Kardiologija yra medicinos sritis, apimanti širdies ir kraujagyslių ligų tyrimą bei gydymą. Širdies ir kraujagyslių sistema po visą kūną išnešioja maisto medžiagas, deguonį, hormonus ir ląstelių metabolitinius produktus, todėl gera jos būklė yra gyvybiškai svarbi. Kardiologija apima ne tik šių ligų diagnostiką bei gydymą, bet ir prevenciją, didelį dėmesį skiriant pacientų, patyrusių širdies priepuolį, sergančių širdies nepakankamumu ar turinčių širdies ritmo sutrikimų, gyvenimo kokybės gerinimui ir išgyvenamumo didinimui.
Kardiologijos sritys ir diagnostiniai tyrimai
Kardiologija gali būti skirstoma į atskiras sritis, kurių kiekviena specializuojasi tam tikrose širdies ir kraujagyslių sistemos problemose.
Pagrindinės kardiologijos sritys
- Bendroji klinikinė kardiologija: Šioje srityje daugiausia dėmesio skiriama širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai, prevencijai ir kontrolei. Gydytojai dalyvauja ilgalaikėje pacientų priežiūroje, parenka tinkamus vaistus, atlieka elektrokardiogramas.
- Echokardiografija: Tai neinvazinis širdies tyrimas ultragarsu, skirtas diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas, jų sistemos veiklos, širdies dydžio bei formos pakitimus. Echokardiograma padeda nustatyti ūminį širdies nepakankamumą ir kraujotakos sutrikimus.
- Širdies aritmijų diagnostika ir gydymas: Ši sritis apima širdies aritmijų diagnozavimą, gydymą ir kontroliavimą naudojant sudėtingas aukštųjų technologijų invazines procedūras.
- Intervencinė kardiologija: Tai kardiologijos sritis, kurioje naudojami specialūs kateteriniai metodai, leidžiantys diagnozuoti bei gydyti vainikinių arterijų, kraujagyslių ir struktūrines širdies ligas, įgimtus jos defektus.
- Branduolinė kardiologija: Šioje srityje naudojami neinvaziniai metodai, skirti įvertinti miokardo kraujotaką, širdies pumpavimo funkciją, taip pat vizualizuoti širdies priepuolio mastą ir vietą. Plačiausiai naudojamas miokardo perfuzijos vaizdavimas.
Be šių sričių, kardiologijoje taikomi įvairūs diagnostiniai metodai, tarp kurių svarbią vietą užima fizinio krūvio mėginiai, tokie kaip veloergometrija.
Veloergometrija: fizinio krūvio mėginys
Kas yra veloergometrija?
Veloergometrija (velo - dviratis, ergo - darbas, metrija - matavimas) - tai fizinio krūvio mėginys, kuomet yra registruojamas širdies darbas elektrokardiograma fizinio krūvio metu. Tai specialiu medicininiu dviračiu atliekamas tyrimas. Veloergometrija atliekama duodant tiksliai dozuotą standartizuotą krūvį širdžiai, kurio metu yra registruojama elektrokardiograma, sekamas pulso dažnis, matuojamas arterinis kraujo spaudimas bei vertinama bendra paciento būklė. Šiuo tyrimu įvertinamas tiek sveiko, tiek sergančio žmogaus širdies pajėgumas ir jo rezervai.
Kam reikalinga veloergometrija?
Šis tyrimas yra labai svarbus ir atliekamas siekiant:
- Širdį maitinančių kraujagyslių ligų diagnostikai, t.y., išeminės širdies ligos nustatymui. Tyrimas padeda nustatyti, ar širdies raumuo gauna pakankamai deguonies fizinio krūvio metu, ir ar nėra kraujagyslių susiaurėjimų.
- Širdies raumens būklės vertinimui. Veloergometrija leidžia įvertinti širdies raumens funkciją ir pajėgumą.
- Fizinio pajėgumo įvertinimui. Tyrimas padeda įvertinti paciento fizinio pajėgumo lygį.
- Širdies ritmo sutrikimų diagnozavimui. Veloergometrija gali padėti nustatyti praeinančius širdies ritmo sutrikimus, kurie atsiranda tik fizinio krūvio metu.
- Gydymo efektyvumo ir reabilitacijos veiksmingumo įvertinimui po širdies ligų.
Šį tyrimą rekomenduojama atlikti esant indikacijoms, o vienintelis būdas išvengti ligų yra nuolatinė profilaktika.
Kaip atliekamas veloergometrijos tyrimas?
Veloergometrija atliekama pacientui vertikaliai sėdint ant veloergometro (vadinamojo dviračio) ir minant pedalus iki 60 apsisukimų per minutę. Pacientui skiriamas krūvis atsižvelgiant į jo amžių, ūgį, svorį ir vadovaujantis standartizuotu krūvio protokolu. Gydytojas tyrimo metu paciento elektrokardiogramą (EKG) nuolat stebi monitoriuje. EKG registruojama prieš krūvį, krūvio metu kas minutę, ir baigus minti pedalus stebimas širdies darbas, kol atsikuria pradiniai duomenys. Taip pat nuolat matuojamas ir arterinis kraujo spaudimas. Skiriamo krūvio dydis priklauso nuo tyrimo tikslų.
Tyrimo metu pacientas prijungiamas prie registravimo aparato ir paprašomas lėtai minti dviratį. Apkrova pedalams didinama tolygiai arba šuoliais. Kuo didesnį fizinį krūvį atlieka pacientas, tuo daugiau jo organizmui reikia deguonies, dėl to širdis turi dirbti intensyviau. Tyrimas parodo, ar į kraujagysles, kurios tiekia deguonį širdžiai, kraujo pritekėjimas nėra sumažėjęs. Fizinio krūvio ataskaitą su išvadomis paruošia gydytojas.
Pasiruošimas veloergometrijai
Specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia, tačiau patariama dėvėti laisvus dviejų dalių drabužius. Tyrimo metu gali tekti nusiimti dalį rūbų ir papuošalų. Prieš 24 valandas iki testo rekomenduojama vengti kofeino. Svarbu nustoti vartoti tam tikrus receptinius vaistus, tokius kaip beta blokatoriai ir astmos inhaliatoriai, tyrimo dieną. Pacientui patariama stengtis atsipalaiduoti.
Veloergometrijos tyrimo rezultatai
Jei rezultatai yra normalūs, jūsų širdis pumpuoja kraują taip, kaip turėtų, ir kraujotaka yra pakankama. Tai gali reikšti, kad jaučiami simptomai nėra susiję su širdies problemomis. Norint nustatyti priežastį, gali prireikti kitų vertinimų. Nenormalūs rezultatai gali reikšti, kad sergate širdies liga arba kad jūsų širdis nėra pakankamai stipri mankštai ar operacijai. Širdies streso testai padeda nustatyti, ar reikia papildomų - labiau invazinių - tyrimų, kad būtų patvirtinta numanoma diagnozė.
Rizika ir kontraindikacijos
Jei nėra kontraindikacijų, širdies krūvio testas yra saugus. Labai mažai žmonių testo metu patiria komplikacijų. Testas taip pat nėra skirtas žmonėms, sergantiems sunkiomis širdies ligomis, dėl kurių testavimas yra nesaugus.
Kiti svarbūs kardiologiniai tyrimai
Neinvaziniai tyrimai
- Elektrokardiograma (EKG): Tai neinvazinis tyrimas, registruojantis širdies elektrinę veiklą.
- Holterio monitoravimas: Tai ilgalaikis EKG registravimas (24 valandas ar ilgiau), skirtas nustatyti širdies ritmo sutrikimus.
- Arterinio kraujospūdžio (AKS) monitoravimas: Tai ilgalaikis kraujospūdžio matavimas, skirtas diagnozuoti arterinę hipertenziją.
Invaziniai tyrimai
Koronarografija
Koronarografija yra invazinis tyrimas, kurio metu į vainikines arterijas įvedamas kateteris ir suleidžiamas kontrastas, kad būtų galima vizualizuoti kraujagysles ir nustatyti susiaurėjimus.
Širdies zondavimas
Širdies zondavimas - tai pats tiksliausias būdas širdies kraujagyslių būklei nustatyti. Šį tyrimą reikia atlikti, jeigu sergate vadinama išemine širdies liga, krūtinės angina (stenokardija) arba persirgote širdies infarktu.
Širdies zondavimo procedūra: detalus aprašymas
Zondavimas - sudėtingas tyrimo metodas, atliekamas tik tada, kai tai būtina. Ligonis kelias valandas prieš tyrimą turi būti nevalgęs, apsiskusti abi kirkšnis, nusišlapinti. Pastaruoju metu vis dažniau atliekamas zondavimas pro rankos arteriją, bet vis tiek yra geriau paruošti ir kirkšnis, nes kokį tyrimo kelią pasirinkti nusprendžia zonduojantis gydytojas (intervencinis kardiologas). Jei pacientas jautrus (alergiškas) jodui ar novokainui, turi apie tai būtinai pasakyti gydytojui.
Tyrimo metu pacientas nėra užmigdomas (atliekama be narkozės), gali kalbėtis su gydytoju ir pasakyti apie savo savijautą. Kirkšnies srityje įleidžiama nuskausminančių vaistų ir specialia adata praduriama šlaunies arterija (arba rankos). Remdamiesi tuo, kas nustatyta zondavimo metu, gydytojai pataria ligoniui, kaip toliau geriausiai gydytis: vaistais, specialiu zondu - balionėliu išplėsti širdies kraujagyslę ir įstatyti plėtiklį-stentą (angioplastika ir stentavimas) arba atlikti širdies kraujagyslių operaciją.
Operacija patariama tik tada, kai yra labai daug ir didelio laipsnio susiaurėjimų, nėra kitos išeities, negalima pritaikyti kitų gydymo būdų. Operacijos neatlikus gresia širdies infarktas ar kitos netikėtos komplikacijos, net mirtis. Operacijos metu paimamos kojų venos ir prisiuvamos vienu galiuku prie aortos, o kitu prisiuvama žemiau širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėjimo - padaromas „tiltelis“ arba „šuntas“ kraujui tekėti ir maitinti širdies raumenį.
PTVA (perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika) galima atlikti planine tvarka ir skubiai, kai yra nestabili krūtinės angina arba širdies infarktas (užsikimšusi kraujagyslė). Infarkto atveju kraujagyslė iš pradžių atkemšama, po to išplečiama. Iš pradžių, punktavus šlaunies (ar rankos) arteriją, atliekama įprastinė koronarografija. PTVA atliekama arba to paties zondavimo metu po koronarografijos, arba po kelių dienų. Tai nusprendžia gydytojas.
Į susiaurėjusią kraujagyslę iš pradžių įkišamas neišpūstas balionėlis (jis yra mažas - neišpūstas nesiekia 1mm, o išpūstas - 1,5 - 4 mm skersmens) ir išpučiamas dideliu slėgiu. Tada aterosklerotinės plokštelės lyg įspaudžiamos į kraujagyslės sienelę, spindis tampa platesnis, kraujas teka laisvai. Dažniausiai po praplėtimo balionėliu, kad kraujo tekėjimas būtų dar optimalesnis, į kraujagyslės vidų įstatomas stentas. Tai labai plono specialaus metalo vamzdelio formos tinklelis, kuris lyg karkasas palaiko išsiplėtusią kraujagyslę. Procedūros metu iš įvairių krypčių daroma daug rentgeno nuotraukų, leidžiamas rentgenokontrastinis tirpalas, kontroliuojama procedūros eiga. Kaip ir prieš koronarografiją, reikia nuskusti plaukus abiejų kirkšnių srityje. Jūs turite pranešti gydytojui, jei esate alergiškas jodui ar novokainui, nes procedūros metu skiriami šie vaistai. Kai į širdies kraujagyslę leidžiami vaistai ir plečiama kraujagyslė, galite jausti šilumą ir spaudimą krūtinėje, kuris greitai praeina.
Stenting /Angioplasty procedure for coronary artery Disease -3D Animation overveiw
Po procedūros pacientas gydomas kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje (reanimacijoje). Po kelių valandų ištraukiamas zondas iš šlaunies arterijos (kirkšnies srityje). Tada gydytojas spaudimo būdu sustabdo kraujavimą ir uždeda toje vietoje smėlio maišelį, kurį reikia laikyti kelias valandas (kiek nurodys gydytojas). Kojos negalima lankstyti, reikia gulėti ant nugaros iki kitos dienos ryto. Jei širdies būklė leidžia, reikia gerti daugiau skysčių. Kitą dieną, atsistojus, einant, sėdantis reikia pasaugoti punkcijos vietą, stipriai nelenkti kojos per klubo sąnarį. Saugoti reikia kelias dienas, nes tik tada visiškai užgyja kraujagyslės punkcijos vieta.
Jei kraujagyslę gerai pavyko išplėsti, ligonis greitai gali būti darbingas. Jei savijauta keičiasi, atsiranda skausmai krūtinėje, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Net ir esant gerai savijautai rekomenduojama po 3, 6 ir 12 mėnesių, po to bent kartą per metus pasitikrinti pas kardiologą. Ypač svarbu, kad būtų atliktas fizinio pajėgumo testas - krūvio mėginys (veloergometrija). Reikia reguliariai vartoti vaistus, kuriuos paskirs gydytojas. Ypatingai svarbūs ir būtini vaistai - aspirinas ne mažiau 100mg per dieną visą laiką. Reikia žinoti, kad apie 20-40 proc. pacientų kraujagyslė gali vėl susiaurėti ir gali tekti atlikti pakartotinę PTVA. Net jei įstatytas stentas, kraujagyslė turi polinkį siaurėti (tai įvyksta apie 15-20 proc.). Komplikacijos įvyksta labai retai. Kuo sunkesnė ligonio būklė, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Apie 0,5-3 proc. pacientų po PTVA prireikia skubios šuntavimo operacijos ar įvyksta širdies infarktas ar mirtis.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija
Prevencinės programos
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai yra vykdomos specialios programos, kuriose gali dalyvauti tam tikro amžiaus žmonės. Šiose programose vertinama koronarinės ligos rizika, vykdomas širdies ritmo sutrikimų ir kraujospūdžio pokyčių stebėjimas (visą parą arba ilgiau) su Holterio ar AKS monitoriumi.
Priežiūra ir specialistai
Jei susidūrėte su širdies ir kraujagyslių sistemos problemomis, svarbu kreiptis į patikimą kliniką, kurioje dirba profesionalūs kardiologai. Fizinio krūvio testai padeda gydytojui įvertinti, kaip jūsų širdis susitvarko su fiziniu krūviu ir stresu. Tyrimo metu bėgama ant judančios juostos arba minamas stacionarus dviratis, ir tuo pačiu metu registruojamas širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis, kvėpavimas bei elektrokardiograma. Tyrimas gali būti sustabdytas bet kuriuo metu. Kuo didesnį fizinį krūvį atliekate, tuo daugiau jūsų organizmui reikia deguonies, dėl to širdis turi dirbti intensyviau. Tyrimas parodo, ar į kraujagysles, kurios tiekia deguonį širdžiai, kraujo pritekėjimas nėra sumažėjęs.
tags: #ka #parodo #kardiologijoje #tyrimas #vaziavimas #dviraciu