Ekspertų teigimu, nuovargis ir mieguistumas kelyje yra itin pavojingi, o skirtingų tyrimų duomenimis, nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių yra sukeliama būtent dėl šių priežasčių. Viena iš dažniausių sunkių eismo įvykių priežasčių kelyje yra vairuotojų nuovargis ir išsiblaškymas. Turime nepamiršti, kad poilsis yra būtinas ne tik dėl jūsų pačių, bet ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo.
Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas išskiria dažniausias situacijas, kuomet automobilių vairuotojus užklumpa pervargimas. Lenktynininkas Benediktas Vanagas pasakoja, ar su miego trūkumu susiduria ir profesionalai, pabrėždamas, kad ilgas distancijas įveikti padeda geras pasiruošimas ir gebėjimas išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią poilsio akimirką.
Nuovargio pavojus: kodėl jis toks grėsmingas?
Vairuotojo sveikata ir budrumas yra esminiai saugaus vairavimo komponentai. Nuovargis pavojingas dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, jo matymo laukas labai susiaurėja ir sumažėja dėmesio koncentracija. Mieguistas vairuotojas taip pat gali klaidingai suvokti kitų vairuotojų siunčiamus signalus ir į juos atsakyti neadekvačiai.
Nuovargis vairuojant ekspertų prilyginamas vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Abiem atvejais ženkliai sumažėja reakcijos laikas, matymo laukas ir gebėjimas koncentruotis. Didelis nuovargis ir miego trūkumas sukelia panašų neigiamą poveikį vairuotojo koncentracijai, reakcijos laikui, pastabumui kaip ir lengvas ar vidutinis girtumas. Todėl prieš sėdant už vairo, būtina gerai pasverti savo fizinę ir psichologinę būseną ir kelionės metu daryti tokias pertraukas, kad nuovargis nesijaustų.
Neretai prie vairo neišsimiegojus ar prastos savijautos sėdama ir kasdienėse kelionėse automobiliu. „Pailsėsiu grįžęs“, „tik atrodau pavargęs“, „juk netoli“ - frazės, kurių geriau būtų nesakyti prieš sėdant prie vairo. Atminkite, kad budrumas kelyje, ypač kai jame nutinka įvairiausių netikėtų situacijų, yra būtinas - pastebėjus kliūtį paskutinę akimirką, stabdžiai nebepadės. O jei vairuojama tuomet, kai lyja ir važiuojamoji kelio danga yra slidesnė, reikia dar didesnio susikaupimo, nes stabdymo kelias dar labiau ilgėja.
Mikromiegas - slapta grėsmė kelyje
Būna, jog vairuotojas net neįtaria, jog akimirkai ar kelioms užmigo prie vairo. Toks reiškinys vadinamas mikromiegu - tai trumpi pasikartojantys ir nevalingi miego epizodai. Kuomet iš didelio nuovargio trumpam aptemsta sąmonė ir nebereaguojama į aplinką - kelio ženklą, šviesoforą, sankryžą, kitą automobilį ar kliūtį kelyje. Žmogus tokioje būsenoje tiesiog nereaguoja į aplinkos dirgiklius, pasikeitimus. Deja, kartais nelaimę pranašauti kur kas sunkiau, net ir jaučiantis gerai, miego trūkumas gali nulemti mikromiegą.
Dažniausios nuovargio kelyje priežastys ir rizikos grupės
Nuovargio ir mieguistumo priežastys neapsiriboja vien miego trūkumu: prie vairo praleistas laikas, stresas ir net paros metas taip pat turi įtakos dėmesingumui. Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad vairuotojai, per parą miegantys 6-7 valandas, du kartus labiau rizikuoja patekti į su nuovargiu susijusį eismo įvykį nei miegantys 8 ir daugiau valandų. Tuo tarpu asmenims, kurie miegui skiria vos 5 ar mažiau valandų per parą, ši rizika išauga 4-5 kartus.
Ilgos atostogų kelionės ir greitkelio monotonija
Raimondo Bieliausko teigimu, vienas dažnų atvejų, kuomet vairuotojai neįvertina savo galimybių, yra automobiliu keliaujant atostogauti į tolimus kraštus. Įveikti atstumą nuo sostinės iki Lietuvos pajūrio yra viena, tačiau pasiekti tolimesnius kitų Europos valstybių miestus automobilį vairuojant tik vienam žmogui nėra taip paprasta. Lietuviai šiandien noriai naudojasi galimybe Europos Sąjungoje keliauti nevaržomai, o tautiečių atostogų maršrutai neretai nusidriekia iki pat Ispanijos ar Italijos.
Draudikų atstovo teigimu, Europos Sąjungoje - gera susisiekimo keliais infrastruktūra, tad keli tūkstančiai kilometrų dažnam atrodo ne problema. Vis dėlto kelionės tikslą neretai bandoma pasiekti kuo greičiau, dažnai vadovaujamasi požiūriu, kad tereikia kaip nors ištverti keletą ar netgi keliolika valandų prie vairo, o tuomet jau ilsėtis. „Deja, vairuojant toks požiūris gali būti pražūtingas“, - perspėja R. Bieliauskas. Greitkelio monotonija, nuolatinis vairavimo ritmas ilgainiui gali imti migdyti, lemti sumažėjusią koncentraciją. Be to, Europos greitkeliuose leidžiamas greitis yra daug didesnis nei Lietuvos keliuose, todėl ir nelaimių pasekmės prisnūdus būna kur kas didesnės.
Profesionalūs tolimųjų reisų vairuotojai
Padidintos rizikos grupė, kalbant apie nuovargį ir miego trūkumą keliuose, draudimo eksperto teigimu, yra tolimųjų reisų vairuotojai. Pastarųjų vairavimo ir poilsio režimą reglamentuoja teisės aktai, o šios profesijos atstovų darbo automobiliuose privalo būti įrengti specialūs prietaisai - tachografai, registruojantys vairavimo ir poilsio trukmę, nuvažiuotą atstumą, greitį ir kitus parametrus.
Krovinius ar keleivius vežantys profesionalūs vairuotojai per parą negali vairuoti ilgiau nei 9 valandas ir du kartus per savaitę ilgiau nei 10 valandų, o iš viso per savaitę kelyje praleisti daugiau nei 6 dienų. Be to, numatyti reikalavimai pertraukoms, kasdieniam ir kassavaitiniam poilsiui. Vis tik tai yra tik minimalūs reikalavimai, o net ir poilsio metu tolimųjų reisų vairuotojai ne visuomet turi tinkamas sąlygas išsimiegoti. Krovinius gabenantys vairuotojai dažniausiai važiuoja vieni, neturi šalia pašnekovų, todėl mieguistumas ir nuovargis juos apimti gali dar lengviau. Riziką padidina ir tai, kad savo krovinius šie vairuotojai stengiasi pristatyti kuo greičiau, todėl neretai saugumo sąskaita stengiasi per kuo trumpesnį laiką įveikti kuo didesnį kilometrų skaičių. Išvengti skaudžių nelaimių vilkikų vairuotojams, anot draudimo bendrovės atstovo, gali padėti tik sveikas protas ir kritiškas savo savijautos įvertinimas.
Jauni vairuotojai: didesnė rizika dėl neįvertinimo
Didesnė rizika gali kilti jauniems vairuotojams, nes jie yra labiau pažeidžiami miego trūkumo ir, priklausomai nuo amžiaus, jiems paprastai reikia daugiau miego nei suaugusiesiems. Jauni vairuotojai taip pat gali nukentėti dėl gyvenimo būdo pasirinkimų, pavyzdžiui, dėl pernelyg ilgo žiūrėjimo į ekraną naktį, dėl kurio sutrumpėja brangus miego laikas, nepastovaus miego režimo ir stimuliatorių vartojimo.
AA-Populus tyrimai rodo, kad 18-24 metų amžiaus jauni vairuotojai dažniausiai teigia, kad didelis nuovargis neturi įtakos jų gebėjimui vairuoti, ir paprastai vairuoja nepaisant to, ar jaučiasi pavargę. Jaunų žmonių smegenų sritis, susijusi su sprendimų priėmimu, dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jie gali nesugebėti saugiai įvertinti rizikos. Jie gali atmesti užmigimo riziką arba iš viso jos nesvarstyti, o vietoj to pernelyg pasitikėti savo gebėjimu vairuoti bet kuriuo paros metu. Tai gali turėti rimtų pasekmių jų gebėjimui saugiai vairuoti.
Biologinis laikrodis ir išoriniai veiksniai
Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio, todėl būtina įvertinti biologinio laikrodžio įtaką organizmui. Didžiausia vairuotojų nuovargio rizika yra nuo 2 iki 6 val. ryto, o po pietų - nuo 14 iki 16 val. Tuo metu vidinis kūno laikrodis skatina mieguistumą. Kai kurie žmonės taip pat yra labiau linkę jaustis mieguisti tam tikru paros metu - tai vadinama mūsų „chronologiniu tipu“.
Padidinti mieguistumą gali ir išoriniai faktoriai, pavyzdžiui: per didelė temperatūra automobilio salone, prastas vėdinimas, į pernelyg horizontalią padėtį nureguliuota vairuotojo sėdynė, monotoniškas ir vienodas peizažas. Be to, sunkus maistas gali sukelti mieguistumą, o įtemptas fizinis krūvis prieš vairavimą taip pat gali turėti neigiamą poveikį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Kaip planuoti keliones ir išvengti nuovargio?
Kadangi nuovargis yra iki 20 proc. visų eismo įvykių priežastis, o 1 iš 5 eismo įvykių pagrindiniuose keliuose įvyksta dėl nuovargio, svarbu žinoti, kaip jam užkirsti kelią. Vairuojant ilgesnius atstumus būtina keistis keliems vairuotojams arba, jei vairuoja tik vienas asmuo, šiam reguliariai ilsėtis ir išsimiegoti. Miegos mokslininkė dr. Katharina Lederle, knygos „Miego pojūtis“ autorė, pabrėžia, kad geriausia priemonė prieš mieguistumą yra miegas - tai vienintelis būdas kovoti su nuovargiu.
Miego higienos principai prieš kelionę
Norint užtikrinti maksimalų budrumą kelyje, dr. Katharina Lederle pateikia šiuos patarimus kokybiškam miegui ir atsipalaidavimui:
- Nustatykite savo asmeninį miego langą: kiek miego jums reikia ir kada geriausiai miegate? Laikykitės šio laiko darbo dienomis ir savaitgaliais. Visada skirkite bent 7 valandas miegui prieš ilgą kelionę.
- Rytinė šviesa: ankstyvuoju dienos metu maždaug 30 minučių išeikite į natūralią saulės šviesą.
- Kofeino vartojimas: išgerti vieną ar dvi kavas ryte yra gerai (jei mėgstate kavą), bet po pietų ją išbraukite. Žinokite, kad arbatoje ir energiniuose gėrimuose taip pat yra kofeino!
- Pertraukėlės dienos metu: reguliariai darykite nedideles pertraukėles, kad sumažintumėte streso lygį.
- Venkite ekranų: vakare geriausia išjungti telefoną, planšetę ir nešiojamąjį kompiuterį likus bent valandai iki miego. Jei tikrai turite naudotis elektroniniu prietaisu, įsidiekite mėlynosios šviesos filtrą ir sumažinkite ryškumą.
- Subalansuota mityba: valgykite lengvą, sveiką ir subalansuotą maistą, laikykitės reguliaraus valgymo laiko. Venkite vakarieniauti per vėlai vakare.
- Reguliari mankšta: reguliariai mankštinkitės, o jei tai darote vakare, skirkite pakankamai laiko atsipalaiduoti.
Efektyvus kelionės planavimas ir pertraukos
Kelių eismo taisyklės numato, kad yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Profesionalus vairavimas ir lenktynės pabrėžia pasiruošimo svarbą. Lenktynininkas Benediktas Vanagas sako, kad ilgas distancijas įveikti padeda geras pasiruošimas ir gebėjimas išnaudoti kiekvieną pasitaikiusią poilsio akimirką, o svarbiausia - po varginančių etapų laiku atstatyti organizmo jėgas.
Norint sumažinti galimybes pervargti vairuojant ir užtikrinti saugumą:
- Nepradėkite kelionės pavargę: neplanuokite kelionės tuo metu, kai esate įpratę miegoti. Nepradėkite ilgos kelionės, jei esate pavargę. Jei tenka važiuoti automobiliu po bemiegės nakties, tokia kelionė turėtų būti kuo trumpesnė.
- Reguliariai darykite pertraukas: planuokite poilsio pertraukas maždaug kas 2 valandas. Net jei jaučiatės gerai, kas dvi valandas sustokite. Po kiekvienų 4,5 valandos vairavimo privaloma pailsėti bent 45 minutes. Planuokite keliones taip, kad galėtumėte daryti pertraukėles, o jei reikia, pasilikite nakvynei.
- Optimalus vairavimo ir poilsio laikas: nevairuokite ilgiau nei 8 valandas per dieną. Normalus kasdienis poilsis turėtų būti ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val., sutrumpintas - mažiausiai 9 valandos per 24 val.
- Pasitikrinkite vaistus: prieš kelionę pasitikrinkite, ar jūsų vartojami vaistai nesukelia mieguistumo.
- Atsižvelkite į savo būklę: ekspertai pabrėžia, kad įstatymai nustato maksimalias ribas, tačiau nuovargis gali atsirasti ir po valandos ar dviejų vairavimo. Visada atsižvelkite į savo būklę ir sustokite pailsėti, jei jaučiatės pavargę. Vairuojančiam asmeniui neretai objektyviai tai padaryti yra sudėtinga, todėl šalia esantys asmenys ar keleiviai taip pat turėtų perspėti vairuotoją, jei šis atrodo pervargęs.
- Koreguokite salono sąlygas: vairuotojo sėdynę sureguliuokite į kuo vertikalesnę padėtį, vėdinkite saloną bei sumažinkite temperatūrą jame.
Saugos vaizdo įrašas | Nieko nėra įprasta
Ką daryti, pajutus nuovargį kelyje?
Svarbu atpažinti artėjančio pavojaus ženklus. Jei darosi sunku išsilaikyti savo eismo juostoje, nejučia priartėjama prie kito automobilio galo ar darosi sudėtinga palaikyti saugų atstumą, negalite prisiminti paskutiniųjų kelių kelionės minučių - privalu sustoti. Tęsti kelionę esant pavargus itin pavojinga. Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.
Pajutę pirmuosius nuovargio požymius, geriausia nedelsiant sustoti saugioje vietoje - jokiu būdu nestokite greitkelio kelkraštyje. Jei vairuojant pradedamas jausti mieguistumas, geriausia sustoti ir bent 15-20 minučių pamiegoti.
Laikinos priemonės, pajutus mieguistumą (kol sustosite saugioje vietoje)
Jei nėra galimybės iškart sustoti ir pailsėti, tačiau labai ima miegas, situacija tampa itin pavojinga. Šios priemonės padeda tik trumpam laikui ir neatstoja visavertės pertraukos bei miego:
- Įsileiskite gryno oro: atidarykite langus arba naudokite vėdinimo sistemą, kad į transporto priemonę patektų gryno oro. Per šiltas oras kelia mieguistumą. Įjunkite šiek tiek vėsesnį klimatą arba pravirkite langą.
- Pakeiskite sėdėjimo padėtį: pabandykite atsisėsti tiesiai, ištieskite nugarą. Vairuotojo sėdynę sureguliuokite į kuo vertikalesnę padėtį.
- Kalba ir muzika: klausykitės energingos muzikos, įsijunkite įdomų tinklalaidį, o jei yra keleivių - įsitraukite į pokalbį. Norint išblaškyti miegus, patariama įsijungti radijo stotį ar pradėti klausytis neįprastos sau muzikos.
- Apšvietimas: įjunkite šviesą automobilio salone, kad būtų šviesiau.
- Kofeinas: jei tai įmanoma, išgerkite kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo, tačiau atminkite, kad poveikis pasireiškia tik po 20-30 minučių ir tai yra tik laikina priemonė budrumui palaikyti. Kava ir energetiniai gėrimai jokiu būdu neatstoja kokybiško poilsio, o tik skatina organizmą sparčiau naudoti energijos resursus.
Svarbiausia atminti: visos šios priemonės yra laikinos ir nepakeičia būtinybės pailsėti. Didelė rizika yra vairuoti mieguistam, todėl geriau pavėluoti į paskirties vietą nei sukelti avariją. Visada atsižvelkite į savo fizinę ir psichologinę būseną, ir jei jaučiate nuovargį - sustokite ir pailsėkite.
tags: #kaip #elgsites #pajute #nuovargi #vaziuodami #automagistraleje