Vieną vakarą beklaidžiodami Kaune užsukome į keletą slėptuvių ramiai pasidaryti nuotraukų. Ir nors didžioji jų dalis nebuvo niekuo ypatingos, viena paliko tikrai neblogą įspūdį - plakatai ant sienų bei sena civilinės gynybos įranga akimirkai privertė pasijusti lyg kokiam muziejuje. Slėptuvė nėra labai didelė, skirta tik 350 žmonių, tačiau vidinės patalpos, iškabinėtos plakatais, atrodo tikrai įspūdingai. Iš visko panašu, kad čia būta mokomosios slėptuvės, kurios Lietuvoje sutinkamos pakankamai retai. Dažniausiai slėptuvėse būna vos pora patalpų skirta mokymosi tikslams, sutikti tam dedikuotą visą slėptuvę - retas radinys. Slėptuvėje - kelios didelės patalpos ir kelios mažesnės - štabas, sandėliai, rūbinė ir kiti pagalbiniai kambariai. Pradėsime nuo pačių didžiausių patalpų, iškabinėtų civilinės gynybos plakatais, kurie čia - vos ne ant kiekvienos sienos. Plakatus papildo stendai su dujokaukėmis bei kita mokomąja medžiaga. Šalia štabo esančioje rūbinėje - daugybė senų mėlynų uniformų.
Papildyta 2018.11.19 - po keleto metų vėl esame čia, šioje mokomojoje slėptuvėje. Laikinoji sostinė nenuvylė, laiką praleidome tikrai įdomiai. Tikriausiai, greitu metu čia dar sugrįšime ir surasime dar daugiau įdomių ir nematytų Kauno vietų.
Cigaretės kontrabanda ir slėptuvės
Kaip rašoma Vilniaus teritorinės muitinės pranešime, vėlų gegužės 28-osios vakarą į Raigardo kelio postą vilkiku „Volvo“ su tuščia puspriekabe „Krone“ iš Baltarusijos atvykęs Lenkijos pilietis T.G. muitininkams pateikė asmens ir transporto dokumentus. Kaip įprasta, vyras deklaravo nesivežantis jokių prekių. Tačiau atvykimo kanale transporto priemonę apžiūrėjusiems muitininkams kilo įtarimas, kad yra pakeista puspriekabės konstrukcija, todėl automobilis nukreiptas į tikrinimo angarą detaliai apžiūrai. Panaudoję specialią tikrinimo įrangą, muitinės pareigūnai netruko nustatyti, kad puspriekabės priekinė sienelė yra dviguba. Atvėrus slėptuvę aptikta 1700 blokų plonųjų „Minsk“ ir „Queen Menthol“ cigarečių. Tabako gaminių vertė - daugiau kaip 51 tūkst. eurų.
Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms
Daugelis jaučiamės saugiau ir ramiau, kai tiksliai žinome, ką reikėtų daryti vienokiu ar kitokiu atveju. „Neužtenka planuoti, reikia atlikti namų darbus“, - sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovas A. Daugirdas, atsargos majoras, 20 metų tarnavęs Lietuvos kariuomenėje ir vykęs į karinę misiją Afganistane.
Vandens ir maisto atsargos
Pirma, kaip sakė A. Daugirdas, reikia pasirūpinti vandeniu, derėtų jo pripildyti visas turimas talpyklas. Trečia, maksimaliai pasididinti maisto ir grynųjų pinigų atsargas.
Šeimos susitelkimas ir sprendimo priėmimas
Penkta, reikia suburti šeimą, kad galėtumėte vykdyti vienus ar kitus savo sumanymus. „Vertinkite Lietuvą kaip teritoriją, kurioje, jei prasidėtų karas, mes patektume į katilą“, - sakė A. Daugirdas. Jis paaiškino, kad reikia išsiaiškinti, kokios priežastys turėtų nulemti jūsų sprendimą evakuotis arba likti karo zonoje. Sprendimo likti karo zonoje, anot jo, priežastys gali būti paprastos - nespėjote, neturite kur pasitraukti, esate „asfalto vaikai“. „O galbūt nuspręsite, kad lieku kautis už savo valstybę, dirbti darbus, reikalingus savo valstybei, nes jei nedirbsiu aš, koks nors sektorius subyrės“, - kalbėjo A. Daugirdas. Jis pabrėžė, kad atsakymą galima rasti ir Konstitucijoje, kuri nedraudžia mums ginti savo valstybės. Taip pat galima klausytis ir savo sąžinės. „Ką sako mums mūsų galvos ir širdys? Ar norime išsaugoti savo tautą, kultūrą istoriją? Mūsų istorijoje daug kovų už laisvę pavyzdžių. Mes nugalėjome visus priešus, reikėjo susitelkimo“, - kalbėjo A. Daugirdas.
Slėptuvės namuose ir daugiabučiuose
Kur slėptis per karą likus karo zonoje? Būste ar sodyboje reikia susirasti vietą, kur nėra langų. Tinka sandėliukas, vonia, tualetas. Jis įspėjo, kad net jei dundesys atrodo tolimas, skeveldros skrieja kelis kilometrus. Reikėtų turėti juodo polietileno, juo galima uždangstyti langus. Pirmiausia nuo gamtos reiškinių - drėgmės, lietaus, šalčio, antra, taip bus nematyti šviesos. Stiklus rekomenduojama sustiprinti lipniomis juostomis - apklijuoti lipnios juostos kryžiais. Juostos mažina stiklo virpėjimą, o jei ir dužtų, dužtų didesniais gabalais, tai sumažintų sužeidimų grėsmę.
Vykstant apšaudymams, sprogdinimams likti daugiabutyje nėra geriausia. Kur kas saugiau jo rūsys, sakė A. Daugirdas. Likus bute, name, patariama be reikalo nenuleisti vandens unitazo bakelyje. Jis tinkamas vartoti net nevirintas.
Tinka rūsys po namu, jei gyvenate individualiame name. Jei rūsio neturite ir nutariate įsirengti slėptuvę, ją galima pasidaryti greta namo po žeme. Galima įsirengti slėptuvę po žeme ir atokiau nuo namo. Įėjimą į ją turi žinoti tik artimiausieji. Tokios slėptuvės praverčia ir nuo marodierių.
Jei gyvenate daugiabutyje ir turite sandėliuką, reikia įsivertinti, ar lentynos, ant kurių dabar laikote konservuotas daržoves, išlaikytų sunkiausią šeimos narį, ar jis ten tilptų atsigulti. Reikia pasirūpinti, ką pasitiestumėte po savimi. Čia gali praversti putplasčio plokštės, jos ne tik paminkština paviršių, bet ir saugo nuo šalčio.
Automobilio ir būsto saugumas
A. Daugirdas pabrėžė, kad geriau, jei automobilis ir būstas nebūtų itin patrauklios išvaizdos. Pasak jo, galbūt vieną kitą langą derėtų užkalti, išmėtyti šiukšles. Reikėtų pasirūpinti priedanga automobiliui. Be to, pravartu, kad jūsų būste gyventų daugiau žmonių, tai padėtų apsiginti nuo tų, kurie naudojasi situacija ir nori pakenkti, tarkime, marodierių.
Būtiniausi daiktai ir įgūdžiai ekstremalioms situacijoms
Daiktų sąrašas
Vykstant karui įsigalioja mainų sistema. Reikalingi daiktai:
- Žvakės: Tinka Vėlinių žvakės, kurios dega kelias paras. Tinka spingsulės, vadinamosios laidotuvių žvakės. Jos pravers ir kaip šviesos šaltinis, ir konservams pasišildyti.
- Maistas: Ilgo galiojimo produktai, tarkime, druska, kava, cukrus, konservai, šokoladas, bulvės. Karininkas pabrėžė, kad reikia ne tik riebalų, bet ir angliavandenių.
- Benzinas: Jo reikia tiek automobiliui, tiek elektros generatoriui.
- Telefonas: Geriau paprastas, nes jo baterija veikia kur kas ilgiau nei išmaniojo.
- Radijo imtuvas.
- Tualetas: Jei slėptumėtės sandėliuose, derėtų pasirūpinti tualetu. Tinkamiausias yra kemperių tualetas. Jei neturite, tinka ir kibiras su sėdimąja dalimi ir dangčiu.
- Vaistai.
- Vienkartiniai indai: Kol jų turite, tol taupote vandenį.
Naudingi įgūdžiai
Karininkas A. Daugirdas sakė, kad itin naudinga mediko profesija, bet juo tapti greitai sudėtinga. Taip pat naudingi staliaus, stikliaus, šaltkalvio-remontininko, elektriko įgūdžiai. Taip pat pravartu baigti išgyvenimo kursus, pasidomėti liaudies medicinos paslaptimis, turėti daržininkystės įgūdžių, mat karo atveju sutrinka ūkių veikla.
Elgesys ekstremaliose situacijose
Veiksmai per apšaudymą
Vykstant bet kokiam apšaudymui, reikėtų griūti ant žemės ten, kur stovite. Karininkas A. Daugirdas sakė, kad, stebėdamas vaizdus iš Ukrainos, matė besiblaškančių žmonių. Taip elgtis neteisinga. Nutilus šūviams, nereikia skubėti pašokti, mat dar gali lakstyti skeveldros.
Bendravimas su priešu ir simboliai
Nerodykite priešui agresijos, pakluskite, pasitraukite. A. Daugirdas pabrėžė, kad nevilkėtumėte kamufliažiniais drabužiais, kad priešas nepalaikytų jūsų kariais. Nepatariama vilkėti prabangiais drabužiais. Keliaukite tik šviesiu paros metu. „Tai yra tarptautinis taikos ženklas, gal tai sutramdytų karius ir jie nešaudytų“, - sakė A. Daugirdas.
Ginklo klausimas
Jei turite savigynai įsigytą ginklą, būkite pasirengę paaiškinti, kad tai ne karui skirtas ginklas, ir būkite pasirengę jį atiduoti. Ar reikia ginklo, anot A. Daugirdo, kiekvieno sprendimas. Per karą juo pasirūpinti būtų per vėlu. Karininkas prisiminė Sausio 13-osios įvykius, kai žmonės perdavė savo ginklus gynėjams. Dabar kariuomenė turi ginklų.
Pasiruošimas evakuacijai
Išvykimo krepšiai ir avalynė
A. Daugirdas pabrėžė, kad kiekvienas šeimos narys, tarp jų - jau vaikštantys vaikai, turi turėti išvykimo krepšį. Neblogu variantu jis vadino ir senjorų naudojamus apsipirkimo krepšius su ratukais. Vyrams jis patarė turėti dvi kuprines - didelę ir mažą kasdieninę. Jis priminė, kad reikia autis patogią avalynę, nes gali tekti įveikti didelį atstumą pėsčiomis.
Maršrutų planavimas ir atsarginės vietos
Iš anksto reikėtų apgalvoti ir maršrutus. Karininkas priminė, kad pagrindiniai keliai karo atveju greitai užsipildytų. „Reikėtų pasižiūrėti, ar turėtumėte galimybę judėti šalutiniais keliais, kaimo, miško keliukais. Galima iš anksto kitose vietovėse, alternatyviuose sandėliukuose palikti svarbiausių daiktų. Tad kritiniu atveju, praradę savo daiktus, ten turėtumėte nors kokių atsargų - maisto, vandens. Vieta tokiam sandėliukui turėtų būti atoki, nematoma kitiems žmonėms.
Pinigų atsargos
Pinigų reikėtų tiek, kiek galėtų prireikti per pirmąją karo bangą. Jau dabar pravartu turėti piniginėje 50-100 eurų. A. Daugirdas nepataria išsigryninti visų banko sąskaitoje turimų pinigų. Jis patarė grynųjų turėti smulkesnėmis kupiūromis, be to, juos laikyti ne vienoje vietoje.
Gyvūnai ir branduolinio karo grėsmė
Gyvūnų evakuacija
Ką daryti su gyvūnu evakuacijos atveju? Tai nuspręsti turės kiekvienas asmeniškai. Reikėtų turėti sauso maisto atsargų. Reikia apgalvoti, ar gyvūnas tilptų į automobilį per evakuaciją.
Branduolinio karo grėsmė
Panašios rekomendacijos, anot jo, galioja ir esant branduolinio karo grėsmei. Tokiu atveju, būnant epicentre, apsaugo tik slėptuvės po žeme. Reikia turėti ir dujokaukę, specialių respiratorių, akių apsaugą. Taip pat reikia pasirūpinti skraistėmis nuo lietaus, tinka žvejų, medžiotojų lietpalčiai.
tags: #kaip #padaryti #sleptuve #automobilyje