Neblaivūs eismo dalyviai nėra lyg vaiduokliai, kurie gatvėje pasirodo nepastebėti. Šalia visuomet yra artimieji, draugai ar bičiuliai, kurie mato, kaip žmogus rengiasi sėsti prie vairo, ar pėsčiasis ruošiasi kelionei. Reikia visai nedaug - sulaikyti nuo to neatsakingo poelgio. Tačiau net ir matydami pavojų, žmonės dažnai nesiima jokių veiksmų.
Problemos mastas ir pasekmės
Kad abejingumas tokiu atveju gali būti mirtinas, lietuviams priminė tragedija Prienų rajone, kur kelyje susidūrus automobiliams du žmonės žuvo, o dar trys buvo sužeisti. Avarija įvyko, kai neblaivaus emigranto vairuojamas visureigis, lenkdamas kitą mašiną, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Įvykio vietoje įtariamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas - 1,93 promilės. Jis ir kartu buvęs taip pat neblaivus keleivis po eismo įvykio dar mėgino sprukti bėgte, tačiau pareigūnų buvo greitai sučiupti. Šiurpios avarijos buvo galima išvengti, tačiau „Land Rover“ vairuotojo bendražygis elgėsi priešingai, nei reikėjo: užuot sulaikęs draugą, pats įsitaisė šalia.
Santykiai su Baltarusija | Panorama | 2026-05-08
Statistiniai duomenys Lietuvoje
- Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai buvo išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Užpernai šis skaičius siekė kone 10 tūkst. Nors tai rodo, kad alkoholį vartojančių vairuotojų šalies keliuose mažėja, 9 tūkst. išgėrusių vairuotojų kelyje yra tikrai labai pavojingas skaičius.
- Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką bei grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams. Šie išaiškinti vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar netgi mirtinai pražudyti daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.
- 2023 metais apsvaigę vairuotojai sukėlė 154 eismo įvykius (2022 m. - 177).
- „Spinter Research“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 15 proc. vairuotojų Lietuvoje prie vairo yra sėdę išgėrę, 2 proc. prisipažįsta tai darę viršydami leistiną 0,4 prom. ribą, o 8 proc. teigia atsidūrę situacijoje, kai buvo atkalbinėjami nuo vairavimo išgėrus.
- Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu atlikta apklausa patvirtina, kad 65 proc. lietuvių mano, kad vairuoti išgėrus juos verčia klaidingas savo blaivumo suvokimas.
- 45,3 proc. eismo įvykiuose žuvusių vairuotojų buvo neblaivūs.
- Vidutinis girtas vairuotojas iki pirmojo sulaikymo maždaug 80 kartų vairavo išgėręs.
Globali problema
Vairavimas išgėrus yra labai pavojingas šaltas ginklas, kuris kasmet visame pasaulyje nusineša apie 237 000 gyvybių. Kas dvi minutes, vienas žmogus sužalojamas eismo įvykyje, kurį sukelia neblaivus vairuotojas. Europoje atlikti tyrimai rodo, kad alkoholis yra pagrindinė priežastis, sukėlusi vieną iš šešių kelių eismo įvykių, pasibaigusių tragedija.
Psichologinės ir socialinės priežastys
Kauno apskrities policijos kapelionas kunigas Tomas Karklys pažymėjo, kad alkoholizmas yra mūsų dvasiškai sergančios visuomenės simptomas, o prie vairo sėdęs girtas vairuotojas - viso labo pasekmė. Priežastys glūdi giliau.
Klaidingi įsitikinimai apie blaivumą
Psichologė dr. J. Slavinskienė, konsultuodama teisės vairuoti netekusius asmenis ir atlikdama tyrimus, pastebėjo, kad viena pagrindinių priežasčių yra klaidingas įsitikinimas, kad silpnieji alkoholiniai gėrimai, tokie kaip alus, sidras ar nedidelis stipriųjų gėrimų kiekis, niekaip nepaveiks vairuotojo. Šis įsitikinimas yra pražūtingas, nes visi suvartoti gėrimai, turintys etilo alkoholio, apsunkina žmogaus kognityvines ir motorines funkcijas. Net ir tuomet, kai nuo išgėrimo praeina šiek tiek laiko, jaučiantys pagirias vairuotojai vis dar kelia tokį patį pavojų, kokį keltų ir būdami neblaivūs. Populiarus mitas, kad galima vairuoti, jeigu po paskutinės taurės praėjo 10 valandų, yra pavojingas, nes po paskutinės taurės promilės iš pradžių tik didėja ir tik po kurio laiko pradeda mažėti.
Įgūdžių pervertinimas ir atsakomybės vengimas
Kita priežastis - apsvaigusių žmonių polinkis pervertinti savo įgūdžius ir priimti pavojingus sprendimus. Tokie asmenys net ir būdami blaivūs retai prisiima asmeninę atsakomybę, nepripažįsta, jog vairuojant rizikuoja, ir nesistengia numatyti neigiamų rizikingo vairavimo pasekmių. Su jomis susidūrę, jie atsakomybę perkelia kitiems, kaltindami aplinkybes, o tai tikrai neskatina keistis. Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad alkoholis slopina žmogaus savikontrolę, todėl išgėręs žmogus įgauna daugiau drąsos, o tai dažnai lemia nelaimes. Noras sėsti prie vairo išgėrus gali kilti ir dėl menkavertiškumo, kai asmenys nori parodyti savo „galią“.
Kritiškumo savo elgesiui stoka
Trečia priežastis - kritiškumo savo elgesiui sumažėjimas. Dalies žmonių alkoholio vartojimo dažnis, suvartojamas kiekis ar jų elgesys esant neblaiviam nėra vertinamas kaip netinkamas ar žalingas. Todėl tiek alkoholio vartojimą, tiek vairavimą apsvaigus žmonės linkę kartoti, jei prieš tai nėra nuo tokio elgesio nukentėję. E. Masalskienė, dirbusi su teisę vairuoti praradusiais asmenimis, akcentuoja, kad nemaža dalis žmonių prie vairo sėda išgėrę, nes neįvertina rizikos ir apskritai nesupranta, kad tai yra blogai. Toks požiūris vyrauja dar nuo senų laikų, kai aplinkiniai skatindavo numoti ranka į apsvaigimą.
Alkoholio poveikis smegenims
Psichologė dr. J. Slavinskienė paaiškina, kad kai alkoholis patenka į organizmą, prasideda žmogui nepavaldūs biologiniai procesai. Alkoholyje esantys cheminiai junginiai su krauju patenka į smegenyse esančias kraujagysles, kai kurie smegenų centrai kurį laiką yra mažiau aprūpinami deguonimi. Dėl šios priežasties kai kurie elgesį, emocijas, o ypač suvokimą valdantys centrai tampa mažiau aktyvūs, iš jų perduodami impulsai - ne tokie tikslūs ir greiti.
Taigi, netikėčiausios mintys, stiprios emocijos, keisti, o dažnai neadekvatūs sprendimai, kaip elgtis, atsiranda dėl trumpalaikių cheminių pasikeitimų alkoholio išgėrusio žmogaus smegenyse. Psichoterapeutas Olegas Lapinas pastebi, kad alkoholis turi kritiką „nuimantį“ poveikį, „nuima“ vadinamuosius stabdžius, o į tą smegenų zoną, kurią nuslopina alkoholis, įeina sprendimų priėmimas ir tolimesnių pasekmių numatymas. Tai paveikia vadinamąją kaktinę smegenų skiltį, kurią alkoholis nuslopina ir sujaudina primityvesnius mechanizmus.
Sociokultūriniai aspektai ir alkoholio vartojimo kultūra
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas sako, kad dėl to, jog vis dar vairuojame išgėrę, labiausiai kalta netinkama alkoholio vartojimo kultūra, kai noras išgerti yra stipresnis nei saugumo jausmas, baimė prarasti teises ar didelės baudos. Alkoholio vartoti nemokame, geriame nekultūringai, išgeriame daugiau, nei reikia, o išgėrę žmonės mažai begalvoja ir elgiasi neatsakingai. Kunigas T. Karklys teigia, kad nesirūpinimas savo asmenybės harmonija dažnai tampa rimtu iššūkiu santykiams su kitais žmonėmis. Konfliktai, nusivylimai ir skyrybos dvasinės tuštumos skausmą padaro nepakeliamą - žmonės bando nusiraminimo ieškoti alkoholyje, o tai veda į skausmingą priklausomybę.
Asmenybės bruožai ir rizikos grupės
Tyrimai rodo, kad apsvaigę nuo alkoholio prie vairo dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai, o taip pat sunkiau reiškia išgyvenamas emocijas. Dažniau išgėrę vairuoja tie, kurie nelinkę paklusti bet kokioms kitų nustatytoms taisyklėms. Didžioji dalis žmonių, kada nors vairavusių išgėrus, tokio elgesio nelaiko pavojingu. Kai kurie iš jų, tikėtina, turi alkoholio vartojimo problemų.
VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų grupės tyrimų rezultatai atskleidžia, kad rizikos grupėje yra jauni vairuotojai, ypač vyrai, kurie linkę rizikingai vairuoti. Šį elgesį lemia tiek menka vairavimo patirtis, tiek tam tikri asmenybės bruožai: impulsyvumas, agresyvumas, noras pasirodyti prieš kitus. Vyrai labiau nei moterys linkę pavojingai vairuoti, ką lemia siekis konkuruoti ir jaustis svarbiam.
Nepažeidžiamumo iliuzija ir grupės efektas
Psichologė dr. J. Slavinskienė pastebi, kad žmonės linkę manyti, jog jiems „nieko nenutiks, aš sugebėsiu kontroliuoti situaciją“. Tai susiję su nepažeidžiamumo iliuzija. Kai nėra akivaizdžių pasekmių, elgesio keisti nereikia. Taip pat svarbus ir grupės efektas - jei niekas garsiai nepasako, kad situacija pavojinga, žmonės pradeda manyti, jog problemos nėra. Veikia ir baimės faktorius - nenoras sugadinti vakarėlio, bijojimas būti palaikytu teisuoliu ar įsivelti į konfliktą.
Veiksmingos prevencijos ir sprendimų paieškos
Atsakomybė už save ir kitus
Dvasininkas T. Karklys atkreipė dėmesį, kad atsakomybės už save ir kitus trūkumas yra viena opiausių nūdienos problemų. Matydami, kaip neatsakingai elgiasi suaugusieji, tą patį vėliau kartoja ir vaikai. Kasmet vis dažniau apie potencialiai pavojingus eismo dalyvius policijai praneša pilietiški žmonės. Taip pat būna atvejų, kai patys imasi veiksmų užkirsti kelią nelaimei. Tačiau asmeninio sąmoningumo vis dar trūksta. Kiekvienas turi būti atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus. Gyvenimą griaunančia problema gali tapti ne tik neblaivus vairuotojas, bet ir neblaivūs pėstieji.
Vairavimas išgėrus visais atvejais yra labai savanaudiškas poelgis. Net jei jautiesi gerai ir galvoji, kad gali vairuoti, svarbu suvokti, kad tavo gebėjimas saugiai vairuoti mažėja net esant labai mažam AKK kiekiui. Nepasitikėk savimi, kai tau kyla pagunda rizikuoti, nes alkoholio paveiktos smegenys gali manyti, kad verta rizikuoti, nors taip nėra.
Teisinės priemonės ir jų efektyvumas
Padidintos baudos už vairavimą išgėrus ir netgi numatyta baudžiamoji atsakomybė šiandien, deja, neduoda norimo rezultato. Už tai, kad vairuodamas neblaivus pražudė žmogų, gresia nuo trejų iki dešimties metų nelaisvės. Lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą, laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilių alkoholio. Už vairavimą išgėrus skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamąja atsakomybe. Taip pat gali būti konfiskuojama transporto priemonė.
Per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą. Įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, kartu su eismo saugumo specialistų ir policijos taikomomis prevencinėmis priemonėmis bei didėjančiomis baudomis už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius, o kitus - atgraso nuo tokio vairavimo.
Visuomenės įsitraukimas ir sąmoningumo kėlimas
Veiksmingos socialinės pagalbos sistemos sukūrimas valstybėje, prevencija ir jaunosios kartos sąmoningumo kėlimas galbūt galėtų būti veiksmingos priemonės. Bendrosios žmogiškosios ir dvasinės vertybės, puoselėjamos asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, gali padėti gydyti socialinio gyvenimo žaizdas. Pėsčiojo, kuris gatvėje pasirodė prieš tai visą dieną gėręs alkoholį, baudos negąsdina. Jam reikia dėmesio, reikia pagalbos. Šiandien labai daug vilties priklausomiems žmonėms suteikia pagalbos ranką ištiesianti Anoniminių alkoholikų ir kitos draugijos.
Norėdamas jaustis saugiai kiekvienas žmogus privalo įnešti indėlį į bendrą aruodą. Tai galioja visoms gyvenimo sritims, o eismo saugumui - ypač. Užtat, kad būtų galima užkirsti kelią nelaimėms, reikia visuomenės įsitraukimo. Vairavimo mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys praktiniams vairavimo įgūdžiams, rizikos atpažinimui bei būsimų vairuotojų nuostatoms saugaus ir atsakingo vairavimo atžvilgiu.
Pagirių pavojus: „Ford“ kostiumo pavyzdys
Nors situacija gerėja, problema išlieka, ir statistika rodo, kad vairavimas kitą rytą po stiprių išgertuvių gali būti ne mažiau pavojingas. Norėdamas atkreipti dėmesį į šį pavojų, „Ford“ koncernas pristatė specialų kostiumą, imituojantį pagirias. Kostiumas sveria kiek daugiau negu 17 kilogramų ir susideda iš specialios liemenės, riešo ir kulkšnies svarmenų, kepurės, akinių bei ausinių. Visi šie elementai imituoja klasikinius pagirių simptomus: nuovargį, pykinimą ir galvos svaigimą. Šį kostiumą galės išbandyti specialios jaunimo programos „Driving Skills for Life“ dalyviai.
Ką daryti, pastebėjus neblaivų vairuotoją?
Pastebėjus alkoholio išgėrusį žmogų, kuris ketina vairuoti, svarbu prisiminti vieną dalyką - reaguoti reikia visada. Nepriklausomai nuo to, ar tai jūsų artimasis, draugas ar visai nepažįstamas žmogus, turime prisiminti, kad apsvaigęs asmuo gali sužaloti ar mirtinai sužeisti bent du kitus, visai nepažįstamus, o gal labai artimus mums žmones ar net mus pačius. Privalome padaryti viską, kas priklauso nuo mūsų, kad pastebėtas neblaivus asmuo nevairuotų.
Psichologė dr. J. Slavinskienė pataria:
- Bandymas kalbėtis, ieškant neblaiviam žmogui priimtinų alternatyvų, kartais gali pagelbėti, tačiau svarbiausia - nerizikuoti savo saugumu.
- Jeigu pokalbio metu toks žmogus tampa priešiškas arba iš karto atmeta bet kokias siūlomas išeitis ar pagalbą - būtina kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie situaciją.
- Jei žmogus neturi kito būdo grįžti namo, jam gali tekti pasiūlyti alternatyvą: „Palik mašiną čia, pavėžėsiu tave, iškviesiu taksi.“
- Dar vienas būdas stabdyti - pasitelkiant grupės efektą. Jei keli žmonės pasakys tą patį, vairuotojui bus sunkiau ignoruoti.
- Siekiant rezultato svarbu nepulti pykti, rėkti ar kitaip inicijuoti konfliktą. Kur kas efektyviau kalbėti ramiai ir empatiškai. Vietoj „Tu esi girtas, nevairuok!“ geriau sakyti: „Man labai neramu dėl tavo saugumo“.
Nulinės tolerancijos svarba
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas mano, kad geriausia būtų vairuoti visiškai nevartojus alkoholio. Jo nuomone, mūsų alkoholio vartojimo kultūrai geriausiai tiktų nulinė tolerancija vairuojantiems. „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad sėstis prie vairo išgėrus - turbūt pats neatsakingiausias dalykas, kurį gali padaryti bet kuris vairuotojas. Vairuodami apsvaigę labai smarkiai rizikuojame aplinkinių gyvybėmis. Turime suprasti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas ir vairavimas yra absoliučiai nesuderinami dalykai.
Alkoholio poveikis organizmui
Biologiniai procesai ir smegenų veikla
Kai alkoholis patenka į organizmą, prasideda biologiniai procesai, kurie paveikia smegenų veiklą. Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, silpnina kognityvines funkcijas ir lėtina reakcijos laiką. Kai žmogus vartoja alkoholį, jo gebėjimas priimti racionalius sprendimus ir greitai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes labai sumažėja. Kai alkoholyje esantys cheminiai junginiai su krauju patenka į smegenyse esančias kraujagysles, kai kurie smegenų centrai kurį laiką yra mažiau aprūpinami deguonimi. Dėl šios priežasties kai kurie elgesį, emocijas, o ypač suvokimą valdantys centrai tampa mažiau aktyvūs, iš jų perduodami impulsai - ne tokie tikslūs ir greiti.
Kaip alkoholis veikia vairavimo gebėjimus
Net ir nedidelis alkoholio kiekis gali pakankamai pabloginti vertinimą ir koordinaciją, kad kiltų pavojus saugiam vairavimui. Vairavimo instruktorius Egidijus Šimkūnas aiškina, kad net ir mažiausias alkoholio kiekis kritinėje situacijoje gali lemti pavėluotą reakciją, ilgesnį stabdymo kelią ir eismo įvykį. Žmonės dažnai nesupranta, kad alkoholis slopina, todėl net ir suvartojęs nedidelį kiekį ir gerai besijausdamas, vairuotojas į situaciją reaguos lėčiau nei būdamas visiškai blaivus.
Pagirių simptomai ir kaip jų išvengti
Norint greičiau atsigauti ir iš organizmo išplauti alkoholį, svarbu gerti daug vandens, o ne gėrimus su kofeinu, nes kofeinas gali dar labiau dehidratuoti. Kava gali paskatinti jaustis budriau ir padidinti reakcijos laiką, tačiau ji negali sumažinti alkoholio koncentracijos iškvėptame ore ar kraujyje. Valgant subalansuotą maistą, galima stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir lengviau pasisavinti alkoholį. Svarbu duoti organizmui pakankamai laiko alkoholiui metabolizuoti ir tinkamai pailsėti. Jei įmanoma, prieš bandant vairuoti, patariama trumpai snūstelėti arba kelias valandas pailsėti.
tags: #kaip #manote #kodel #zmones #seda #uz