Nors odometro rodmenų klastojimas yra draudžiamas, naudotų automobilių pardavėjai vis dar dažnai tai praktikuoja. Rida yra populiarus transporto priemonės techninės būklės rodiklis, o mažesnis kilometrų skaičius užtikrina didesnę automobilio kainą. Daugelis automobilių pardavėjų, siekdami padidinti savo uždarbį, užsiima transporto priemonės ridos klastojimu. Tai yra paprasčiausia apgaulė, kelianti finansinių nuostolių ir saugumo riziką pirkėjams.

Lietuvoje atsukta rida yra laikoma nusikaltimu. Nuo 2015 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse buvo įtvirtinta nuostata, kuria odometro parodymų koregavimas yra kriminalizuotas ir už tai numatomas teistumas. Tačiau, nepaisant šios nuostatos galiojimo daugiau nei septynerius metus, tokių veikų užkardymas pasistūmėjo labai silpnai, o policijos darbuotojai šiais klausimais imasi veiksmų nenoriai.

Teminė nuotrauka: žmogus tikrina automobilio odometrą arba VIN kodą

Kas yra transporto priemonės ridos klastojimas?

Odometro rodiklių keitimas, siekiant suklastoti ridą, dažnai vadinamas „transporto priemonės ridos suklastojimu“. Tai yra praktika, kai automobilio odometras yra klastojamas siekiant parodyti mažesnį nuvažiuotų kilometrų skaičių. Šiuolaikiniams odometrams tapus skaitmeniniams, ridos atsukimas tapo dar paprastesnis, nes nebereikia išardyti prietaisų skydelio. Šis sukčiavimo būdas paplitęs visame pasaulyje.

Kodėl ridos klastojimas yra problema?

  • Finansiniai nuostoliai: Atsukta rida dirbtinai padidina automobilio kainą, kartais net 25 procentais, o importuotų iš JAV automobilių kaina gali padidėti iki 6000 eurų. Vokietijoje, kur ridos klastojimas itin paplitęs, pareigūnų vertinimu, vidutiniškai naudoto automobilio kaina išauga apie 3000 eurų, o dėl šios formos sukčiavimo žala kasmet siekia apie 6 mlrd. eurų.
  • Saugumo rizika: Automobilis su didesne rida yra labiau susidėvėjęs, todėl jo techninė būklė gali būti prastesnė, nei rodo odometras, o tai kelia pavojų eismo saugumui. Jei rida neatitinka deklaruojamos, tai ir automobilio būklė neatitiks jam keliamų reikalavimų.
  • Teisinės problemos: Įsigijus automobilį su suklastota rida, pirkėjas gali susidurti su teisiniais iššūkiais ir atsakomybe.

Ridos klastojimo mastas ir tendencijos

Remiantis tokių šaltinių kaip „carVertical“ duomenimis, maždaug kas penkta (18,3 proc.) transporto priemonė yra su suklastota rida. Kai kurie specialistai mano, kad tikrasis skaičius gali būti dar didesnis - iki ¾ naudotų automobilių Lietuvoje. „Transekstos“ duomenimis, Lietuvos keliais šiuo metu važinėja apie 15 tūkst. automobilių, kurių rida nuo 2015 m. iki 2017 m. sumažėjo daugiau nei 30 tūkst. kilometrų.

Tarptautinė patirtis

  • Vokietija: Šalyje, turinčioje didžiausią naudotų mašinų rinką, ridos atsukinėjimas yra labai paplitusi praktika - apytiksliai kas trečio automobilio rida suklastota.
  • Švedija: Nuo 2009 m., kai „Carfax“ pradėjus teikti automobilio istorijos paslaugą, suklastotų ridų skaičius šalyje sumažėjo dvigubai (nuo 300 000 iki 150 000 atvejų).
  • Belgija ir Nyderlandai: Šiose šalyse problema sumažėjo dėl vyriausybių inicijuotų programų.

Dažniausiai klastojamų automobilių tipai

Didžiausia automobilių istorijos tikrinimo platforma „carVertical“ atliko tyrimą, analizavusį daugiau nei 570 tūkst. automobilių istorijos ataskaitų, ir atskleidė, kad:

  • Dyzelinu varomi automobiliai: Beveik trys ketvirčiai (74,4 %) dyzelinių automobilių turėjo ridos korekcijų, nes juos dažniau renkasi ilgus atstumus įveikiantys vairuotojai.
  • Benzinu varomi automobiliai: Turi gerokai mažesnę suklastotos ridos tikimybę (sudaro vos 25 % visų atvejų).
  • Senesni automobiliai: Dažniausiai klastojamos automobilių, pagamintų tarp 1991 ir 1995 metų, ridos, nes jų duomenų klastojimas yra pigesnis ir reikalauja mažiau techninių įgūdžių.
  • Naujesni automobiliai: Automobiliai, pagaminti tarp 2016 ir 2020 metų, vidutiniškai buvo „atsukti“ 36 tūkst. kilometrų.
  • Importuoti automobiliai: Ypač dažnai rida klastojama importuotiems automobiliams iš Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, Italijos ir JAV.
Infografika: dažniausiai klastojamos ridos tipai pagal kuro rūšį ir automobilio amžių

Kaip nustatyti atsuktos ridos požymius?

Egzistuoja dviejų tipų automobilių odometrai - mechaniniai ir skaitmeniniai. Nors skaitmeniniai odometrai buvo sukurti siekiant išvengti ridos atsukimo, šiandien bet kas gali įsigyti nebrangų įrankį skaitmeninio odometro duomenims pakeisti. Vis dėlto, esama būdų, kaip atpažinti suklastotus odometro rodmenis.

1. Automobilio istorijos ataskaitos ir duomenų bazės

Geriausias ir patikimiausias būdas sužinoti tikrąją automobilio ridą - gauti automobilio istorijos ataskaitą. Paprasčiausiai įvesdami transporto priemonės VIN kodą (kėbulo numerį) į specializuotus dekoderius (pvz., „carVertical“), galite sužinoti ne tik realią ridą, bet ir apie buvusius eismo įvykius, nuosavybės teisių pakeitimus, vagystes ir apgadinimus.

Ridos kreivės analizė

Automobilio istorijos ataskaitose rida dažnai pateikiama grafiškai, leidžiant vizualiai įvertinti jos pokyčius:

  • Tolygiai didėjanti kreivė: Jei kilometražo kreivė tolygiai didėja kiekvienais metais, tai rodo, kad rida nebuvo atsukta.
  • Staigūs ridos sumažėjimai: Klasikinis ridos klastojimo pavyzdys - staigus kilometražo sumažėjimas, ypač prieš pat svarbias ribas, tokias kaip 200 000 km, kai daugelis šiuolaikinių automobilių pradeda susidurti su gedimais.
  • Horizontalios kreivės: Gali reikšti, kad laikotarpis tarp įrašų buvo trumpas, automobilis kurį laiką nebuvo naudojamas, arba rida buvo suklastota, tačiau tai rečiau pasitaiko, lyginant su staigiu sumažėjimu.
carVertical pavyzdys: Ridos istorijos grafikas, rodantis tolygų kilometražo didėjimą

Šis pavyzdys demonstruoja, kaip tolygiai kiekvienais metais didėjo kilometražo kreivė. Akivaizdu, kad tai automobilis, kurio rida nebuvo atsukta.

carVertical pavyzdys: Ridos istorijos grafikas, rodantis staigų kilometražo sumažėjimą (atsukimą)

Čia pateikiamas klasikinis pavyzdys, kai prieš pat 200 000 km ribos kirtimą automobilio kilometražas staiga sumažėja. Nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. buvo nuvažiuota 134 913 km. Jei kitas šio automobilio savininkas, prieš pirkdamas automobilį, nesusipažino su jo istorijos ataskaita, jo gali laukti nemaloni staigmena, nes ši nelemta 200 tūkst. km riba yra daug arčiau, nei atrodo.

2. Fizinė automobilio apžiūra

Neturint automobilio istorijos ataskaitos, egzistuoja daugybė vizualinių požymių, kurie gali išduoti suklastotą ridą. FIA atliktas tyrimas parodė, kad net ir techninių žinių turintiems žmonėms kyla sunkumų bandant „iš akies“ įvertinti, kokia gali būti naudoto automobilio rida, tačiau atidumas padeda pastebėti neatitikimus.

Stabdžių pedalo nusidėvėjimas

Vairuojant stabdžių pedalas yra nuolat naudojamas, todėl nuvažiavus daug kilometrų jis nusidėvi. Pavyzdžiui, 100 000 km nuvažiavusiame automobilyje stabdžių pedalas turėtų būti tik šiek tiek susidėvėjęs. Kita vertus, 300 000 km nuvažiavusio automobilio stabdžių pedalas greičiausiai atrodys gerokai pavargęs. Ieškokite neatitikimų: ar 50 000 km nuvažiavusiame automobilyje stipriai susidėvėjęs stabdžių pedalas? O gal jis atrodo taip, tarsi būtų ką tik pakeistas?

Vairo ir vairuotojo sėdynės būklė

Automobilių ekspertai, rinkdamiesi naudotą automobilį, pirmiausia patikrina vairo ir vairuotojo sėdynės būklę, nes vairuotojas nuolat liečiasi prie šių vietų. Jeigu automobilio odinės ar tekstilinės dalys yra suplyšusios ar labai nusidėvėjusios, tai reiškia, kad automobilis jau tikriausiai yra nuvažiavęs daugiau nei 200 000 km. Biudžetiniai modeliai būna labiau linkę į nusidėvėjimą, o prabangūs automobiliai pasižymi tvirtesnėmis medžiagomis, tačiau bendras nusidėvėjimas vis tiek yra geras ridos indikatorius.

Nuotrauka: nusidėvėjęs automobilio vairas ir vairuotojo sėdynė

Durų vyrių patikra

Automobilio durų vyriai kaskart atidarant duris susiduria su milžiniška apkrova. Dažnas automobilio naudojimas ir durelių varstymas gali smarkiai paveikti šiuos vyrius, be to, vandens ir druskos veikiami jie neretai surūdija. Atidarykite vairuotojo dureles, sugriebkite jas už galo ir pabandykite kilstelėti aukštyn ir žemyn. Jei durys laikosi netvirtai, vadinasi, automobilis jau yra nuvažiavęs nemažai kilometrų, o nedidelis odometro rodmuo gali būti suklastotas. Pardavėjai beveik niekada nekeičia durų vyrių, todėl tai yra patikimas požymis.

Analoginių odometrų apžiūra

Norint atsukti analoginį odometrą, reikia jį išardyti. Atidžiai apžiūrėkite prietaisų skydelį ieškodami įbrėžimų, pirštų atspaudų, trūkstamų varžtų ar sulūžusių plastikinių detalių. Suklastotas mechaninis odometras taip pat gali turėti kitų požymių, pvz., klaidingai išdėstytus ar netvarkingai išlygiuotus skaičius.

Padangos, stabdžių kaladėlės, tepalai ir filtrai

Apžiūrėdami automobilį atkreipkite dėmesį į tokias detales kaip pedalai, stabdžių kaladėlės ir padangos. Pavyzdžiui, jei automobilis dar nėra nuvažiavęs 40 000 km, normalu tikėtis, kad jis dar bus su gamyklinėmis padangomis. Taip pat pažiūrėkite, kada paskutinį kartą keisti tepalai ir filtrai. Įprastai prie šios informacijos rašoma ir tuo metu buvusi rida. Neatitikimai gali signalizuoti apie problemą.

3. Techninės priežiūros įrašų patikra

Kiekvienai transporto priemonei būtina reguliari techninė priežiūra. Kiekvieną kartą mechanikui pakeitus alyvą, diržus ar sutvarkius tam tikrus gedimus, automobilio techninės priežiūros istorijoje turėtų atsirasti naujas įrašas kartu su esama rida. Peržiūrėkite techninės priežiūros įrašus, kad įsitikintumėte, jog kilometražas nebuvo sumažintas. Jei automobilio savininkas neturi nė vieno techninės priežiūros dokumento, tai gali būti vienas iš įspėjimų, į kurį reikėtų atsižvelgti, nors ir ne visi vairuotojai veda nuoseklius techninės priežiūros įrašus.

4. Vidutinės metinės ridos įvertinimas

Nors kiekvieno automobilio eksploatacija skiriasi, vidutiniškai automobilis per metus nuvažiuoja apie 20 000 km. Tai reiškia, kad jei automobilis senesnis nei dešimties metų, tikėtina, kad jis jau bus nuvažiavęs daugiau nei 200 000 kilometrų. Atkreipkite į tai dėmesį ieškodami naudoto automobilio ir lygindami jį su odometro rodmenimis.

5. OBD (On-Board Diagnostics) sistemos patikra

Specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), gali patikrinti įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatyti faktinę transporto priemonės ridą. Gamintojai yra uždėję apsaugas, kad kai kuriose automobilio sistemose ridos pakoreguoti nepavyks, ir jose gali būti išlikusi tikroji rida. OBD patikros protokolas, kuriame atsispindėtų reali transporto priemonės rida, yra svarbus dokumentas įrodinėjant faktinę ridą.

Nuotrauka: mechanikas, prijungęs diagnostikos įrangą prie automobilio OBD jungties

Teisinė ir institucinė aplinka Lietuvoje

Ridos klastojimo kriminalizavimas ir iššūkiai

Nuo 2015 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse odometro parodymų koregavimas yra kriminalizuotas, už tai numatoma baudžiamoji atsakomybė - bauda iki 19 tūkst. eurų arba kalėjimas iki 2 metų. Nepaisant to, tokių veikų užkardymas pasistūmėjo labai silpnai, o įrodyti transporto priemonės ridos suklastojimą teisme yra gana sudėtinga, nes šią problemą gali sąlygoti keletas veiksnių, pavyzdžiui, nukentėjusiojo atidumo stoka. Geriausias patarimas - apskritai vengti automobilių su suklastota rida.

LTSA ir techninės apžiūros (TA) pokyčiai

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) priėmė sprendimą siekti pažaboti ridos klastotojus. Nuo 2025 m. liepos 8 d. įsigalioja griežtesnė automobilių ridos vertinimo tvarka, kurią taikys techninės apžiūros (TA) stotys. Pagal ją, užfiksuota sumažėjusi automobilio rida per pastaruosius dvejus metus bus laikoma „didelio trūkumo“ požymiu. Tai reiškia, kad net ir techniškai tvarkingas automobilis nebegalės dalyvauti eisme, jei kontrolierius užfiksuos, kad rida mažesnė nei per paskutinį TA vizitą. Ši tvarka taikoma tik Lietuvoje jau registruotiems automobiliams, kurių TA istorija tęsiasi bent dvejus metus po 2023 m. liepos 7 d. Nauja tvarka netaikoma naujai į Lietuvą įvežtiems automobiliams, kurie dar nėra registruoti ar nėra perėję TA Lietuvoje.

Pereinamasis laikotarpis

LTSA nustatė dvejų metų pereinamąjį laikotarpį (iki 2025 m. liepos 7 d.), per kurį vairuotojai, kurių automobilių rida yra sumažėjusi, turės galimybę ją atstatyti į atitinkančią realybę. Šis sprendimas priimtas po ilgų diskusijų, įvertinus teisinį aspektą ir praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai bei pirkėjai, įsigiję automobilius nežinodami apie ridos klastojimą. LTSA numatomu laikotarpiu žada detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, įsigilinti į šių atvejų priežastis ir daugiau dėmesio skirti vairuotojų švietimui.

Ridos atkūrimas ir pateisinamos išimtys

Tais atvejais, kai techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas dėl ridos sumažėjimo, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves. Lietuvos policijos išaiškinimu, ridos duomenų restitucija (atkūrimas) į paskutinę žinomą kaip teisingą faktinę padėtį negali būti prilyginama ridos suklastojimui, nes tokiais veiksmais nesiekiama pateikti iškraipytų ar tikrovės neatitinkančių duomenų.

Remonto dirbtuvėse specialistai diagnostine įranga, prisijungę prie automobilio vidinės diagnostikos sistemos (OBD), patikrins įrengtų sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatys faktinę transporto priemonės ridą. Gali tekti remontuoti arba keisti automobilio prietaisų skydelį. Atliekant šią procedūrą, turi būti užtikrinamas faktinės transporto priemonės ridos atvaizdavimas prietaisų skydelyje. Nesant galimybės diagnostine įranga nustatyti faktinės ridos arba jei rida toje atmintyje yra taip pat sumažėjusi, į pakeistą / suremontuotą prietaisų skydelį įrašoma rida turėtų būti ne mažesnė, nei buvo nustatyta ankstesnės techninės apžiūros metu. LTSA ramina, kad odometro keitimo atveju darbų atlikimo dokumentas neprivalomas, todėl prireikus, žmonės odometrą galės pasikeisti patys, tačiau svarbu, kad jo rodoma rida būtų ne mažesnė, nei buvo užfiksuota praėjusios techninės apžiūros metu.

Svarbu: Kiekvieno vizito į automobilio remonto dirbtuves metu paslaugos teikėjas ir klientas privalo užpildyti užsakymo paraišką, kurioje oficialiai užfiksuojama paslauga ir numatomi darbai. Ši paraiška ir OBD patikros protokolas yra svarbūs dokumentai, esant poreikiui įrodyti teisėtą ir teisingą ridos atkūrimą, pavyzdžiui, kilus įtarimų policijos pareigūnams.

Svarbiausias šių pokyčių tikslas - mažinti nepateisinamus transporto priemonių ridos sumažėjimo atvejus. Tik vienu atveju ridos sumažėjimas bus pateisinamas ir didelis trūkumas nebus fiksuojamas - kai odometras pasiekia maksimalią ribą, kurią jis gali atvaizduoti. Tokiu atveju bus atsižvelgiama į transporto priemonės eksploatavimo istoriją ir anksčiau atliktų techninių apžiūrų vidutinę ridą.

„Transeksta“ vaidmuo ir rekomendacijos

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ informuoja, kad bet koks ridos keitimas atsispindės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje, kurioje jau dabar galima matyti pastarųjų keturių techninių apžiūrų metu fiksuotus odometro rodmenis (t.y., oficialius šešerių metų „ridos“ pokyčius). Atsakingi asmenys prieš vykdami į techninės apžiūros centrą ir ypač planuojantys įsigyti naudotą automobilį turėtų detaliai pasidomėti transporto priemonės istorija.

Nemokamas ridos istorijos patikrinimas: Pirkėjas gali visiškai nemokamai pasitikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją ir kartu ridos istoriją „Transeksta“ svetainėje (skiltyje „Apžiūros galiojimas ir istorija“). Tam tereikia žinoti transporto priemonės valstybinį numerį ir Lietuvoje išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo numerį. „Transeksta“ rekomenduoja atkreipti dėmesį į įrašus techninės apžiūros rezultatų kortelėje, kurioje nurodomi oficialūs šešerių metų ridos pokyčiai. Jei šie skaičiai nesikeičia ar mažėja, pirkėjas turėtų paprašyti šiuos dalykus paaiškinti automobilio pardavėjo.

„Transeksta“ atstovai siūlo kompleksines priemones kovai su ridos klastojimu, įtraukiant automobilių remonto įmones (reikalavimai fiksuoti ridą remonto paslaugų teikėjams jau seniai nustatyti Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše) ir keičiantis duomenimis su tų šalių, iš kurių į Lietuvą atgabenami naudoti automobiliai, transporto priemonių registrus administruojančiomis institucijomis. Taip pat siūloma numatyti prievolę keičiantis automobilio savininkui odometro rodmenis sutikrinti kompetentingoje institucijoje.

Vartotojų teisės ir veiksmai nustačius klastojimą

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) yra pasisakęs, kad ridos klastojimas yra esminis trūkumas, dėl kurio transporto priemonę galima grąžinti pardavėjui. Teismų praktika rodo, kad klientai, nustatę ridos neatitikimą, dažnai sėkmingai apgina savo interesus ir atgauna pinigus. Net jei automobilis pirktas prieš daugiau nei dvejus metus ar pakeitė kelis savininkus, atradus ridos klastojimą, pirkėjas gali turėti pagrindą jį grąžinti. Pavyzdžiui, jei šiandien paaiškėjo, kad Jūsų transporto priemonė, kurią įsigijote prieš 2 metus (su pardavėjo atlikta) Valstybine technine apžiūra (TA), turi suklastotą ridą, turėsite pagrindą ją grąžinti, nepaisant to, kad terminas dėl nekokybiško įsigyto daikto (2 metai) jau praėjo.

Ką daryti nustačius suklastotą ridą:

  1. Užfiksuokite informaciją: Padarykite nuotrauką ar ekrano nuotrauką iš įrenginio, kuriuo buvo nustatytas ridos neatitikimas (pvz., istorijos ataskaitos, diagnostikos įrenginio). Išsaugokite, kaip PDF dokumentą ir vėliau jį atsispausdinkite.
  2. Kreipkitės į pardavėją: Turėdami surinktą informaciją, su pretenzija kreipkitės į pardavėją ir reikalaukite automobilio pirkimo kainos sumažinimo arba jo grąžinimo.
  3. Profesionali pagalba: Jei nežinote, nuo ko pradėti arba susiduriate su pasipriešinimu, ieškokite profesionalios pagalbos, pavyzdžiui, teisininkų ar specializuotų konsultantų.

Rekomendacijos pirkėjams

Perkant naudotą automobilį, būtina imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad išvengtumėte ridos klastojimo. Atidumas, dokumentų tikrinimas ir autopatikra yra būtini žingsniai, norint apsisaugoti nuo šios apgaulės. „Visada rekomenduojame patikrinti kiekvieną naudotą automobilį su VIN patikros pagalba ir fiziškai apžiūrėti greitai nusidėvinčias vietas“, - sako A. Jankauskas, sertifikuotas automobilių mechanikas iš Vilniaus.

  • Visada patikrinkite automobilio istoriją: Naudokite VIN kodą specializuotose platformose („carVertical“) ir nemokamą „Transeksta“ svetainę.
  • Atlikite kruopščią fizinę apžiūrą: Atkreipkite dėmesį į stabdžių pedalų, vairo, sėdynių, durų vyrių ir kitų detalių nusidėvėjimą, padangas, stabdžių kaladėles, tepalų bei filtrų keitimo datas.
  • Reikalaukite techninės priežiūros dokumentų: Patikrinkite serviso knygeles ir įrašus apie atliktus remonto darbus bei fiksuotas ridas.
  • Įvertinkite ridos logiškumą: Atkreipkite dėmesį, ar nurodyta rida atitinka automobilio amžių ir vidutinę metinę ridą (apie 20 000 km).
  • Pasinaudokite profesionalia autopatikra: Profesionalai patikrins ne tik ridos autentiškumą, bet ir bendrą techninę būklę, atliekant išsamią diagnostiką.
  • Būkite budrūs: Jeigu matote, kad rida per pastaruosius kelerius metus nelogiškai kito arba šiuo metu odometras rodo mažiau nei nurodyta TA dokumentuose - klauskite automobilio pardavėjo, kur dingo trūkstami kilometrai. Neatkreipus dėmesio į šiuos skirtumus, visa atsakomybė gali tekti naujajam savininkui.

tags: #kaip #nenusipirkti #auto #su #atsuktu #spidometru

Populiarūs įrašai: