Situacija gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse rodo, kad lietuviai ne visada tinkamai parkuoja savo transporto priemones. Nors situacija kasmet ir gerėja, tačiau dar yra kur tobulėti. Realybė atskleidžia akivaizdų faktą - daliai vairuotojų ne tik eismo taisyklės, bet ir žmogiškumo principai nėra svarbūs. Ši problema itin opi ir plačiai paplitusi šalyje.
Dažniausios parkavimo klaidos ir jų pasekmės
Viena iš pagrindinių problemų yra automobilių palikimas ant šaligatvių, dviračių takų ir panašiose vietose, nors tai draudžia Kelių eismo taisyklės (KET). Tai puikiai iliustruoja situacija sostinės Gedimino prospekte, kur gali susidaryti įspūdis, kad įjungtas avarinis signalas leidžia nepaisyti stovėti draudžiančių kelio ženklų.
Taip pat transporto priemonės paliekamos ir ant perėjų, ir prie pat kelių sankirtos. Per arti perėjų ar sankryžų pastatyti automobiliai apsunkina matomumą, dėl ko pėstiesiems, ypač vaikams, tenka rizikuoti norint pereiti gatvę. KET numato, kad parkuotis draudžiama pėsčiųjų perėjose bei 5 metrų atstumu iki jų, o keliuose, turinčiuose po vieną kiekvienos krypties eismo juostą - ir arčiau kaip 5 metrų atstumu už perėjos. Ši taisyklė galioja ir parkuojantis šalia sankryžų.
Problemiškos vietos: nuo prekybos centrų iki daugiabučių
Daugiausiai problemų kyla šalia prekybos centrų esančiose aikštelėse ir daugiabučių kiemuose:
- Prekybos centrų aikštelės: Vairuotojai kartais nepaiso kelio ženklinimo, todėl vienur automobiliai stovi dideliais tarpais, kitur - pernelyg susispaudę. Galiausiai kažkas įspraudžia transporto priemonę taip, kad kitas negali laisvai patekti į vidų.
- Daugiabučių kiemai: Čia vairuotojai neretai parkuoja automobilius nepaisydami atstumų, užstatydami kitus. Dėl vietų trūkumo automobiliai paliekami ant žolės ar kitose draudžiamose vietose.
Vairuotojas per priešpriešą apvažiuotamas spūstį įkliuvo pareigūnams
Teisiniai aspektai: kam priklauso parkavimo vieta?
Norint įvertinti veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso aikštelė. Jei ji priklauso valstybei ar savivaldybei, ji yra viešo, bendro naudojimo ir ja gali naudotis visi, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tokiais atvejais asmenys negali savintis vietų - statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų ar kabinti grandinių. Tai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą.
Jei parkavimo vietos yra privačios nuosavybės objektai (dažniausiai prie naujos statybos namų), gyventojas turi vietą išsipirkti ar išsinuomoti. Svarbu žinoti:
- Įgyjama nuosavybės teisė į dalį aikštelės (pvz., 1/20 dalį).
- Net ir išsipirkus vietą, teisiškai sunku užtikrinti, kad kiti bendraturčiai joje nestatys automobilių, nes visi turi vienodas teises.
- Geriausias sprendimas - notarų patvirtinta ir Registrų centre įregistruota naudojimosi tvarkos sutartis.
- Fizinių kliūčių (atitvarų) įrengimas galimas tik susitarus bendraturčiams ir suderinus su savivaldybe. Nuo šių metų sausio policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Nenaudojami automobiliai - „vaiduokliai“ kiemuose
Nenaudojami, surūdiję automobiliai be numerių užima brangią vietą ir kelia pavojų. Pagal galiojančius teisės aktus, nenaudojamas automobilis viešoje vietoje negali stovėti ilgiau kaip 30 dienų. Seimas pritarė pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti rašytinio perspėjimo ir iškart skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą, o už pakartotinį nusižengimą - baudą nuo 140 iki 300 eurų.
Ką daryti su nenaudojamu automobiliu?
- Daužtų ar nevažiuojančių automobilių supirkimas.
- Pridavimas į metalo laužą.
Savivaldybių veiksmai ir parama gyventojams
Automobilių stovėjimo aikšteles galima įrengti arba platinti tik detaliuose planuose numatytose vietose. Savivaldybės siūlo įvairius finansavimo modelius:
| Miestas / Programa | Finansavimo sąlygos | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Panevėžys | 70% savivaldybė, 30% bendrija | Rekonstruojamos aikštelės pagal pateiktus prašymus. |
| Vilnius („Kaimynijų programa“) | 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos | Finansuojamas aikštelių įrengimas ir sklypų įteisinimas. |
| Klaipėda | Strateginis planas (beveik 9 mln. eurų) | Planuojama įrengti tūkstančius vietų Kauno g. ir Taikos pr. |
Gyventojai taip pat gali siūlyti įrengti vietas naudojant eko medžiagas (betonines ažūrines trinkeles). Tam reikia daugumos butų savininkų pritarimo. Tačiau, kaip rodo Panevėžio Tulpių g. pavyzdys, projektai dažnai stringa dėl finansinių nesutarimų - ne visi gyventojai (ypač neturintys automobilių) sutinka mokėti už aikštelės įrengimą.
Vairuotojas per priešpriešą apvažiuotamas spūstį įkliuvo pareigūnams
Alternatyvos ir mąstymo keitimas
Ekspertai pastebi, kad aikštelių platinimas ne visada yra galutinė išeitis, nes kiemai praranda žaliąsias zonas, o naujos vietos greitai užsipildo. Išsipirkti vietą požeminėje aikštelėje kainuoja milžiniškus pinigus - nuo 5-6 tūkst. iki 23 tūkst. eurų naujuose projektuose.
Dalis gyventojų renkasi alternatyvas:
- Naudojasi viešuoju transportu arba dviračiais.
- Naudojasi pavėžėjų („Bolt“) ar automobilių nuomos paslaugomis.
- Kooperuojasi su kaimynais važiuoti į darbą kartu.
Justas iš Fabijoniškių pasakoja, kad automobilio pardavimas išvadavo jį nuo kasdienio streso ieškant vietos tragiškuose kiemuose: „Prie vairo sėdi pavėžėjas, o aš skaitau knygą. Ir tikrai nestresuoju“.
tags: #jei #atvykus #nerasite #vietos #automobiliui #pastatyti