Daugiabučių kiemuose ir aikštelėse dažnai kyla įvairių problemų dėl automobilių gausos: vairuotojai netyčia apgadina savo ar kaimynų transporto priemones, o kartais pasitaiko ir tyčinių sugadinimų.
Šalyje įvedus karantiną ir žmonėms daugiau laiko praleidžiant namuose, automobilių aikštelės prie daugiabučių tapo dar perpildytos. Tai, pasak specialistų, didina tikimybę, kad automobilis bus apgadintas daugiabučių kiemuose.
Dažniausiai pasitaikantys sugadinimai ir jų priežastys
„Jau ir dabar pastebime tokių žalų augimą“, - sako M. Balinskas, draudimo bendrovės atstovas. Dažniausiai apgadinimai atsiranda ant automobilių šonų, ypač durelių, kai atidaromos šalia esančio automobilio durys. Taip pat dažnai pasitaiko nedideli įbrėžimai ant automobilio bamperių bei šonų, atsiradę šalia neapdairiai statant kitą transporto priemonę arba pastarajai išvažiuojant iš greta esančios vietos.
Tokių nutikimų dažniausiai nutinka dėl to, kad trūksta erdvės tvarkingai sustatyti automobiliams, o kartais pritrūksta ir vairuotojo įgūdžių.
M. Balinskas pataria, statydami automobilį, pirmiausia įvertinti, ar pakankamai vietos palikote kitiems automobiliams išvažiuoti ar pravažiuoti.
„Visiems yra tekę pastebėti, kad ne vietoje pastatytų automobilių stiklų valytuvai būna tyčia pakelti. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet valytuvai būna nulaužti ar priekinis stiklas įskeltas. Tai gali būti padaryta ir iš pykčio, siekiant sukelti nuostolių, ir netyčia, kai, bandant pamokyti nedrausmingą automobilio vairuotoją ir keliant valytuvą, jis nulūžta arba išsprūsta iš rankų ir įskelia stiklą“, - sako M. Balinskas.
„Taip pat nestatykite savo automobilio svetimoje stovėjimo vietoje. Pasidomėkite, gal savo vietą išnuomoja kaimynai, o galbūt kur nors netoli galite išsinuomoti visą garažą“, - primena jis.
Ką daryti radus apgadintą automobilį?
Tuo atveju, kuomet statydami automobilį daugiabučių kieme ar gatvėje netyčia apgadinote svetimą automobilį, M. Balinskas pataria pirmiausia pamėginti nusiraminti ir įvertinti situaciją. Vis tik gali pasitaikyti situacijų, kuomet automobilio savininko nesulauksite.
Kitas atvejis - kai jūs patys randate apgadintą savo automobilį, tačiau šalia nėra nei įvykio kaltininko, nei palikto raštelio su kaltininko kontaktais. Tuomet M. Balinskas pataria nedelsiant kreiptis į policiją.
„Radus apgadintą automobilį, patariama ir patiems užfiksuoti nuostolius - aiškiai nufotografuoti įbrėžimus ar įlenkimus“, - sako jis.
Pranešti apie sukeltą nuostolį - būtina
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pataria - radus apgadintą asmeninį automobilį, bet ne įvykio kaltininką, įvykio aplinkybių aiškinimą vertėtų patikėti pareigūnams. Anot specialisto, tokiu atveju praverčia ir budrių kaimynų pastebėjimai ar vaizdo kamerų, stebinčių neretą kiemą, įrašai.
„Visgi dažnai atsekti tokio eismo įvykio kaltininką yra sudėtinga, tad transporto priemonių savininkai linkę smulkius apgadinimus taisyti savo sąskaita ar naudotis Kasko draudimu. Idealiu atveju eismo įvykio kaltininkas turėtų pats informuoti kaimyną apie nelaimingą atsitikimą - tada kaltininko sukeltą žalą kompensuotų jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau praktika rodo, kad atsakomybės už sukeltą nuostolį neretas vairuotojas bando išvengti“, - teigia R. Bieliauskas.
Specialistas primena: kliudžius kitą automobilį, privaloma rasti pastarojo savininką ir su juo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. „Nepavykus nustatyti, kam priklauso turtas, reikėtų kviesti policiją. Tikrai nepatariama savarankiškai vertinti žalos dydžio arba net nuspręsti, jog apgadinimas menkas ir savininko ieškoti neverta. Palikus įbrėžtą ar įlenktą svetimą automobilį, policija tokį veiksmą gali įvertinti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, o tai neretai baigiasi administracine atsakomybe“, - perspėja R. Bieliauskas.
Neišvengiama ir sudėtingų situacijų
Anot draudiko atstovo, šalia gyvenamųjų namų esančiose ankštose automobilių stovėjimo aikštelėse pasitaiko ir daugiau smulkių, tačiau gana sudėtingų eismo įvykių situacijų. „Nutinka ir taip, kad viena judanti transporto priemonė kliudo kitą judančią. Tokiu atveju, būtina įvertinti, kaip vairuotojai laikėsi stovėjimo aikštelėse galiojančių taisyklių. Prieš pradedant judėti, būtina duoti kelią jau judančiai transporto priemonei, taip pat laikytis dešinės rankos taisyklės, saugaus atstumo, o kai prasilenkti su kitu vairuotoju sunku - stabtelėti tam, kurio pusėje yra kliūtis. Dar vienas svarbus aspektas - jei eismo įvykis nutiko vienam iš vairuotojų važiavus atbuline eiga, pastarasis ir bus laikomas kaltininku“, - tikina R. Bieliauskas.
Draugiko atstovas pažymi - kartais stovėjimo aikštelėse automobilius kliudo ne tik transporto priemonės, bet ir jomis gabenami atsikišę kroviniai. Jais įbrėžus ar įlenkus stovintį automobilį, toks incidentas taip pat laikomas eismo įvykiu, tad jo žalą padengia privalomasis vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas. „Visgi, jei transporto priemonę apgadina iš kito, krovinį atgabenusio automobilio nešamas krovinys, vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas nebegalioja, o nukentėjusysis turi teisę iš kaltininko reikalauti žalos atlyginimo.“
Nukentėjusiajam tokiu atveju paranku naudotis Kasko draudimu.
Atsakomybė ir pasekmės
Pasak draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, daugiausia smulkių automobilių apgadinimų nutinka netyčia - net ir atsargiausi vairuotojai kartais pridaro žalos. Dažniausiai smulkūs automobilio apgadinimai įvyksta manevruojant siaurose aikštelėse, daugiabučių kiemuose ar tiesiog lipant iš automobilio.
„Visgi, tai ir savotiška meškos paslauga vairuotojams - kartais, nesant ryškių apgadinimų, įvykio kaltininkai nusprendžia, kad apie incidentą pranešti nebūtina ir pasišalina iš įvykio vietos arba palieka raštelį su savo kontaktais. Neva, nukentėjusysis pats susisieks. Tai - didelė klaida, galinti ne tik gerokai patuštinti kišenę - užtraukti baudą nuo 600 iki 1100 eurų, bet ir pasibaigti teisės vairuoti atėmimu nuo 1 iki 3 metų“, - perspėja R. Bieliauskas.
Ekspertas primena, kad pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti apgadinus kitą transporto priemonę - apie tai pranešti apgadinto automobilio savininkui bei kartu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Policiją reikėtų kviesti ir tuo atveju, jei savo automobilį randate apgadintą, o kaltininko - nėra.
„Žinoma, yra daugybė atvejų, kai kaltininko surasti nepavyksta. Tokius atvejus, kai automobiliams žala padaroma tyčia, klientai registruoja retai - vos keletą per metus. „Tyčiniai apgadinimai dažniausiai pasitaiko daugiabučių kiemuose ir įvyksta dėl nesutarimų tarp kaimynų ar tariamai ne vietoje pastatyto automobilio. Pavyzdžiui, koks nors gyventojas mano, kad tam tikra automobilio stovėjimo vieta priklauso tik jam, ir nusprendžia „pamokyti“ toje vietoje stovinčios transporto priemonės vairuotoją. Visais atvejais, kai yra įtariama, kad automobilis buvo apgadintas tyčia, primygtinai rekomenduojame kreiptis į policiją, kad ši pradėtų tyrimą ir nustatytų tyčinio apgadinimo kaltininką“, - kalba R. Bieliauskas.
Jis taip pat primena, kad daugumą tokių situacijų galima išspręsti joms dar „neįkaitus“ taip, kad kaimynai gadintų vieni kitų turtą.
Situacija, kai kaltininko nežinote
Radus automobilį apgadintą, kai žalą sukėlęs automobilis ir jo vairuotojas nėra žinomi, Draudikų biuras nagrinėja pretenziją ir nustato žalos dydį. Tačiau išmoka mokama tik nustačius eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę arba kaltininko tapatybę.
Tokiu atveju visų pirma turėtumėte apie eismo įvykį informuoti policiją. Pareigūnai užregistruos įvykį ir pradės tyrimą kaltininkui nustatyti. Dažnu atveju ši užduotis būna labai sudėtinga, reikalaujanti daug pareigūnų laiko ir pastangų, o teigiamas rezultatas nėra garantuotas.
Taip pat galima situacija, kai žalą sukėlusio automobilio vairuotojas nėra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu atveju jūsų automobiliui padarytą žalą, vadovaujantis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalimi, atlygina Draudikų biuras.
Ką daryti, jei pats apgadinote automobilį?
Draudimo bendrovės BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pabrėžia, kad net ir nedidelis nubraukimas gali virsti šimtais ar net tūkstančiais eurų siekiančiu remontu. Problema ta, kad radus apgadintą automobilį ir neradus kaltininko, žmonės neretai sutrinka.
„Jei žala jūsų turtui padaryta, o kas ją padarė - neaišku, reikėtų kreiptis į policiją, galbūt bus nustatytas kaltininkas. Jei turite KASKO draudimą, būtinai pasitikrinkite, ar nėra numatyta prievolė jums nedelsiant apie įvykį pranešti policijai. Taip pat svarbu žinoti, kad dažnu atveju nenustačius kaltininko KASKO išmoka bus mokama pritaikius besąlyginę išskaitą“, - tvirtina A. Gasparavičius.
Jis priduria, kad dažniausiai nukentėjusieji suklysta jau pirmame žingsnyje - neužfiksuoja įvykio, nepadaro nuotraukų, nesurenka liudininkų kontaktų ir nepasitikrina savo draudimo sutarties bei joje numatytų pareigų.
Raštelis ant priekinio stiklo - ne išeitis
Neretai pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet kaltininkas, apgadinęs automobilį, palieka raštelį su savo kontaktais ant priekinio automobilio stiklo. Pasak BTA transporto draudimo žalų skyriaus vadovo, net ir toks geranoriškas veiksmas ne visada apsaugo nuo rimtesnių pasekmių.
„Jei esate kaltininkas, reikėtų palikti ne raštelį, o pranešti policijai, kad apgadinote svetimą turtą ir nežinote, kas savininkas. Policija dažnai operatyviai randa automobilio savininką ar bent užfiksuoja informaciją, todėl nebūsite apkaltinti pasišalinimu iš įvykio vietos“, - aiškina A. Gasparavičius.
Jis priduria, kad dažnai vairuotojai nėra linkę spręsti tokios situacijos geranoriškai ir akivaizdžiai piktnaudžiauja. „Turėjome atvejų, kai kaltininkas palieka „raštelį“, liudininkai mato, kad po smūgio jis tikrai paliktas, o tada paaiškėja, kad lapelis tuščias arba su neteisingu telefono numeriu. Taip bandoma pasišalinti iš įvykio vietos be atsakomybės. Tačiau liudininkams pateikus kaltininko automobilio valstybinį numerį, jis greit nustatomas ir baudžiamas tiek už pasišalinimą iš įvykio vietos, tiek gali tekti atlyginti dalį padarytų nuostolių“, - pažymi A. Gasparavičius.
Svarbu imtis veiksmų
Svarbiausia suprasti, kad ir nedidelis kito automobilio įbrėžimas yra traktuojamas kaip eismo įvykis, todėl pasišalinimas gali sukelti rimtų pasekmių. „Jei asmuo, padaręs žalą kitų turtui be svarbios priežasties, palieka įvykio vietą neatlikęs pareigų, kurias numato Kelių eismo taisyklės, tai laikoma pasišalinimu iš įvykio vietos. Asmenį pripažinus pasišalinusiu iš įvykio vietos, bus taikoma administracinė atsakomybė bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, o jei pasišalinama, kai sužalojamas ar žūsta žmogus - taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, - akcentuoja ekspertas.
Pasak jo, svarbiausia nesutrikti ir kuo skubiau užfiksuoti situaciją. Visų pirma reikėtų nufotografuoti automobilio pažeidimus iš skirtingų kampų, taip pat bendrą stovėjimo vietą ir aplinką. Tuomet verta apsidairyti, ar šalia nėra vaizdo kamerų, jei kas nors matė įvykį, būtina užsirašyti liudininkų kontaktus. Galiausiai nereikėtų delsti ir kuo anksčiau susisiekti tiek su policija, tiek su draudimo bendrove.
tags: #ka #daryti #radus #apgadinta #automobili