Būsto užliejimas yra nemalonus ir dažnas įvykis, galintis sukelti didelių finansinių nuostolių. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir jums. Užliejimo padarinių šalinimas dažnai apima ne tik daiktus (pvz., kilimus, užuolaidas, spinteles, minkštus baldus), bet ir namų elektroniką bei brangius buities prietaisus (pvz., šaldytuvą, orkaitę, skalbimo mašiną, džiovyklę ir pan.). Situacija būna dar prastesnė, jeigu užliejimas nepataisomai sugadina grindis, grindų šildymo sistemą, pilnai užlieja rūsius arba reikalingas sienų dažymas. Santechnikos avarijos metai iš metų yra vienos dažniausių, dėl kurių į namo administratorių kreipiasi daugiabučių namų gyventojai.
Pirmieji žingsniai užliejus butą
Visų pirma, svarbu paminėti, kad dažnai tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto, jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs.
Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo. Elektros tiekimas butui stabdomas išjungiant automatinius elektros jungiklius, visas esančias rankenėles nuleidžiant į apačią. Tokius jungiklius paprastai galima rasti laiptinėje esančioje elektros skydinėje arba bute.
Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei. Pavyzdžiui, „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris jums turėtų būti žinomas.
Ką daryti, jei jūsų namai užlieti?
Kaimynų vaidmuo ir civilinės atsakomybės draudimas
Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojama turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.
Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą ir vandens tiekimą.
Žalos fiksavimas ir vertinimas
Įrodymų rinkimas
Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Žalos vertinimas
Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletui savaičių po nelaimės arba po atlikto džiovinimo. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti.
Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus. Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto, jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas. Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.
Sudėtingesni atvejai
Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti, iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų nuo jūsų bute matomų padarinių - ne pas jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėje.
Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotėkio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.
Ką daryti, jei jūsų namai užlieti?
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Deliktinė atsakomybė
Jeigu butas buvo užlietas, jį užliejęs asmuo ir nuo užliejimo nukentėjęs atsiduria civilinės atsakomybės, tiksliau - deliktinės atsakomybės santykių gretose. Kiekvienas turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenktų kitam asmeniui tinkamai naudotis savo nuosavybe, o tas, kuris tokią pareigą pažeidžia, privalo atsakyti. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Siekiant, kad kiltų deliktinė atsakomybė, būtina nustatyti jos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą.
Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pvz., tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės), turi teisę įrodinėti priešingai. Visgi tai gali pareikalauti didesnių pastangų, negu nukentėjusiajam, kuriam dažniausiai tiesiog pakanka pateikti buto išplanavimus, nuotraukas, vaizdo įrašus, įrodančius, jog žalos reikalaujama būtent iš asmens, gyvenančio viršuje.
Savo atžvilgiu kaimynas, kurio bute, tarkime, trūko vamzdis, tačiau vamzdis yra bendro naudojimo, tai įrodydamas gali imtis tam tikrų veiksmų - pavyzdžiui, pasamdyti ekspertą avarijos priežastims nustatyti ar pasikviesti antstolį, kad šis užfiksuotų tuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes - antstolio objektyvus situacijos aprašymas potencialiam ginčui ateityje gali tapti itin pravarčiu įrodymu.
Bendrojo naudojimo vamzdžiai
Visai kita situacija yra tuomet, kai užliejimas atsiranda dėl visam daugiabučiui bendrosios nuosavybės teise priklausančio vamzdžio. Tokiu atveju norint prisiteisti žalos atlyginimą iš kurio nors vieno ar visų savininkų bendrai, privalu įrodyti kaltę. Paminėtina, jog nesvarbu, kieno kaltė įrodinėjama - svarbu, jog būtent to asmens veiksmai būtų lėmę užliejimo avarijos atsitikimą (galima įrodinėti tiek visų savininkų, tiek daugiabučio techninio prižiūrėtojo kaltę).
Tačiau vėlgi svarbus aspektas - tarp veiksmų ir kilusių padarinių turi būti priežastinis ryšys (neteisėti kaimynų ar administratoriaus veiksmai turi nulemti avarijos atsiradimą), t. y. būtent, pavyzdžiui, nuotekų vamzdyno reguliarių patikrinimų nebuvimas turi lemti vamzdžio sprogimą ir tokias aplinkybes privalu įrodyti. Priešingu atveju teismas gali ieškinį atmesti ir žalos atlyginimo nepriteisti apskritai, kadangi niekieno kaltė nėra įrodoma.
Draudimo svarba
Dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.
Pasitaiko, jog žmonės neapsidraudžia viso savo turto - dažnai apdraudžiamas tik pats butas, kaip konstrukcija, patalpa (sienos, lubos), tačiau ne jame esantis turtas ar daiktai. Taigi, jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno, gyvenančio viršuje, ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga.
Jeigu butas, kuriame įvyksta avarija, yra draustas, t. y. yra apdrausta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė, žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas paprasčiau. Savininkui tereikia apie įvykį informuoti atitinkamą draudimo bendrovę, kuri savo ruožtu įvertins padarytos žalos dydį, ją atlygins nukentėjusiajam asmeniui. Draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką, kai kuriais atvejais įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį ar įmonę.
Draudikas gali reikalauti atlyginti žalą, pavyzdžiui, iš šilumos tiekėjo, jei nustatoma, kad vamzdis sprogo dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Tokiais atvejais, kai buto, kuriame kilo avarija, savininkas yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, jis išvengia prievolės atlyginti nuostolius užpiltajam kaimynui, nes juos atlygina draudikas.
Kuomet žalą sukėlusio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė nebuvo drausta, o buvo apdraustas tik nukentėjusiojo butas, tuomet draudikas, išmokėjęs išmoką nukentėjusiajam, pateiks atgręžtinį reikalavimą atlyginti žalą sukėlusiam buto savininkui.
Ką daryti, jei niekas nebuvo apsidraudęs?
Jei niekas nebuvo apsidraudęs ir dėl avarijos nukentėjo jūsų butas, patariama pačiam raštu kreiptis į už žalą atsakingą asmenį (t. y. kaimyną, kurio bute kilusi avarija pridarė nuostolių) su reikalavimu atlyginti žalą ir klausimą išspręsti taikiai. Jei kaimynas per protingą terminą žalos nepripažįsta, jos neatlygina arba atlygina tik iš dalies - jums teks priverstinai išieškoti žalą per teismą.
Teikiant ieškinį teismui, jūs pats privalėsite įrodinėti žalos padarymo faktą, jos dydį, užpylimo šaltinį bei nurodyti atsakingą už žalą asmenį. Žalą patyrusiam asmeniui kaimyno kaltės įrodinėti nereikia. Tokiose situacijose būtina identifikuoti tik konkrečios vandentiekio avarijos šaltinį (bendrojo ar asmeninio naudojimo įrenginys), kas yra konkretaus objekto savininkas (valdytojas), t. y. užtektų įrodyti žalos padarymo (avarijos) faktą bei jos dydį.
Šias aplinkybes būtų galima įrodyti liudytojų parodymais, antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, darytomis nuotraukomis įstatymų nustatyta tvarka, žalos dydį - remonto sąmatomis, kvitais, sąskaitomis, sutartimis.
Buto nuoma ir atsakomybė
Jei butas buvo nuomojamas, avarijos atveju nuomotojo ir nuomininko atsakomybės klausimai, taip pat ir žalų atlyginimo avarijų atveju, priklauso nuo to, kaip susitarta nuomos sutartyje. Jei nuomos sutartyje nesusitarta, kaip ir kas atlygins žalas, nuomotojas savo lėšomis atlygina kapitalinio remonto išlaidas, nuomininkas dengia einamojo remonto išlaidas. Už bendro turto ir komunalinių paslaugų įrangos remontą taip pat atsakingas nuomotojas.
Vis dėlto, siekiant išvengti didelių nuostolių ir rizikos, visuomet rekomenduojama nuomojant butą susitarti, kas - nuomotojas ar nuomininkas - apdraus jį, tuomet atsitikus avarijai žalą atlygintų draudimo bendrovė.
Ką daryti, jei kaltininkas nenustatytas?
Net ir neapdrausto būsto atveju, turite teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Pirmas teisiškai svarbus veiksmas būtų užfiksuoti patį užliejimo faktą. Galimi bent trys variantai:
- Jeigu jūsų namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, tą galėtų padaryti bendrijos pirmininkas.
- Kitu atveju užfiksuoti faktą galėtų avarinės tarnybos darbuotojai.
- Galiausiai, jei jūs nesikreipėte nei į bendrijos pirmininką, nei į avarinę tarnybą, pažeidimo faktą galėtų užfiksuoti antstolis aplinkybių konstatavimo protokole.
Antra, kada jau grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti patirtų nuostolių dydį. Jeigu butas apdraustas, tą darytų draudimo bendrovė. Tokiu ekspertu galėtų būti, pavyzdžiui, įmonė, užsiimanti statybų verslu arba asmuo, kuris yra įgijęs atitinkamą kvalifikaciją. Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas.
Trečia, būtų galima dar kartą pamėginti su kaimynu susitarti gražiuoju. Geriausiai būtų ne tik kalbėtis, bet ir pateikti pretenziją raštu, kad kaimynas atlygintų jūsų patirtus nuostolius. Raštu pateikta pretenzija būtų svaresnis įrodymas teisme, kad bandėte rasti taikų sprendimo būdą. Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę turi būti atlyginama ne už dalį, bet už visus jūsų patirtus nuostolius. Nuostoliai gali būti atlyginami natūra, t.y. teismas gali įpareigoti jūsų kaimyną atlikti remonto darbus.
Norint prisiteisti nuostolių atlyginimą, turi egzistuoti visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: a) neteisėti veiksmai, b) priežastinis ryšys, c) kaltė bei d) žala ir nuostoliai. Tokiu atveju jūsų turimi dokumentai galėtų būti tinkami reikšmingų aplinkybių įrodymui, t.y. žalos atsiradimo faktui, jos dydžiui, priežasčiai ir pan.
Gaisrininkų užlietas butas
Ką daryti, jei jūsų butą užliejo gaisrininkai gesinant gaisrą? Marijampolės savivaldybės administracija namą apdraudusi, tad tokiais atvejais atsakomybė tenka draudimui. Jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą. Kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti.
Kaimynų nesirūpinimas būstu
Jei kaimynai nesirūpina savo būstu ir dėl to kyla problemų (pvz., užlieja), reikėtų:
- Kreiptis į namo administratorių su prašymu imtis veiksmų.
- Jei administratorius nereaguoja, kreiptis į savivaldybę.
- Kraštutiniu atveju - kreiptis į teismą.
Namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukti vandenį ir kt. Yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra. Tačiau sėkmė būtų abejotina, nes, jei namas - senesnis, administratorius sakytų, kad gyventojas turėjo rūpintis seno namo renovacija, vamzdynų keitimu ir pan. Tad galimai administratorius nebūtų dėl to atsakingas. Vis tik, jeigu daugiabutis būtų naujas, t. y. nebūtų praėję įstatymų numatyti terminai - gal 10 metų - tokiu atveju būtų galima į teismą paduoti patį statytoją. Sakyti, kad jis blogai įrengė namą, todėl turi kompensuoti žalą.
Ką daryti, jei jūsų namai užlieti?
Teisminis procesas
Žalos atlyginimo sumos nustatymas
Dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti. Ta suma ir būna pagrindinis ginčo objektas. Ir nenuostabu, kad nukentėjusysis visada yra suinteresuotas prisiteisti kuo didesnę sumą. Dėl to nelabai dažnais, tačiau nelabai ir retais atvejais žmonės turi ankstesnių buto brokų ir bando juos pritempti, prisidengdami užliejimo įvykiu.
Prieš duodant į teismą reikia labai tiksliai įsivertinti butui padarytą žalą. Nes paprašius atlyginti, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų, kai reali žala yra 2 tūkst. eurų, byla būtų laimėta tik 20 proc. O tai yra tas pats, kas pralaimėta byla.
Bylinėjimosi išlaidos ir trukmė
Už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos. Visos šios išlaidos teikiamos teismui kaip įrodymai, kad laimėjus bylą jos būtų priteisiamos. Išlaidos priteisiamos pagal tai, kiek procentų bylos buvo laimėta.
Tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. Bet, jeigu nukentėjusysis pasidaro privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduoda ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertize netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui. Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo procesas gali trukti ir metus.
Prevencinės priemonės ir profesionalų pagalba
Kaip apsisaugoti nuo užliejimo
Pirmiausia, reguliariai tikrinkite savo buto santechnikos būklę. Sena lanksti skalbimo mašinos žarna, sugedęs maišytuvas, lašantis čiaupas ar atsilaisvinusios jungtys gali sukelti potvynį ne ką blogiau nei sprogęs vamzdis. Sandarikliai laikui bėgant susidėvi - net ir mažas defektas gali sukelti didelę nelaimę. Prevenciškai, bent du kartus per metus, vandens ventilius reikėtų pramankštinti juos uždarant ir vėl atidarant ir taip užtikrinti, kad esant poreikiui gyventojui pavyks tinkamai užsukti vandenį. Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.
Antra, nepalikite įjungtų buitinių prietaisų be priežiūros. Tai ypač pasakytina apie skalbimo mašinas ir indaploves. Išvykdami kelioms dienoms, užsukite vandenį. Labai dažnai santechnikos avarijos butuose įvyksta darbo metu, kada paprastai gyventojų nėra namuose. Taigi laiku ne vietoje pradėjęs tekėti vanduo nėra pastebimas. Įvykus avarijai tuo metu, kai gyventojų nėra namuose, labai svarbu juos kuo įmanoma greičiau rasti tam, kad avariją likviduojantys specialistai galėtų patekti į buto patalpas.
Ir galiausiai, tvarkykite savo dokumentus. Remonto kvitai, įrangos techniniai pasai, informacija apie baldų kainą - visa tai pravers, jei turėsite įrodyti žalos dydį.
Profesionalų pagalba po užliejimo
Po įvykusio užliejimo, reikėtų kreiptis į specialistų komandą, kuri jau ne vienus metus atlieka atstatymo darbus. Profesionalai pasirūpins sklandžia ir sąžininga komunikacija su Jūsų draudimo bendrove, žalos įvertinimu, draudimo išmoka, užlietų patalpų/gyvenamo namo arba buto valymu po užliejimo, patalpų vėdinimu, atsiradusios drėgmės džiovinimu. Jų tikslas - kad Jūs kuo greičiau galėtumėte pamiršti apie įvykusią nelaimę, o jie pasirūpins visais nemaloniais namų atstatymo procesais. Valymas po užliejimo, patalpų džiovinimas, turto atstatymas, derybos su draudimo bendrove - tai sritys, kuriose pasitiki profesionalų komanda!
Vandens kokybė po liūčių ir potvynių
Šulinio vandens užterštumas
Dėl smarkaus lietaus šulinio vanduo gali būti užterštas nitratais, kas kelia realų pavojų kūdikių, nėščių moterų, tam tikrų fermentų deficitą turinčių asmenų sveikatai ir saugumui. Apsinuodijus šiomis cheminėmis medžiagomis gali pasireikšti deguonies trūkumas kraujyje. Nitratams jautriausi yra kūdikiai iki 4 mėnesių amžiaus. Kūdikių apsinuodijimas nitratais vadinamas pamėlusių kūdikių sindromu. Apsinuodijęs nitratais vaikas pamėlsta oda, tampa irzlus, mieguistas, kankina dusulys. Tokiu atveju būtina kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausia atsiranda vaikams, kurių mamos nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja šachtinių šulinių vandenį. Būtina žinoti ir prisiminti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, atvirkščiai - jų koncentracija vandenyje didėja, nes verdant išgaruoja dalis vandens.
Taip pat į vandenį gali patekti nitritų ar nitratų. Jei į žmogaus organizmą patenka didelis kiekis ligų sukėlėjų, žmogus gali susirgti. Medikai pastebi, kad galimai išaugo žmonių sąmoningumas, ir retas naudoja neištirtą šulinio vandenį. Ligų sukėlėjais gali būti įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai. Jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie patenka į žarnyną ir gali sukelti susirgimus.
Rekomendacijos po liūčių ir potvynių
- Po stiprių liūčių nepatartina maudytis bent parą atviruose vandens telkiniuose, nes būna labai padidėjęs vandens užterštumas.
- Reikėtų stebėti, ar vandens lygis šulinyje staiga nepakilo. Šuliniui naujai prisipildžius vandeniu, dezinfekuojamas šulinio vanduo.
- Paprastai šachtinio šulinio, gręžinio vanduo tiriamas dėl galimos taršos žarninėmis lazdelėmis (Escherichia coli), žarniniais enterokokais, amoniu, nitritais, nitratais, organinėmis medžiagomis (nustatomas permanganato indeksas), dezinfekcinės medžiagos likučiais.
- Šeimos, turinčios kūdikių iki pusės metų amžiaus, ar nėščiosios, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, gali kreiptis į NVSC, kad jis būtų ištirtas dėl taršos nitritais ir nitratais. Tyrimai atliekami valstybės lėšomis.
- Atkreipiame dėmesį, kad gyventojams, kurie geriamuoju vandeniu apsirūpina patys, tačiau dėl elektros sutrikimo jo dar neturi, atnaujinus vandens tiekimą reikia išleisti vamzdyne užsistovėjusį vandenį ir tinkamai paruošti (pakaitinti) karštą vandenį vandens šildytuvuose (boileriuose). Kad vandens sistemose neatsirastų sveikatai pavojingų bakterijų (legionelių), karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (čiaupuose ne mažiau kaip 50 °C), o šaltas - visada pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C). Šios taisyklės turėtų laikytis ir nuosavų ar daugiabučių namų gyventojai, kurie vandenį šildosi patys.
Ką daryti potvynio metu ir po jo?
- Nevartoti potvynio metu užtvindyto maisto (įskaitant sandariai supakuotą, paruoštą terminiu būdu), tokį maistą išmesti, nes per jį gali plisti ūminės žarnyno infekcijos (E. coli, enterokokai ir kt.).
- Potvynio vandeniu paveiktas kūno vietas kuo greičiau plauti muilu ir švariu vandeniu.
- Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens (tiek šulinių, tiek galimai užteršto centralizuoto), nes gali plisti žarnyno infekcijos.
- Po potvynio susiformavęs naujas derlius gali būti vartojamas tik kruopščiai nuplautas ar nulupta žieve.
- Atlikti išvalyto ir dezinfekuoto šulinio vandens laboratorinius tyrimus dėl E. coli, enterokokų, nitritų, nitratų, amonio, permanganato indekso, dezinfekcinės medžiagos likučių.
- Bendradarbiaujant su NVSC užtikrinti sustiprintą ūminių žarnyno infekcijų stebėseną.
tags: #kaip #elgtis #uzliejus #automobiliui