Spidometras yra esminis transporto priemonės prietaisas, rodantis jos momentinį greitį. Tai vienas iš pagrindinių komponentų, užtikrinančių saugų eismą ir leidžiančių vairuotojui kontroliuoti transporto priemonės judėjimo greitį. Jis matuoja ir vizualiai pateikia transporto priemonės judėjimo greitį, dažniausiai prietaisų skydelyje, priešais vairuotoją.
Greitis dažniausiai rodomas kilometrais per valandą (km/h) arba myliomis per valandą (mph). Kai kurie spidometrai taip pat gali rodyti ir nuvažiuotą atstumą, kuris vadinamas odometru.
Spidometro funkcijos ir svarba
Pagrindinė spidometro funkcija - informuoti vairuotoją apie transporto priemonės greitį. Tai leidžia vairuotojui laikytis leistinų greičio ribų, išvengti greičio viršijimo ir užtikrinti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Tinkamai veikiantis spidometras yra privalomas reikalavimas daugelyje šalių.
Privalomi rodytuvai transporto priemonėje apima:
- Spidometras
- Visos perspėjamosios lemputės
- Privalomieji valdymo ženklai
- Privalomieji įspėjamieji signalai
Universaliame rodinyje navigacijos kryptys turėtų būti pateikiamos taip, kad spidometras visuomet išliktų lengvai įskaitomas.
Teisinis reglamentavimas ir standartai
Spidometrų įrangai ir jų tikslumui taikomi įvairūs teisės aktai ir direktyvos. Europos Sąjungoje šios sritys yra reguliuojamos direktyvomis, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus.
- Pavyzdžiui, Tarybos direktyva 75/443/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių reversiniu mechanizmu ir spidometro įranga, suderinimo, buvo panaikinta Reglamentu (EB) Nr. 661/2009.
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/7/EB nustato reikalavimus dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių spidometrams. Ši direktyva taip pat iš dalies pakeitė Tarybos direktyvą 92/61/EEB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo.
Bet kurioje transporto priemonėje esantys greitį rodantys įtaisai (spidometrai) ir nuvažiuotą atstumą rodantys įtaisai (hodometrai), sumontuoti atitinkančiuose tachografuose, turi atitikti didžiausių leistinų paklaidų reikalavimus.
Reikalavimai spidometro tikslumui ir kalibravimui
Technikos tarnyba, turinti pagrįstų motyvų manyti, kad spidometras nėra pakankamai tiksliai sukalibruotas, gali reikalauti atlikti nurodytus bandymus. Tai užtikrina, kad prietaisas pateikia kuo tikslesnius duomenis.
Tinkamas spidometro veikimas yra svarbus ir kituose kontekstuose. Pavyzdžiui, kai tachografas neturi greičio ir (arba) hodometro rodmenų funkcijų, jis turi siųsti signalus, kad būtų galima ekrane matyti transporto priemonės greitį (spidometro rodmenį) ir (arba) visą nuvažiuotą atstumą (hodometro rodmenį).
Matavimo vienetai spidometre
Transporto priemonė gali būti nuolat registruojama be papildomų EB tipo patvirtinimų valstybėse narėse, kuriose transporto eismas vyksta dešiniąja arba kairiąja puse ir kuriose naudojami metriniai arba imperiniai (angliškosios) sistemos matavimo vienetai spidometrui. Vairuotojui gali būti prašoma nurodyti, ar įrengtame spidometre naudojami metriniai, ar metriniai ir imperiniai spidometro vienetai.
Spidometro ir odometro tikslumo paklaidos
Navigacijos programėlės vairuotojams suteikia daug informacijos, įskaitant važiavimo ir leistiną greitį. Tačiau vairuotojai dažnai pastebi, kad programėlės ir spidometro duomenys skiriasi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) Transporto inžinerijos fakulteto, Automobilių inžinerijos katedros docentas doc. dr. Saulius Nagurnas teigia, kad ši paklaida, gaminant lengvuosius automobilius, paliekama sąmoningai, nes gamintojus tai daryti įpareigoja oficialus Europos Sąjungos dokumentas.
„Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklė Nr. 39. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į spidometro ir odometro mechanizmus, įskaitant jų montavimą, nuostatos“, 2018 metų dokumentas, numato, kad rodomas greitis neturi būti mažesnis už tikrąjį transporto priemonės greitį.
Anot doc. dr. S. Nagurno, rodomo greičio (V1) ir tikrojo greičio (V2) santykis turi būti toks: 0 ≤ (V1 - V2) ≤ 0,1 V2 + 4 km/val. Pavyzdžiui, jei tikrasis greitis (V2) yra 130 km/val., didžiausia galima paklaida yra: 0,1*130+4 = 17 km/val. Spidometro paklaida šiuo atveju teoriškai svyruoja 0-17 km/val. ribose. Mokslininkas pabrėžia, kad visų lengvųjų automobilių spidometrų rodmenys visada būna didesni, lyginant su tikruoju važiavimo greičiu.
Didėjant automobilio judėjimo greičiui, didėja ir galima didžiausios paklaidos vertė:
- Kai greitis 130 km/val. - 17 km/val.
- Kai greitis 150 km/val. - 19 km/val.
- Kai greitis 170 km/val. - 21 km/val.
Ši paklaida vis dar egzistuoja siekiant užtikrinti eismo saugumą. Tokiu būdu vairuotojas nejučia vis tiek važiuoja šiek tiek lėčiau nei yra numatytas leistinas greitis. Doc. dr. S. Nagurnas teigė, kad jo žiniomis, šios paklaidos skaičiavimo metodika nekinta bent jau nuo 1978 metų.
Spidometrų paklaidos dėl padangų
Automobiliuose įrengiami ne tikslesni kaip 5-os tikslumo klasės spidometrai, kurie fiksuoja greitį maždaug 5 proc. paklaida. Dėl kinematinės grandinės ir transmisijos mazgų dar prisideda apie 1 proc. Daug įtakos nustatant automobilio greitį turi varomųjų ratų padangų matmenys. Skirtingi padangų matmenys sukelia skirtingas automobilio greičio fiksavimo klaidas.
Pavyzdžiui, vietoj 185/70 matmenų montuojant 195/60 arba 205/50 matmenų padangas, kai ratlankių skersmuo 14 colių, gauname atitinkamai 4 proc. arba 8,7 proc. Taigi spidometro rodmenys bus 4 proc. arba 8,7 proc. didesni, nei tada, kai naudojamos 185/70 padangos, esant tam pačiam automobilio greičiui.
Odometro veikimo principai ir problemos
Nė vienas vairuotojas turbūt neįsivaizduoja automobilio, neturinčio odometro - prietaiso, kuris rodo ridą. Perkančiam automobilį pirkėjui labai svarbūs odometro rodmenys. Kuo mažesnė rida, tuo geresnė automobilio būklė ir, aišku, didesnė kaina. Dažnai pirkėjas į pagalbą pasikviečia apie automobilius išmanantį pažįstamą žmogų. Pagal daugybę požymių stebima, ar variklis neturi defektų. Odometro rodmenys taip pat labai svarbūs. Tačiau, ar jie teisingi, sunku patikrinti. Dažniausiai turguje tiesiog pažiūrima, ar automobilio techninė būklė gali būti tokia, kokia atitinka vienokius ar kitokius odometro rodmenis.
Mechaniniai ir elektroniniai odometrai
Kai kuriems automobilių meistrams manipuliavimas odometro rodmenimis neša papildomas pajamas. Yra internetinių forumų, kuriuose netgi dalijamasi patarimais, kaip patogiau ir greičiau atsukti ar prisukti odometrą. Senų automobilių odometro persukimas yra tiesiog mechaninis veiksmas. Nauji automobiliai yra „prikimšti“ elektronikos. Jų odometrai skaitmeniniai. Kiekvienas panorėjusysis negali pakeisti jų duomenų.
Jei odometro rodmenys keičiami ko nors nežinant, galima pasidaryti didelės bėdos. Skaitmeninių odometrų rodmenys keičiami tiesiog juos perprogramuojant. Tam reikalingos geros elektronikos žinios, specialūs kodai. Jie tinka ne visiems automobiliams. Tai darbas, reikalaujantis kruopštumo ir išmanymo.
Odometro rodmenų tikslumas
Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo aišku, odometro rodmenų tikslumą gali įtakoti įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, rato skersmens ir padangų nusidėvėjimo įtaka gali lemti reikšmingus skirtumus. 1 cm protektoriaus aukščio skirtumas per 100 km gali duoti beveik 2 km skirtumą (2%). Daugiau įtakos keičiant padangų išmatavimus, kuomet techniškai jos gali būti naudojamos, bet neatitinka gamintojo nurodytų išmatavimų - nuvažiuojamas atstumas gali pakisti kelių procentų ar didesniame intervale. Dažnas lengvosios automobilio vairuotojas nesuka galvos, jei vietoj 195/65 R16 uždedamos 205/60 R16. O tai jau apie 1,2% skirtumas.
Pervežamas svoris, padangų slėgis ir temperatūra taip pat įtakoja padangos išorinį ilgį. Gamintojai rekomenduoja skirtingą slėgį pakrautam ir tuščiam automobiliui, o pakrautos padangos šiek tiek susiplokština. Slydimas - ratams prasisukant greitėjant, odometras suskaičiuoja daugiau atstumo, nei buvo iš tikrųjų. Jei ratai užblokuoti stabdant, atstumas bus skaičiuojamas mažiau. Remkitės GPS ir/ar odometro parodymais ne kaip 100% tiesa (realaus atstumo atžvilgiu). Jei skirtumai tarp GPS ir odometro skiriasi daugiau nei keliais procentais, ieškokite priežasčių.
Šiuolaikinio automobilio elektroninis odometras skaičiuoja atstumą pagal padangos išorinio apskritimo ilgį nuo daviklio, esančio pavarų dėžėje. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad jo paklaida neturėtų būti didesnė nei 5%.
Istorinis pavyzdys: „Honda“ odometrų paklaidos
JAV žiniasklaidoje buvo rašoma, kad antras pagal dydį Japonijos automobilių gamintojas - „Honda“ kompanija - apgaudinėjo pirkėjus. „Honda“ automobilių odometrai buvo sureguliuoti taip, kad rodė 5 procentais daugiau nuvažiuoto kelio nei iš tikrųjų. Paaiškėjo, kad 5 procentais didesnį negu nuvažiuotas kelią rodė visi Amerikoje parduodami „Honda“ ir „Acura“ modeliai. Dėl to žmonėms buvo 5 procentais pailginta garantinė rida, o tiems, kurie automobilius nuomojo, buvo leista nuvažiuoti 5 procentais ilgesnį kelią. Be to, tiems vartotojams, kurių automobilių „Honda“ ir „Acura“ garantija jau baigėsi, turėjo būti išmokėta vidutiniškai 256 dolerių kompensacija. Pirmoji byla kompanijai „Honda“ buvo iškelta dar 2004 metų balandį.
Spidometro tipai
Spidometrai ir odometrai gali būti elektroniniai arba mechaninės konstrukcijos.
Mechaninis spidometras
Tradicinis spidometras yra mechaninis. Įprastas mechaninis odometras yra prijungtas prie lankstaus veleno. Lankstaus veleno viduje yra vielinis kabelis. Kitas lankstaus veleno galas yra prijungtas prie transmisijos krumpliaračio. Pavaros sukimasis verčia vielos kabelį suktis. Vielos kabelis varo magnetą, esantį odometro dangtelio žiede, kad suktųsi. Dangtelio žiedas sujungiamas su rodykle, o rodyklė per plauku spyruoklę dedama į nulinę padėtį. Magneto sukimosi greitis sukelia magnetinės jėgos linijos pasikeitimą, pusiausvyra sulaužoma ir rodyklė paleidžiama.
Mechaninis spidometras yra paprastas ir praktiškas, plačiai naudojamas dideliuose ir mažuose automobiliuose.
Elektroninis spidometras
Tobulėjant elektroninėms technologijoms, daugelyje automobilių prietaisų buvo naudojami elektroniniai spidometrai. Elektroninis spidometras gauna signalą iš greičio jutiklio, kuris paprastai yra sumontuotas ant pavarų dėžės. Šis jutiklis perduoda informaciją apie ratų sukimosi greitį į automobilio elektroninį valdymo bloką (ECU), kuris, remdamasis iš anksto nustatytais parametrais (pvz., padangų diametru), apskaičiuoja automobilio greitį ir rodo jį skaitmeniniame ekrane arba per rodyklę prietaisų skydelyje.
Spidometro integracija su kitais prietaisais
Spidometras dažnai integruojamas su kitais transporto priemonės informaciniais įtaisais. Pavyzdžiui, jis gali būti dalis didesnės sistemos, apimančios greičio ribotuvą, tachometrą ir valandų skaitiklį.
4.10. punkte nurodomi greičio ribotuvas, spidometras, tachometras ir valandų skaitiklis (jei sumontuotas).
Kiti svarbūs automobilio prietaisai
Be spidometro ir odometro, automobilio prietaisų skydelyje yra ir kitų svarbių prietaisų, kurie informuoja vairuotoją apie automobilio būklę ir veikimą.
Tachometras
Kitas ryškesnis prietaisas yra tachometras. Tachometro blokas yra 1/min × 1000, tai yra, kiek tūkstančių apsisukimų per minutę sukasi variklis. Tachometras gali vizualiai parodyti variklio greitį įvairiomis darbo sąlygomis. Tachometras paprastai yra prietaisų skydelyje ir simetriškai su spidometru.
Tachometras veikia pagal magnetinį principą. Jis priima impulsinį signalą, sugeneruotą, kai uždegimo ritėje nutrūksta pirminė srovė, ir paverčia šį signalą į greičio vertę, kurią galima rodyti. Paprastai automobiliai turi elektroninius tachometrus, įskaitant rodyklės tipo ir LCD skaitmeninio ekrano tipą. Skaitiklyje yra skaitmeninis integrinis grandynas. Apskaičiavęs iš uždegimo ritės perduodamą įtampos impulsą, jis nukreipia žymeklį į judėjimą arba skaitmeninį ekraną. Be to, yra tachometras, kuris paima impulsų signalus iš generatoriaus ir siunčia juos į tachometro grandinę paaiškinti, o tada parodo greičio reikšmę.
Alyvos slėgio matuoklis
Alyvos slėgio matuoklis yra prietaisas, rodantis alyvos slėgį kPa (kilopaskaliais). Alyvos slėgio matuoklio jutiklis yra pjezorezistinis jutiklis, kuris sriegiais tvirtai prijungtas prie variklio alyvos vamzdyno. Alyvos slėgis stumia kontaktinę plokštę, kad ji judėtų ant pasipriešinimo, o tai pakeičia pasipriešinimo vertę ir taip paveikia srovės, einančios per prietaisą į žemę, dydį, todėl rodyklė svyruoja. Kadangi alyvos slėgis turi tam tikrą slėgio diapazoną, aiškumo dėlei daugelio automobilių alyvos slėgio matuoklis rodomas indikatorine lempute.
Vandens temperatūros matuoklis
Vandens temperatūros matuoklis yra prietaisas, rodantis aušinimo vandens temperatūrą laipsniais Celsijaus. Jo jutiklis yra termistoriaus tipo jutiklis, kuris sriegiais tvirtinamas ant variklio aušinimo vandens kanalo. Termistorius nustato srovę, tekančią per vandens temperatūros matuoklio ritės apviją, taip nukreipdamas skaitiklio rodyklę siūbuoti. Anksčiau automobilių variklių aušinimo vanduo buvo naudojamas kaip vanduo iš čiaupo.
Kuro matuoklis
Degalų matuoklis yra prietaisas, rodantis degalų kiekį bake, litrais. Rodyklė nukreipta į „F“, nurodant pilną kuro kiekį, ir į „E“, kad degalų nėra; 1/1, 1/2 ir 0 taip pat naudojami norint nurodyti pilną alyvą, pusę bako alyvos ir be alyvos. Kuro matuoklyje yra dvi gyvatukai, atitinkamai „F“ ir „E“ pusėse. Jutiklis yra kintama varža, valdoma plūdės aukščio.
Vandens temperatūros ir degalų lygio matuoklį taip pat rodo indikatoriaus lemputė.
Įkrovimo matuoklis
Įkrovimo matuoklis rodo įkrovimo ir iškrovimo būseną tarp generatoriaus ir akumuliatoriaus, kurį galima suskirstyti į ampermetrą ir voltmetrą. Dauguma automobilių praeityje naudojo ampermetrus. Jis turi nuolatinį magnetą, kad rodyklė būtų pritvirtinta prie atramos taško vidurinėje padėtyje. Aplink atramos tašką yra ritė. Kai per ritę teka srovė, ji sukels magnetinį lauką. Rodyklė svyruoja į kairę ir dešinę veikiant magnetiniam laukui. Svyravimo kryptis priklauso nuo srovės, tekančios per ritę, krypties. Todėl ampermetras yra nuosekliai sujungtas tarp akumuliatoriaus ir generatoriaus. Kai generatorius įkrauna akumuliatorių, skaitiklis rodo teigiamą (pliuso) polių. Jei akumuliatoriaus iškrovimo galia į apkrovą yra didesnė už generatoriaus įkrovimo galią, skaitiklis rodo neigiamą (-) polių. Kadangi ampermetro gnybtas turi palyginti didelę srovę, jis nėra saugus.
Skaitmeninio prietaisų skydelio rodiniai ir funkcijos
Kai kuriuose automobiliuose galite naršyti naudodami valdiklį 1 ir pasirinkti įvairius rodinius prietaisų skydelyje. Siūlomi keli rodiniai:
- Įkrovos rodinys: rodomas galimas nuvažiuoti atstumas, baterijos procentai ir likęs įkrovimo laikas prietaisų skydelyje tik kai automobilis įkraunamas.
- Klasikinis rodinys: rodomas greitis, aktyvi pagalba vairuojant, informacijos sritis ir, priklausomai nuo automobilio, galios matuoklis prietaisų skydelyje.
- Navigacijos rodinys: rodomas greitis, aktyvi pagalba vairuojant ir informacijos sritis prietaisų skydelyje.
Priklausomai nuo automobilio modelio, galite tinkinti prietaisų skydelį keisdami turinį ir spalvas pagal savo poreikius.
Numatomas galimas nuvažiuoti atstumas
Numatomas galimas nuvažiuoti atstumas realiuoju laiku apskaičiuojamas atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip naudojimo sąlygos, įranga, vairavimo stilius, oro sąlygos ir kt. Skaičiuojama pagal paskutinius kelis nuvažiuotus kilometrus. Jis automatiškai pataisomas kelionės metu, jei veiksniai (kelio tipas, vairavimo stilius ir kt.) pasikeičia.
Intervalo optimizavimas ir neišvengiamo sustojimo slenkstis
Kai įkrovos lygis pasieks apie 4 % arba, priklausomai nuo automobilio, apie 6 %, vėl pasigirs pyptelėjimas ir matuoklis nušvis raudonai arba, priklausomai nuo automobilio, praėjus 30 sekundžių nuo tada, kai matuoklis nušvis raudonai. Kai įkrovos lygis pasiekia maždaug 3,5 % arba, priklausomai nuo transporto priemonės, maždaug 5 %, intervalo vertė daugiau nerodoma.
tags: #kaip #angliskai #spidometras