Keliaujant po užsienio šalis, ypač kaimynines, pavyzdžiui, Latviją, dažnai kyla klausimų, kaip elgtis gavus baudą už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apmokėti baudą, gautą iš Latvijos policijos ar kitos užsienio institucijos, kokios yra baudos mokėjimo dalimis galimybės Lietuvoje ir kokios pasekmės gresia nesumokėjus baudos.
Bendradarbiavimas tarp ES šalių ir baudų išieškojimas
Nepaisant to, kad tokie atvejai nėra kasdieniai, vis daugiau ES šalių bendradarbiauja tarpusavyje pagal įvairius susitarimus ir direktyvas. Tai reiškia, kad net jei pažeidimas įvykdomas užsienyje, jo pasekmės gali būti taikomos ir Lietuvoje, ypač jei kalbama apie sunkesnius pažeidimus, tokius kaip didelis greičio viršijimas, vairavimas apsvaigus ar avarijos sukėlimas.
Informacijos apsikeitimas ir baudų perdavimas
- Kiekviena valstybė narė paskiria vieną (ar daugiau) instituciją, pagal jos nacionalinę teisę kompetentingą valdyti sprendimų dėl finansinių baudų paskyrimo perdavimą tarpvalstybiniais atvejais.
- Pamatiniame sprendime nurodyta, sprendimą kartu su liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.
- Valstybė, kuriai buvo perduotas sprendimas, gali atsisakyti jį vykdyti tik retais atvejais (pvz., jei numatytas liudijimas nepateikiamas, yra neišsamus; finansinė bauda yra mažesnė nei 70 EUR; susijusiam asmeniui nebuvo leista pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir kt.).
- Baudos turi būti paskirtos valstybių narių teisminių arba administracinių institucijų, o šis sprendimas turi būti galutinis.
Vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė. Finansinės baudos neišieškojimo atveju vykdančioji valstybė gali taikyti įkalinimo bausmę arba kitas nacionalinėje teisėje nustatytas sankcijas. Dažnai žmonės galvoja, kad tik palikus šalį, viskas išsisprendžia savaime ir niekas jų neieškos. Visgi baudos, galbūt po šiek tiek ilgesnio laikotarpio, tačiau visuomet pasiekia vairuotojus. Tokioms baudoms apmokėti duodama 60-90 dienų. Jei bauda nebuvo apmokėta praėjus terminui, bauda gali būti didinama arba perduodama skolų išieškojimo tarnybai Lietuvoje. Tokiu atveju išvengti mokėjimo niekaip nepavyks ir galimai dėl delspinigių teks susimokėti dar didesnę sumą. Būtent dėl to baudas rekomenduojama apmokėti laiku. Be to, kai kuriais atvejais, gali kilti nemalonumų pasienyje. Jei bauda nebuvo sumokėta, sugrįžus į šalį, kurioje buvo atliktas pažeidimas, gali būti atsisakyta žmogų įleisti ar nuspręsta konfiskuoti automobilį. Tiesa, jei gautos baudos suma itin maža ir neperžengia minimalios išieškojimo ribos, įmanoma, kad bauda lieka sistemoje, bet aktyviai neišieškoma. Tačiau tai nereiškia, kad ji išnyko.
Lietuvos policijos ir VMI vaidmuo
Lietuvos policija atkreipė dėmesį, kad užsienio šalyje padaryti KET pažeidimai Lietuvoje nėra papildomai registruojami. Kiekviena šalis turi savo sistemą, kurioje registruojami užfiksuoti KET pažeidimai, padaryti jų teritorijoje. Tai reiškia, kad užsienio šalyje padarytas pažeidimas į Lietuvos nacionalinius registrus įprastai nėra perkeltas. Visgi tai nereiškia, kad tokių pažeidimų pasekmės išnyksta. Nors jie ir nėra įtraukti į registrus Lietuvoje, baudą susimokėti vis vien teks. Pavyzdžiui, jei šalis yra ES narė, piliečiams oficialūs pranešimai apie užfiksuotą KET pažeidimą siunčiami tiesiai į registruotą vairuotojo ar automobilio savininko (valdytojo) gyvenamąjį adresą Lietuvoje.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai teigia, kad pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, aiškinantis situacijas dėl KET pažeidimo užsienyje, bendravimas vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir žmogaus, padariusio prasižengimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka. Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija (kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime). Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos.
Šiuo metu VMI neturi teisės išieškoti baudų. Tad jei gyventojas ar įmonė laiku nesumoka baudos ir nereaguoja į VMI pranešimus apie turimą skolą bei nesikreipia dėl paskolos sutarties sudarymo, tai skolos išieškojimo vykdymas yra perduodamas antstoliui. VMI atstovė užsimena, kad tai galėtų būti pakeista įstatymo projektu, kuriuo siekiama pagerinti baudų išieškojimo efektyvumą ir atpiginti ir taip brangų skolų išieškojimo procesą. Siūloma nuo 2026 m. liepos 1 d. pereiti prie „vieno langelio“ principo, pagal kurį VMI administruotų ne tik baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas bei teismo priteistas sumas.
Baudos mokėjimas dalimis Lietuvoje
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento vadovė Džiuginta Balčiūnienė komentavo, kad jei gyventojas gavo baudą už administracinį nusižengimą, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų ir dėl to negali jos sumokėti iš karto, jis turi teisę kreiptis į VMI su prašymu ją sumokėti dalimis.
Prašymo pateikimas ir reikalavimai
- Tokį prašymą galima pateikti ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino pabaigos, o baudos mokėjimas gali būti išdėstomas iki dvejų metų.
- Prašymą ir dokumentus dėl baudos mokėjimo išdėstymo paprasčiausia pateikti e. būdu, per Mano VMI, arba atsiunčiant jį paštu. Jei klientas nesinaudoja informacinėmis VMI sistemomis, tą galima padaryti ir atvykus į VMI padalinį.
Pateikiamame prašyme išdėstyti baudą už administracinį nusižengimą mokėjimą turi būti nurodyta:
- Baudos už administracinį nusižengimą dydis.
- Baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminas.
- Nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą, data, numeris, subjektas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba baudos už administracinį nusižengimą identifikacinis kodas (ROIK).
- Laikotarpis, kuriam prašoma išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą.
- Prašymo teikimo priežastys.
Statistika rodo, kad klientai kasmet vis dažniau kreipiasi dėl baudų išdėstymo dalimis.
Baudų apmokėjimo būdai VMI
Biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bei kitus mokėjimų duomenis, taip pat įmokų kodus galite rasti VMI interneto svetainėje.
Sumokėti VMI galite:
- Per Mano VMI sistemą.
- Tiesiogiai per elektroninę bankininkystę.
- Naudodamiesi Mano VMI sistemos paslauga „Mokėjimo pavedimo suformavimas“: galite sukurti (parengti) mokėjimo pavedimo dokumentą, kurį atsispausdinę, mokesčius galėsite sumokėti vietose, kur naudojami „BAR kodo“ skaitytuvai.
- Įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose:
- AB Lietuvos paštas pašto skyriuose.
- Per UAB „Paysera LT“.
- SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose.
- UAB „Elotus“.
- UAB „Perlas Finance“: „Perlo“ terminaluose, Lietuvos spauda kioskuose, „Narvesen“ ženklu pažymėtose parduotuvėse, taip pat per mobiliąją programėlę „Perlas Go“, kurią galite atsisiųsti iš App Store ir Google Play.
- Per UAB „Viena Sąskaita“.
Mokėjimai už kitą asmenį
Jeigu mokesčiai, įmokos, rinkliavos mokamos už kitą fizinį arba juridinį asmenį, būtina pildyti išplėstinę mokėjimo nurodymo formą, nurodant pradinio mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, identifikacinį numerį ir pavadinimą ar vardą, pavardę.
Mokėjimai už administracines baudas
Administracinės baudos mokamos atskirais mokėjimais už kiekvieną nusižengimą (tam, kad skirtingos administracinių baudų prievolės būtų įskaitytos teisingai). Mokant būtina nurodyti:
- Nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (nurodomas mokėjimo pavedimo laukelyje „Unikalus mokėjimo kodas“).
- Įmokos kodą 1001.
Mokėjimai iš užsienio banko sąskaitų
Jeigu mokėjimą atliekate iš užsienio banko sąskaitos, o mokėjimo nurodyme nėra atskirų skilčių asmens, už kurį mokama, įmokos kodo ir kitos informacijos, būtinos mokėjimui atlikti, šią informaciją (mokesčių mokėtojo kodą ir vardą, pavardę asmens, už kurį mokama, įmokos kodą, mokant administracinę baudą - 11 skaitmenų nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) būtina nurodyti kitame, tam skirtame mokėjimo nurodymo laukelyje (pvz., mokėjimo paskirtyje).
SVARBU: Jei mokėjimus atliekate per įmokų surinkimo paslaugas teikiančias įstaigas bei jų ar jų tarpininkų padalinius, sumokėkite ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki Jūsų turimos prievolės sumokėjimo termino pabaigos, kad gautos įmokos būtų laiku įskaitytos į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.
KET pažeidimai užsienyje ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas
Lietuvos policija pabrėžė, kad kiekvienoje valstybėje numatyta tam tikra eismo tvarka ir atsakomybė už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus pagal toje valstybėje galiojančius nacionalinius teisės aktus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, lietuvis keliautojas gali iš pradžių net nesuprasti, kad padarė pažeidimą, jei jo lankomoje šalyje galioja kitos KET taisyklės. Taip pat už padarytą pažeidimą yra taikomos vietinės sankcijos, kurios gali stipriai skirtis nuo taikomų Lietuvoje.
Vairuotojo pažymėjimo atėmimas
„Regitra“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė pabrėžė, kad vienas svarbiausių „Regitros“ uždavinių yra užtikrinti, kad į viešąjį eismą patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai, kurie turėtų pakankamai įgūdžių saugiai ir savarankiškai dalyvauti viešajame eisme, o taip pat užtikrinti sklandų vairuotojo pažymėjimų išdavimą bei keitimą nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Taigi, „Regitra“ suteikia teisę vairuoti, tačiau jos negali apriboti ar atimti. Visgi, anot E. Bačionytės, „Regitra“, remdamasi kitų suinteresuotų institucijų gauta informacija, pagal faktą gali paskelbti vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu. Pavyzdžiui, gavus iš medicinos įstaigos pranešimą, kad vairuotojas dėl sveikatos sutrikimų nebegali saugiai valdyti transporto priemonės, taip pat iš policijos sulaukus duomenų, kad dėl tam tikrų KET pažeidimų asmuo prarado teisę vairuoti.
E. Bačionytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vis dar egzistuoja skirtinga praktika dėl vairuotojų teisės praradimo atvejų užsienio šalių teritorijoje ir vieningas sprendimas ES mastu kol kas nėra rastas. Pavyzdžiui, ES mastu nėra vieningų kriterijų dėl KET pažeidimų nuobaudų taikymo. Užsienyje atimta teisė vairuoti su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje negalioja. Tuo atveju, kai lietuviškas vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas užsienyje, asmuo, jei jis nuolatinis Lietuvos gyventojas, gali užsakyti naują vairuotojo pažymėjimą. Vairuoti Lietuvoje tokiu atveju galima, o dėl vairavimo užsienyje, reikia teirautis konkrečios valstybės, į kurią vykstama.
Jei teisė vairuoti atimama asmeniui, kuris nuolat gyvena Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės erdvės valstybėje ir turi tos šalies vairuotojo pažymėjimą, naujas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas išduodamas nėra. Tai iš esmės reiškia, kad tokiu atveju Lietuvoje vairuotojas vairuoti nebegali. Taip pat, Lietuvos gyventojams, turintiems lietuvišką vairuotojo pažymėjimą ir padariusiems pažeidimą Lietuvoje, teisė vairuoti atimama tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Tai padaryti įpareigoja ES direktyva, kurioje įtvirtinta nuostata, kad savo šalyje praradęs teisę vairuoti asmuo, draudimo laikotarpiu jos negali įgyti kitoje ES šalyje.
Nauji nuobaudų paketai ir prevencinės priemonės
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro (VTB) vadovas Vytautas Grašys užsiminė apie naujus siūlymus, kaip būtų galima sutramdyti tuos, kurie piktavališkai nemoka paskirtų baudų už KET pažeidimus. Šiuo metu taikoma tokia sistema, pavyzdžiui, asmuo, padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą ir nesusimokėjęs baudos, neturi galimybės pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Vidaus reikalų ministerijai pasiūlyta, kad šis nuobaudų paketas būtų praplėstas, nebeliktų galimybės savo vardu užregistruoti transporto priemonės, praeiti techninės apžiūros, po kurio laiko ir transporto priemonės dalyvavimas eisme būtų stabdomas.
V. Grašys taip pat užsiminė ne tik apie siūlymą didinti baudas už greičio viršijimą, bet ir galimybę užkirsti kelią KET pažeidėjams įsigyti lėktuvo bilietus. Kolegos iš Latvijos giriasi pas juos galiojančia tvarka, kad didesnes nesumokėtas baudas vairuotojai būna priversti susimokėti oro uosto kasoje, nes asmuo, nesumokėjęs valstybei baudos, neturi galimybės įsigyti lėktuvo bilieto.
Prevencinės priemonės užsieniečiams
Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemonė nėra užfiksuota automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai. Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas.
Lietuvoje didžiąją dalį pažeidimų, kurie užfiksuojami greičio matavimo prietaisais, sudaro Lenkijos vairuotojai. Transporto priemonių savininkams siunčiami pranešimai pažeidėjo gimtąja kalba su pasiūlymu susimokėti atitinkamą baudą. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka.
Baltijos šalių vairavimo kultūros skirtumai ir baudų apžvalga
Norint išvengti baudų keliaujant, patariama prieš išvykstant pasidomėti lankomos šalies KET taisyklėmis. Pavyzdžiui, daugelyje šalių skiriasi greičio apribojimai, todėl dažnai žmonės pažeidžia taisykles net to nežinodami. Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kai baudas vairuotojai gauna už tai, kad pamiršta sumokėti kelių mokesčius. Išvengti šių pažeidimų padeda ir įvairios navigacijos programos, kurios dažniausiai įspėja apie greičio matuoklius, greičio apribojimus ar mokamus kelius.
Greičio viršijimas ir kontrolė
Nors greičio viršijimas visose Baltijos šalyse išlieka problema, Lietuvoje vairuotojai yra labiau linkę paspausti akseleratorių. Taip yra dėl kontrolės pobūdžio - Lietuva turi stacionarių matuoklių, ypač vidutinio greičio ruožuose, bet trūksta nuolatinės, gyvos kontrolės. Dėl šios priežasties vairuotojai linkę laikytis taisyklių tik ten, kur žino, kad yra stebimi. O kai tik išvažiuoja iš kontroliuojamo greičio zonos, prasideda improvizacija.
Latvijoje ir Estijoje eismo priežiūra yra aktyvesnė. Latvijoje keliuose padaugėjo nežymėtų policijos automobilių, o Estijoje eismo priežiūra yra kur kas įvairesnė, įskaitant ne tik greičio matuoklius, bet ir dažnus policijos reidus. Estijoje didesnį vairuotojų drausmingumą skatina ir tolerancijos neturintys greičio matuokliai, kurie fiksuoja viršytą greitį vos 1-2 kilometrais per valandą.
Kiti skirtumai Latvijoje
Lankantis Latvijoje gali nustebinti tam tikri nerašyti susitarimai, pavyzdžiui, vietinių taikoma „trečiosios juostos“ taisyklė, atliekant lenkimą kelyje. Dviejų juostų kelyje kai kurie vairuotojai pasitraukia arčiau kelkraščio, taip praleisdami lenkiantįjį. Keliaujančius lietuvius gali nustebinti ir rečiau kelyje sutinkamos transporto priemonės, pavyzdžiui, tramvajai Rygoje.
Baudos už greičio viršijimą Baltijos šalyse
Seimo kanceliarija parengė analitinę apžvalgą, kurioje pateikia, kokia atsakomybė vairuotojams taikoma už greičio viršijimą, prie vairo naudojant mobilųjį telefoną, važiuojant neužsisegus saugos diržo ir nepaisant įvairių eismo ženklų. Nagrinėtos šalys - Čekija, Estija, Lenkija, Latvija, Slovakija bei Vengrija. Apžvelgta, kaip kitose šalyse skiriasi baudos už greičio viršijimą. Svarbu žinoti, jog Čekijoje, Latvijoje ir Slovakijoje skiriant baudą atsižvelgiama į tai, kur vairuotojas nusižengė taisyklėms - gyvenvietėje ar užmiestyje. Vengrijoje - į tai, koks buvo didžiausias leistinas greitis.
Lietuva:
- Viršijus greitį iki 10 km/val. - įspėjimas, piniginė bauda netaikoma.
- Nuo 11 iki 20 km/val. - 12-30 eurų bauda.
- Nuo 21 iki 30 km/val. - 30-90 eurų bauda.
- Nuo 31 iki 40 km/val. - 120-170 eurų bauda.
- Nuo 41 iki 50 km/val. - 170-230 eurų bauda.
- Daugiau nei 50 km/val. - 450-550 eurų bauda.
Latvija:
Baudos skirstomos pagal transporto priemonės tipą ir nusižengimo vietą - gyvenvietė ar užmiestis. Automobilių vairuotojams viršijus greitį iki 10 km/val. - įspėjimas. Iki 20 km/val.: gyvenvietėje...
Estija:
Skiriama įspėjamoji bauda - viršytų km/h skaičius padauginamas iš 7 €. Pvz., viršijus greitį 20 km/h - bauda siekia 140 €.
Nors kai kurie vairuotojai mėgina apeiti sistemą, blokuodami kortelę, su kuria buvo išnuomotas automobilis, tai nuo baudos neišgelbės. Pagal ES direktyvą, nuomos įmonės gali perduoti vairuotojo duomenis policijai kitose šalyse. Yra atvejų, kai bauda atkeliauja praėjus metams ar dar vėliau po kelionės.
tags: #kaip #fiksuoti #policijos #bauda #is #latvijos