būdų užtikrinti sklandų variklio darbą, mažesnes kuro sąnaudas ir lengvesnį užvedimą. Jei po sinchronizavimo rezultatas nepasiekiamas, tuomet galima imtis valymo.

Valant karbiuratorių, svarbu nepamiršti, kad ne visada reikia valyti jį iš vidaus, net jei išorė atrodo nešvari. Tačiau švarus karbiuratorius atrodo estetiškiau. Jei karbiuratorius yra apsinešęs ir sunkiai valosi, galima naudoti kelis metodus:

  • Šveitimas spiritu ar specialiais valikliais.
  • Naudojant peiliuką sunkiai pasiekiamoms vietoms valyti (atsargiai, kad nepažeistumėte).
  • Ultragarsinė vonelė su specialiu valymo skysčiu ir suspaustu oru po to.
  • Specialūs karbiuratorių valikliai (vengti acetono, nes jis gali pakenkti sveikatai ir kai kurioms medžiagoms).

Valydami motociklo karbiuratorius, stenkitės nepakeisti prieš išardymą buvusių nustatymų. Tačiau, kaip rodo praktika, švariai išvalytiems karbiuratoriui dažnai reikia reguliavimo bei sinchronizavimo.

Transmisijos Reguliavimas (Glaustai)

Kai karbiuratorius sureguliuotas, galima pereiti prie transmisijos reguliavimo, siekiant maksimaliai išnaudoti variklio potencialą. Labai dažna problema būna, kai mopedas iš vietos išvažiuoja prastai, ir tik nuo 20-40 km/h greičio pradeda traukti, arba atvirkščiai, mopedas išvažiuoja iš vietos gerai, tačiau pajudėjus jis rėkia daugiau negu važiuoja. Tam ir skirtas transmisijos reguliavimas.

Sankaba

Sankabos reguliavimas yra svarbus norint pasiekti norimą "aštrumą" ir reakciją į gazą. Mažosios sankabos spyruoklės lemia sūkių diapazoną, kuriuo transporto priemonė pradeda judėti. Per kietos spyruoklės gali sukelti per didelį variklio "rėkimą" ir prastą važiavimą, nes nesusidaro tinkamas rezonansas ir nebus gero efekto važiuojant. Todėl labai svarbu atgauti balansą šioje vietoje.

Didžioji sankabos (variatoriaus) spyruoklė nedaro didelio darbo važiuojant iš vietos, tačiau, kai įsibėgėjama, pavyzdžiui, važiuojant 30 km/h, atleidus akceleratorių ir vėl jį paspaudus, šį darbą atlieka būtent ji. Ši spyruoklė leidžia motoroleriui likti savo apsukų diapazone arba jį kilstelti, kai važiuojama mopedu jau pajudėjus iš vietos, todėl paspaudus staigiai "gazą" motoroleris nestovės tame pačiame sūkių diapazone, o pradės juos kelti ir šauti į priekį.

Renkantis sankabos spyruokles, svarbu atsižvelgti į variklio galingumą ir bendrą surinkimą. Kuo rimtesnis variklio surinkimas, tuo kietesnių spyruoklių reikia. Daugumai standartinių motorolerių užtenka geltonų ar žalių spyruoklių. Jeigu turima galingesnė nei LOW END klasės rinkinys, tada pravartu įsidėti kietesnes, tačiau tik labai retais atvejais jų tokių reikia. Reguliuojamose sankabose būna varžtas, kuris leidžia vienodai įtempti visas sankabos spyruokles, todėl galima pačiam reguliuoti, kokiais sūkiais mopedas turi važiuoti.

Malossi spyruoklyčių grafikas su apsukų diapazonais

Variatorius

Motorolerio variatorius, diržas ir svareliai su poveržle (šaibute) daro didelį darbą transmisijos sistemoje. Svarbu, jog reguliuojant transmisiją variatoriaus sistema nebūtų sugadinta. T.y. visi bendeksai, poveržlės (išskyrus ribotuvus) turi būti likę, jog atstumai išliktų tokie patys ir neleistų diržui stovėti kreivai. Taipogi, poveržlė, kuri tvirtinasi priešais variatoriaus lėkštutę, yra būtina, kadangi be jos diržas bus blogai užspaudžiamas ir motoroleris prastai važiuos iš vietos.

Didelį darbą atlieka pats variatorius (ypač jei jis yra sportinis, labiau išgaubtas) ir jo svareliai. Jeigu svareliai yra per lengvi, motoroleris per daug rėks, negu važiuos, o jeigu per sunkūs, bus uždusęs ir nevažiuos. Todėl reikia individualiai sureguliuoti, kad būtų jaučiamas optimalus važiavimo efektas ("Top Performance").

tags: #kaip #susideda #mopedo #karbiuratoriaus #adatele

Populiarūs įrašai: