Įvadas į jėgos aitvarų sportą
Jėgos aitvarai, priskiriami prie ekstremalių vandens sporto rūšių, yra tarp tautiečių vis labiau populiarėjantis aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas. Kartą išbandžiusieji šią veiklą neslepia, kad gailisi vieno vienintelio dalyko - kad nepadarė to anksčiau. Deja, nuo to neretai sustabdo išankstinės nuostatos, kad „tai - ne man“, „nesugebėsiu“ arba stereotipai, neva tai ypatingų fizinių gebėjimų reikalaujantis sportas.
Jėgos aitvarų sportas (angl. kitesurfing) - tai ekstremali vandens sporto šaka, apjungianti burlenčių, banglenčių, vandenlenčių, snieglenčių ir parasparnių sportą bei gimnastiką. Tai sparčiai plintanti sporto šaka visame pasaulyje. Šio sporto esmė yra plaukimas banglente bangose naudojant aitvarą kaip varomąją jėgą. Sportininkas čiuožia vandens paviršiumi ant nedidelės 1,2 - 1,8 m ilgio lentos, daro įvairiausius triukus ar tiesiog atlieka aukštus šuolius, siekiančius nuo 5 iki 20 metrų, traukiamas galingo aitvaro.
Jėgos aitvarų entuziastų bendruomenėje tenka išgirsti labai įvairių privalumų, kuriuos kiekvienas atrado, tačiau visais atvejais jėgos aitvarų įtaka jų gyvenimo kokybei, bendrai savijautai, socialiniam bei fiziniam aktyvumui - tiktai teigiama. Šiame sporte galioja vienas vienintelis reikalavimas - mokėti plaukti, o visa kita galima išmokti su instruktoriaus pagalba. Mūsų bendruomenė kasmet auga ir prie jos prisijungia labai daug skirtingų žmonių - nuo vaikų, senjorų iki neįgaliųjų. Tai yra pats geriausias įrodymas, kad jėgos aitvarai yra labai universali sporto šaka, o ja užsiimantys žmonės - sveikesni ir laimingesni, besimėgaujantys gyvenimo grožiu, nes tai yra kur kas daugiau nei sportas.
Jėgos aitvarų įranga: bendra apžvalga
Jėgos aitvarai yra vienas dinamiškiausių ir įdomiausių vandens sporto šakų, tačiau norint juo mėgautis visapusiškai, reikia tinkamos įrangos. Jėgos aitvarų sportas yra įdomi ir sudėtinga sporto šaka, reikalaujanti daug kantrybės, vikrumo ir įgūdžių. Jėgos aitvarai yra įvairių formų, dydžių ir stilių, kad atitiktų skirtingus jėgos aitvarų mėgėjų poreikius ir gebėjimus. Renkantis jėgos aitvarų įrangą, atsižvelgti į keletą svarbių veiksnių, pavyzdžiui, savo patirties lygį, oro sąlygas, svorį ir pageidaujamą važiavimo stilių. Tinkamas aitvaro ir lentos pasirinkimas gali turėti didžiulę įtaką jūsų rezultatams, komfortui ir saugumui ant vandens.
Naują įrangą galima įsigyti už 2000-3000 Eur. Svarbu nepamiršti, kad norint plaukti esant įvairaus stiprumo vėjui, reikia turėti ne vieną aitvarą.
Jėgos aitvaro (kaito) pasirinkimas
Jei esate pradedantysis, labai svarbu pasirinkti tinkamą jėgos aitvarą, nes jis padės lengvai ir saugiai mokytis. Nors pažvelgus pirmą kartą į kelis jėgos aitvarus jie skirsis tik spalvomis, iš tikrųjų jie skirsis savo savybėmis. Kiekvienas aitvaras turi savo „charakterį“: vieni būna greiti, skirti įvairiausiems triukams, kiti - lėtesni, skirti aukštiems šuoliams.
Aitvaro tipai
Beveik visos kaitavimo mokyklos mokymui naudoja pripučiamus SLE tipo jėgos aitvarus. Šiuos kaitus yra paprasta pakelti iš vandens, jie turi platų vėjo diapazoną ir paleidus barą netenka beveik visos generuojamos galios.
- Mokomasis aitvaras: Tai mažesnis, lengviau valdomas aitvaras, kuriuo pradedantieji gali įvaldyti pagrindinius jėgos aitvarų sportavimo būdus prieš pereidami prie didesnio ir sudėtingesnio aitvaro. Jo pagrindinis privalumas yra tas, kad jis leidžia pradedantiesiems jėgos aitvarų mėgėjams išsiugdyti tam tikrus įpročius ir elgseną, kurie vėliau yra labai svarbūs saugiam ir veiksmingam jėgos aitvarų sportui. Be to, su mokomuoju jėgos aitvaru galima lavinti gebėjimą valdyti jėgos aitvarą esant skirtingoms vėjo sąlygoms ir išmokti reaguoti netikėtose situacijose. Mokomasis aitvaras taip pat suteikia saugų ir veiksmingą būdą tobulinti techniką nenaudojant jėgos aitvarų lentos, leidžiant sutelkti dėmesį į pagrindinių technikų įsisavinimą ir mokymąsi valdyti aitvarą.
- Lankiniai aitvarai (angl. Bow kites): Taip pat yra geras pasirinkimas pradedantiesiems dėl didelio stabilumo ir saugumo. Jie turi gerą apatinį nuotolį, kuris padeda efektyviau mokytis.
- C formos aitvarai (angl. C-kites): Nerekomenduojama rinktis be bridlų. Numetus į vandenį jį yra sunkiau pakelti, be to, šio kaito valdymui reikia daugiau įgūdžių.
Populiaresni yra pripučiamieji aitvarai. Patikimi modeliai iš aukštos kokybės medžiagų, paremti šiuolaikinėmis technologijomis, siūlomi tokių pirmaujančių prekių ženklų kaip CrazyFly, DUOTONE, Cabrinha, Nobile, North Kiteboarding arba Ozone.
Aitvaro dydžio parinkimas
Renkantis aitvaro dydį, svarbiausi yra du kintamieji: jūsų svoris ir vėjo greitis. Pagrindinis principas paprastas - kuo sunkesnis sportininkas ir kuo silpnesnis vėjas, tuo didesnio ploto aitvaro reikės. Ir priešingai: pučiant stipriam vėjui ar esant mažesniam svoriui, būtina rinktis mažesnį aitvarą, kad išlaikytumėte kontrolę ir išvengtumėte pavojingos perteklinės traukos (angl. overpower).
Detalūs dydžių pavyzdžiai
Populiariausi aitvarų dydžiai svyruoja nuo 5 m² iki 17 m². Praktikoje tai atrodo taip:
- 75-85 kg sveriančiam kaituotojui:
- Pučiant silpnam vėjui (12-15 mazgų), reikės didesnio, paprastai 14-16 m² aitvaro.
- Esant vidutiniam vėjui (16-22 mazgai), idealus pasirinkimas yra 10-12 m² modelis.
- Tačiau jei vėjas įsibėgėja iki 23-30 mazgų, saugumui užtikrinti reikalingas 7-9 m² aitvaras.
- Jei sveriate mažiau nei 70 kg, tomis pačiomis sąlygomis galite rinktis 1-2 m² mažesnę įrangą.
- Sunkesniems nei 90 kg sportininkams prireiks atitinkamai didesnio ploto.
Kito dydžio įtaka: stabilumas, manevringumas, triukai
Aitvaro dydis priklauso ne tik nuo fizinių parametrų, bet ir nuo jūsų tikslų vandenyje. Pasirinktas lentos tipas čia vaidina lemiamą vaidmenį:
- Naudojant didelę twin-tip lentą arba specialią silpno vėjo įrangą, galima plaukti ir su mažesniu aitvaru, nes didesnis lentos plotas padeda greičiau iškilti į glisą.
- Bangų raižytojai (wave) dažnai renkasi šiek tiek mažesnius aitvarus, kad įranga būtų manevringesnė ir per stipriai nenutrauktų jų nuo bangos viršūnės.
- Big-air šuolių mėgėjai, siekiantys kuo ilgiau išsilaikyti ore (angl. hangtime), dažnai renkasi šiek tiek didesnį aitvarą maksimaliai kėlimo jėgai pasiekti.
- Esant itin silpnam vėjui (4-6 mazgai), kritiniu faktoriumi tampa aitvaro svoris.
Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis šiek tiek mažesnį aitvarą - jį lengviau suvaldyti, o netikėti vėjo gūsiai nesukels staigių galios šuolių. Dažna pradedančiųjų klaida - bandymas vienu aitvaru „padengti“ visą vėjo diapazoną. Norint jaustis užtikrintai, verta baigti profesionalius jėgos aitvarų mokymus, kurių metu išmokstama efektyviai naudotis depower sistema ir saugumo procedūromis.
Dauguma kaituotojų ilgainiui susiformuoja savo poreikius atitinkantį rinkinį (angl. quiver). Kad aitvarai vienas kitą papildytų, o ne dubliuotų, tarp dydžių rekomenduojama palikti 2-3 m² skirtumą. Prieš pirkdami visada peržiūrėkite gamintojo pateiktą vėjo diapazono lentelę, tačiau nepamirškite įvertinti vietos sąlygų bei vėjo gūsingumo.
Saugumo aspektai renkantis aitvarą
Patartina rinktis aitvarus su specialiomis saugos sistemomis, leidžiančiomis greitai atsijungti nuo aitvaro iškilus pavojui. Visi esminiai jėgos aitvarų saugumo patobulinimai buvo padaryti iki 2006 metų, todėl nerekomenduojama pirkti jėgos aitvaro senesnio nei 2007 m.
Jėgos aitvarų lentos pasirinkimas
Jei planuojate pradėti plaukioti jėgos aitvarais arba norite patobulinti savo įgūdžius, tinkama lenta yra raktas į sėkmę. Puiki jėgos aitvarų lenta, atitinkanti jūsų važiavimo stilių, važiavimo lygį ir sąlygas, kuriomis norite užsiimti šiuo sportu, yra labai svarbi.
Lentos svarba
Jėgos aitvarų lenta yra labai svarbi saugiam ir efektyviam važiavimui dėl kelių priežasčių. Pirma, tinkamai parinkta lenta užtikrins reikiamą stabilumą ant vandens, o tai ypač svarbu pradedantiesiems jėgos aitvarų sporto mėgėjams. Su tokia lenta bus lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir taip išvengti kritimų bei traumų. Antra, jėgos aitvarų lenta turi įtakos važiavimo greičiui, manevringumui ir įrangos valdymui. Tinkama lenta leis sklandžiai ir kontroliuojamai važiuoti. Taip pat verta nepamiršti, kad jėgos aitvarų lenta yra svarbi saugos priemonė, apsauganti jus nuo atsitrenkimo į vandenį ar kitas kliūtis. Kokybiška lenta amortizuos smūgius ir tinkamai apsaugos nuo sužalojimų.
Lentos tipai
Jėgos aitvarai yra įvairių tipų, tinkančių įvairiems važiavimo stiliams. Dažniausiai mokymui naudojamos dvikryptės kaitavimo lentos.
- Dvikryptės lentos (angl. Twin Tip): yra viena populiariausių jėgos aitvarų lentų rūšių, kuriai būdinga simetriška forma ir du plokšti kraštai.
- Freeride: Yra universaliausias dviviečių lentų tipas. Jos tinkamos ir važinėti lygiame vandenyje, ir didesnėse bangose. Jos pasižymi paprasta konstrukcija, kuri leidžia lengvai manevruoti ir kontroliuoti kryptį.
- Freestyle: Populiarios tarp pažengusių jėgos aitvarų mėgėjų, kurie mėgsta atlikti šuolius, salto ir kitus triukus ant vandens. Jos išsiskiria trumpa ir platesne forma, leidžiančia puikiai manevruoti ir kontroliuoti situaciją ore.
- Bangų lentos (angl. Wave boards): Tai lentos, skirtos važinėti didesnėmis bangomis.
- Hidrofoilai: Tai specializuotos lentos su povandeniniu sparnu, leidžiančios "skristi" virš vandens paviršiaus.
Lentos dydžio ir formos parinkimas
Pasirinkti tinkamą jėgos aitvarų lentą yra labai svarbus norint sėkmingai važiuoti vandeniu.
- Patirties lygis: Pradedantieji turėtų rinktis didesnio tūrio ir stabilumo lentas, kad lengviau išlaikytų pusiausvyrą ir įvaldytų pagrindines važiavimo technikas. Pažengę jėgos aitvarų mėgėjai gali rinktis mažesnio tūrio lentas, kad būtų manevringesni ir geriau kontroliuotų situaciją ore. Pradedančiajam kaituotojui, nusprendusiam įsigyti savo lentą, nerekomenduojama rinktis iš pačių mažiausių lentų.
- Važiavimo stilius: Jei pirmenybę teikiate freeride važiavimui, patartina rinktis didesnio tūrio ir plokštesnės formos jėgos aitvarų lentą.
- Vandens sąlygos: Jei paprastai važinėjate ramiu vandeniu, patartina rinktis plokščios formos ir didesnio tūrio jėgos aitvarų lentą.
- Jėgos aitvarų svoris: Renkantis lentos dydį reiktų atkreipti dėmesį ir į savo svorį, kuo didesnis svoris, tuo didesnė lenta.
Renkantis jėgos aitvarus, svarbus veiksnys renkantis lentą yra jos forma, nuo kurios priklauso, kaip įranga veiks ant vandens. Rinkoje siūlomos lentos gali būti tiesios arba lenktos formos. Tiesi lenta pasižymi nedideliu pločio skirtumu tarp vidurinės dalies ir kraštų, todėl patekęs vanduo nekeičia lentos krypties. Tokia lenta tinka pradedantiesiems, kurie mokosi plaukti prieš vėją. Lenta taip pat turėtų būti minkštos konstrukcijos, kad sumažėtų traumų rizika. Geras pasirinkimas pradedantiesiems yra universalios lentos, kurios yra geras kompromisas tarp manevringumo ir stabilumo.
Lentos priežiūra
Svarbu, kad lenta būtų pagaminta iš patvarių medžiagų ir turėtų tvirtinimo sistemą, leidžiančią pritvirtinti ją prie jūsų surišimo įtaisų. Jei norite saugiai ir efektyviai važinėti savo jėgos aitvarų lenta, nepamirškite jos tinkamai paruošti ir reguliariai prižiūrėti. Prieš kiekvieną naudojimą atidžiai patikrinkite plokštės būklę, įsitikinkite, kad ji nėra pažeista (įtrūkimų, įlenkimų ar didelių įbrėžimų). Paruoškite tvirtinimo elementus: įsitikinkite, kad trosai, dirželiai ir sagtys yra geros būklės ir neturi nusidėvėjimo požymių. Baigę plaukioti, taip pat turėtumėte pasirūpinti savo jėgos aitvarų lenta, kad ji būtų geros būklės ir ilgiau tarnautų.
Kiti svarbūs įrangos elementai
Aitvaras negali skristi pats vienas. Komplektą sudaro lynai (stropai) ir baras.
Baras ir stropai
Baras, tai lyg aitvaro vairas, skirtas kontroliuoti aitvarą. Jie komplektuojami įvairių ilgių, kurie priklauso nuo aitvaro dydžio. Kuo didesnis aitvaras - tuo ilgesnis baras. Naujausi modeliai yra komplektuojami su keturiais arba penkiais lynais (stropais), įvairių ilgių. Dažniausiai naudojamas stropų ilgis 25-27 m. Teoriškai bet kurį keturių stropų kaitą galima valdyti su bet kokiu keturių stropų baru, kur visos keturios stropos yra vienodo ilgio. Tačiau yra barų, kur saugumo sistemoje naudojamos dvi arba viena stropa, taip pat skirtingų gamintojų baruose centrinės stropos išsišakoja skirtingame aukštyje, kas gali turėti įtakos kaito skridimo charakteristikoms.
Centrinių stropų sutrumpinimo mechanizmas (angl. trimmer, kaituotojų dažnai vadinamas depoweriu) leidžia reguliuoti aitvaro galią.
Trapecijos
Juosmens trapecijos mažiau varžo judesius ir tarp kaituotojų yra gerokai populiaresnės už sėdimas trapecijas. Tačiau kol kaitavimo įgūdžiai yra silpni, stovėsena ant lentos yra neteisinga, o kaitas dažnai laikomas arti 12 val. (virš galvos), juosmens trapecija kyla į viršų ir spaudžia šonkaulius. Dėl to būna nepatogu, kartais net sunku kvėpuoti.
Sėdima trapecija turi dirželius, kurie sustabdo jos kilimą į viršų ant krūtinės. Sėdima trapecija dažniausiai yra geresnis pasirinkimas turintiems nugaros problemų. Juosmeninė trapecija, prie kurios prisegamas aitvaras, atsieina 130-300 Eur.
Vandens kostiumas ir šalmas
Sportininkai, kai šalta, vilki vandens kostiumą (Lietuvoje jo reikia beveik visada), šiltesniuose kraštuose šią aprangą gali pakeisti maudymosi kostiumėlis, šortai. Vandens kostiumą galima nusipirkti už 150-600 Eur. Pradedantiesiems privaloma dėvėti šalmą.
Mokymasis ir saugumas
Instruktoriaus vaidmuo
Pradėti aitvaruoti be išankstinio pasirengimo yra tas pats, kaip operuoti ligonį neturint gydytojo licencijos. Greičiausias, saugiausias, maloniausias, dažnai ir pigiausias būdas išmokti kaituoti yra kartu su kaitavimo instruktoriumi. Lietuvoje dirba krūva puikių instruktorių, kurie supažindins su aitvarų valdymo pagrindais krante ir, jei žinios bus greitai perimtos, pakvies jų įtvirtinti į vandenį. Dažnas žmogus sunerimsta, kai instruktorius per dieną jam skiria tik 2-3 valandas. Kodėl? Pradedantieji sportininkai nėra pajėgūs greitai perprasti informacijos. Didelis krūvis tenka ne tik visoms raumenų grupėms, bet ir smegenims.
Oro sąlygų vertinimas
Kaitavimas yra galimas tik esant vėjui, kuris turi būti tam tikros krypties ir stiprumo. Mokiniai mokomi prie 5-10 m/s stiprumo vėjo, kai nėra didelių gūsių. Vėjo stiprumo pasimatavimui galima naudoti nešiojamą vėjo greičio matuoklį. Apytikslį vėjo stiprumą galima nustatyti ir pagal aplinką (bangas, plevėsuojančias vėliavas, linkstančius medžius ir t.t.). Vėjo stiprumo bei krypties prognozę galima rasti internetiniuose tinklalapiuose: www.windguru.cz, www.windy.com ir kt. Prognozę geriausia patikrinti keliuose šaltiniuose.
Vėjo kryptis kranto atžvilgiu
Labai svarbu yra suprasti, kaip vėjas pučia kranto atžvilgiu. Tikrinant vėjo prognozę, tam tikroje kaitavimo vietoje, reikia nepamiršti, kad svarbus yra ne tik stiprumas, bet ir kryptis.
- Kaitavimui tinka visos vėjo kryptys, kurios yra į krantą arba šonu krantui.
- Pradedančiajam kaituotojui ne tokia patogi kryptis, kai vėjas pučia tiesiai į krantą (ypač jei greitai gilėja).
- Kaitavimui netinkamos kryptys, kai vėjas pučia nuo kranto. Kaitavimas, kai vėjas pučia nuo kranto, yra gan dažnai pasitaikantis užsienio kaitavimo vietose. Tačiau ten budi gelbėtojai, kurie reikalui esant atskuba į pagalbą (ši paslauga dažniausiai yra mokama).
Vėjo langas
Vėjo langas, jėgos aitvarų sporte, tai erdvė pavėjui, kaituotojo atžvilgiu, kurioje pilotuojamas jėgos aitvaras. Vėjo lango krašte kaitas generuoja labai mažai galios. Vėjo lango krašte jėgos aitvaras yra pakeliamas ir nuleidžiamas. Einant į vandenį ar grįžtant į krantą, kaitas taip pat laikomas vėjo lango krašte. Prieš pradedant plaukti, kol užsidedame lentą, kaitas taip pat laikomas vėjo lango krašte. Norint nurodyti, kurioje vietoje, vėjo lango krašte, aitvaras turi būti, yra naudojamos valandos: 9 val. - apačioje kairėje pusėje, 12 val. - virš galvos, 3 val. - apačioje dešinėje. Vidutinės jėgos zona yra pavėjui nuo vėjo lango krašto. Šioje zonoje jėgos aitvaras skrenda greičiau nei vėjo lango krašte ir generuoja daugiau jėgos. Generuojama jėga didėja artėjant link pagrindinės jėgos zonos. Jėgos zonoje kaitas skrenda greičiausiai ir generuoja daugiausiai jėgos.
Vietovės reljefas ir kliūtys
Kiekvienoje kaitavimo vietoje svarbu įvertinti ne tik vėjo stiprumą ir kryptį, bet ir vietovės reljefą bei galimus pavojus keliant jėgos aitvarą. Jei vandens pusėje ant kranto ar vandenyje nėra kliūčių (medžiai, pavėsinės, laivai ir t.t.), kaitą saugiausia yra paruošti taip, kad keliant jis būtų vandens pusėje. Taip pat reiktų žinoti ir įvertinti, kad įvairios kliūtys vėjo kelyje sukuria užuovėją. Užuovėjos zonoje vėjas yra turbulentinis, dėl to aitvarą gali numesti ant žemės arba staigiai kelti į viršų. Kaip taisyklė yra priimta, kad užuovėja yra 3 x kliūties aukštis prieš vėją ir 7 x kliūties aukštis pavėjui, šis atstumas gali būti didesnis arba mažesnis priklausomai nuo vėjo greičio.
Treniruotės ir vietos
Lietuvoje kaitavimas yra gan populiarus sportas, kiekvienais metais pritraukiantis vis naujų kaitavimo entuziastų. Mokymuisi kaituoti, ar mėgstantiems lygaus vandens kaitavimo vietas, sunku būtų surasti geresnę vietą nei Kuršių marios. Bangų mėgėjai džiaugiasi Baltijos jūra. Gyvenantys toliau nuo pajūrio ir turintys kantrybės laukti vėjo (pajūryje dažniau būna vėjuota), kaituoja ežeruose, mariose. Svencelė - ko gero žinomiausia kaitavimo vieta Lietuvoje, ten yra įsikūrusi jėgos aitvarų mokykla. Tiek Kauno mariose, tiek kituose dideliuose Lietuvos vandens telkiniuose galima užsiimti šiuo sportu. Jėgos aitvarų sportui reikia erdvės, todėl geriausia vieta kaituoti yra jūra arba marios. Patys kaituotojai kaip geriausią vietą mariose išskiria Dreverną, nes ten palankios sąlygos mokytis: negilu, gana lygus vanduo, erdvu.
Lietuvoje kaip sporto zona yra pažymėta vienintelė vieta Nidoje, paplūdimio teritorijoje jėgos aitvarų sportas griežtai draudžiamas tiek dėl sportininkų, tiek dėl poilsiautojų saugumo.
Traumų prevencija ir taisyklės
Teigiama, jog jėgos aitvarų sportas yra pavojingesnis nei burlenčių. Pagrindinės ir skaudžiausios traumos įvyksta krante, ypač jei netoliese yra medžių, statinių. Aitvaro generuojama jėga yra labai didelė, todėl kartais ir menka klaida gali turėti skaudžių padarinių. Kad taip nenutiktų, atminkite, jog viskas priklauso nuo paties sportininko - būtina įvertinti oro ir aplinkos sąlygas, viską daryti apgalvotai, būtinai laikytis taisyklių, o pradedantiesiems kreiptis į kvalifikuotus instruktorius.
Jėgos aitvarų sporto universalumas
Kaitavimas - tai absoliučios laisvės pojūtis. Jėgos aitvaru gali tiesiog keliauti jūros pakrante iš taško A į tašką B, raižyti bangas, atlikti aukštus šuolius ar išdarinėti sunkiai suvokiamus triukus. Jėgos aitvarą galima panaudoti ir sausumoje su kite-bagiais ar kite-riedlentėmis, žiemą su slidėmis, snieglente ar pačiūžomis.
Pritaikymas ant sniego ir žemės
Kai žemę sukausto šaltukas, ežerus užkloja ledas ir sniegas, naudodami tuos pačius aitvarus, tik kitas lentas arba slides, šio sporto gerbėjai pramogauja slidinėdami, t. y. kai aitvaras traukia snieglente ar slidėmis čiuožiantį žmogų (angl. snowkiting). Čia dar galima paminėti ir jėgos aitvarų sportą ant smėlio ar žemės (angl. buggykiting), kai vandens lentą ar snieglentę keičia specialus triratis vežimėlis arba lenta su dideliais ratais. Lietuva - gana palankus kraštas šiam sportui, nes pas mus dažnai vėjuota.
Sezonas Lietuvoje
Apie jėgos aitvarų sportą, kaip ir apie buriavimą burlentėmis, galima pasakyti tą patį - sezonas tęsiasi beveik ištisus metus. Vandens ir oro temperatūrą kiekvienas renkasi individualiai, tik sakoma, kad Baltijoje kaituoti pradedama po Joninių, kai vanduo jau būna įšilęs.
Investicija į įrangą ir mokymą
Lekcijų kainos
Visi, kurie nori išbandyti jėgos aitvarus, neprivalo iškart pirkti naujutėlės įrangos. Pirmiausia siūloma kreiptis į profesionalus. Interneto svetainėje „Kaitavimas.lt“ skelbiama, kad valandos trukmės pamoka kainuoja 45 Eur. Norintys gali rinktis vienos dienos pradedančiojo kaituotojo kursą, jo metu mokoma valdyti mokyklinį jėgos aitvarą. Tai kainuoja 110 Eur. Panašios kainos ir „Surfhouse“ aitvaravimo mokykloje. Kiek brangiau aitvaruoti moko „X pro“ instruktoriai - valanda - 50 Eur. Kreiptis į juos rekomenduojama jau mokantiems plaukti, bet norintiems patobulinti šuolį, plaukimą bangose ar kitus niuansus. Tokios pat kainos nustatytos ir „Windigo“ jėgos aitvarų mokykloje. Kintų kaitų klube už 2 valandų trukmės pradžiamokslį krante prašoma 60 Eur.
Įrangos kainos
Didelis jėgos aitvaras, kuris traukia žmogų vandens paviršiumi, kainuoja 700-1500 Eur. Juosmeninė trapecija, prie kurios prisegamas aitvaras, atsieina 130-300 Eur. Po kojomis esanti vandenlentė kainuoja 200-600 Eur. Pati jėgos aitvaro sistema (baras ir stropai) gali kainuoti 300-400 Eur, o vandens kostiumą galima nusipirkti už 150-600 Eur. Naują įrangą galima įsigyti už 2000-3000 Eur. Nerekomenduojama pirkti naudoto jėgos aitvaro nebaigus kaitavimo mokymų - po mokymų turėsite didesnį supratimą apie kaitavimo inventorių.
tags: #jegos #aitvarai #techniniai #duomenys