Lietuvoje, jau daugiau nei metus, išduodami specialūs valstybinio registracijos numerio ženklai, skirti istorinėms motorinėms transporto priemonėms. Šie numeriai, anksčiau buvę rudi, dabar turi įprastai baltą foną, o jų išskirtinumą žymi raidė „H“ numerio priekyje (automobiliams) arba gale (motociklams). Jais jau pasipuošė keli tūkstančiai senų automobilių, važinėjančių šalies keliais.
Kas yra istorinė motorinė transporto priemonė?
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė - tai transporto priemonė, pagaminta prieš 30 metų ar anksčiau, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
Originalumo kriterijai ir esminiai reikalavimai
Esminis dalykas, norint transporto priemonę pripažinti istorine, yra jos originalumas - ji turi būti tokia, kokia nuriedėjo nuo konvejerio. Tai reiškia, kad:
- Turi būti išlaikyta pirminė autentiška būklė, be esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų.
- Laikančiosios konstrukcijos, kabinos, kėbulo, vidaus įrangos, variklio, transmisijos, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.
- Padarius „tiuningą“ ar perdirbus transporto priemonę, įstačius naują variklį vietoj seno ar pakeitus važiuoklę, ji jau nebus laikoma istorine. Negalima pridėti nieko, ko nenumatė gamintojas.
- Tačiau, jei įstatyta kokia nors lemputė, kurios originaliame automobilyje nebuvo, ar padaryti kiti nežymūs pakeitimai, ir žmogus juos pašalina, kliūčių teigiamai įvertinti tą mašiną nebelieka.
Reikalavimai seniems automobiliams ir motociklams yra supaprastinti, jie tikrinami pagal tuos standartus, kurie galiojo jų gamybos metu. Pavyzdžiui, iš prieškarinio „Opel Kapitan“ modelio nereikalaujama, kad jo variklis atitiktų „Euro 6“ normas. Svarbu, kad transporto priemonė atitiktų savo laikmečio specifikacijas - jei prieškariniuose modeliuose posūkiai buvo rodomi išlendančiomis vėliavėlėmis, o ne mirksinčiomis lemputėmis, įrengus lemputes, transporto priemonė nebus pripažinta istorine.
Terminų paaiškinimai:
- Originali transporto priemonė - transporto priemonė, kurios visos sudedamosios dalys ir techniniai mazgai nuo jos pagaminimo iki dabar nebuvo keisti kitais.
- Autentiška transporto priemonė - eksploatuojama, bet niekada nerestauruota transporto priemonė, kurios visos sudedamosios dalys ir techniniai mazgai yra originalūs. Jų dalys gali būti pakeistos kitomis to paties periodo ir tų pačių techninių parametrų dalimis (išimtys taikomos padangoms, degimo žvakėms ir akumuliatoriaus baterijai).
- Atkurta transporto priemonė - iš vienos ar kelių transporto priemonių sudedamųjų dalių ar techninių mazgų surinkta to paties modelio transporto priemonė, kuo labiau atitinkanti originalią gamintojo konstrukciją ir specifikaciją. Dalys gali būti pagamintos iš naujo atkūrimo proceso metu arba vėliau.
- Restauruota transporto priemonė - žinomo gamintojo visiškai ar iš dalies išardyta, atnaujinta ir vėl surinkta transporto priemonė. Nedideli nukrypimai nuo gamintojo specifikacijos galimi tik tuo atveju, kai nėra identiškų dalių. Restauruotos transporto priemonės dalys gali būti keičiamos kitomis pagal tą pačią specifikaciją.
Istorinio statuso suteikimo procesas
Vertinimo institucijos ir procedūra
Istorinių motorinių transporto priemonių vertinimą atlieka oficialiai patvirtintos antikvarinės technikos asociacijos. Lietuvoje tokia teisė suteikta 11-ai registruotų asociacijų ir jų filialams. Pavyzdžiui, Klaipėdos apskrityje šią veiklą vykdo senovinių automobilių ir motociklų klubas „Diližanas“. Klubo ekspertai įvertina pateiktą transporto priemonę, ir, jei išvados teigiamos, jos siunčiamos į Valstybinę kelių transporto inspekciją (VKTI). Vertinant sudaroma byla, pildomas specialus klausimynas, viskas aprašoma ir nufotografuojama. Jei kyla abejonių dėl originalumo ar autentiškumo, tokios transporto priemonės net nesiimama vertinti.
Vertinimo kaina ir kritika
Transporto priemonės įvertinimas kainuoja nuo 100 iki 150 eurų. Brangiausiai šią paslaugą teikia asociacija „Retromobile“, Dzūkijos senovinės technikos klubas, Lietuvos „Vabalų“ klubas, senovinės technikos klubas „Ekipažas“ ir Amerikietiškų automobilių klubas V8. Pigiausiai (už 100 eurų) įvertina Lietuvos istorinių automobilių ir motociklų mėgėjų asociacija, įsikūrusi Kaune.
Ši kaina, lyginant su Latvijos praktika (kur istorinio automobilio vertinimas kainuoja apie 43,03 euro ir yra atliekamas valstybinės įmonės, o mokestis keliauja į valstybės iždą), atrodo brangi. Lietuvoje valstybė iš sumokėtų 100-150 eurų tiesiogiai negauna nė skatiko - pinigai lieka asociacijoms, kurios pačios nustato paslaugos kainą. Kai kurie kritikai teigia, kad tai leidžia keliems senovinės technikos klubams pastebimai pataisyti savo finansinę padėtį, tačiau ne visada tai atsispindi rengiamuose renginiuose.
Istorinių registracijos numerių privalumai
Istorinių numerių gavimas suteikia keletą reikšmingų privalumų, kurie yra ypač patrauklūs kolekcininkams ir entuziastams:
- Privalomoji techninė apžiūra atliekama tik kas penkerius metus.
- Techninė apžiūra atliekama tik vizualiai - nenaudojami nei stabdžių stendas, nei važiuoklės „purtytuvas“, automobilio išmetamųjų dalelių kiekis taip pat nėra tikrinamas.
- Pabrėžiama transporto priemonės kultūrinė reikšmė, atspindinti tam tikrą istorinį laikotarpį.
- Suteikiamas išskirtinumas tiek automobiliui, tiek jo savininkui. Šiuo metu Lietuvoje istorinės transporto priemonės statusą turi tik 3464 automobiliai.
- Netaikomas registracijos mokestis VĮ „Regitra“.
- Draudimas civiline atsakomybe sudaromas be problemų.
- Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaune, gali būti taikomas nemokamas parkavimas.
- Leidžiamas dalyvavimas eisme su vairu dešinėje pusėje (taikoma išimtis).
- Galimybė atstatyti transporto priemonės registraciją net jos „sunaikinimo“ atveju.
- Netaikomas taršos mokestis importuojant tokią transporto priemonę.
- Galimybė nemokamai dalyvauti įvairaus tipo renginiuose, pavyzdžiui, „Nemuno žiedas“ renginiuose.
- Netaikomos „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės“.
- Neapmokestinimas visuotiniu transporto priemonių mokesčiu (planuojama).
Istorinių registracijos numerių trūkumai ir sistemos spragos
Esminiai trūkumai
Nepaisant privalumų, istorinių numerių sistema turi ir trūkumų bei kelia diskusijas:
- Brangesnė registracija dėl vertinimo mokesčio (apie 100-150 eurų).
- Numerių išdavimo procesas užtrunka ilgiau nei įprasta, nes reikia gauti vertinimo dokumentą iš ekspertų.
- Apribojamas transporto priemonės naudojimas - savininkas įsipareigoja nenaudoti jos kasdienėms reikmėms.
- Privalomoji techninė apžiūra atliekama tik tam tikrose techninės apžiūros stotyse ir tik pagal išankstinę rezervaciją, kas gali reikšti ilgas keliones.
- Didesnė nei įprastai KASKO draudimo kaina, o kartais net neįmanoma apdrausti dėl sunkiai randamų ir brangių originalių dalių.
Naudojimo apribojimai ir kontrolė
Vienas pagrindinių aspektų, keliančių klausimų, yra reikalavimas nenaudoti istorinės transporto priemonės kasdienėms reikmėms. Nors „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas teigia, kad „realiu to niekas nekontroliuoja“, praktikoje tai gali kelti problemų. Pavyzdžiui, teoriškai automobilis, pripažintas istoriniu ir gavęs rudus numerius, bet tą pačią dieną gavęs lietus ratlankius, jau negalėtų būti vadinamas istoriniu. Lygiai taip pat, į avariją patekęs ir nauju techniniu mazgu pakeistas automobilis teoriškai praranda istorinį statusą, tačiau numeriai lieka. Poįstatyminiai aktai arba draudimo sutarčių sąlygos kitose šalyse paprastai paaiškina „nekasdieninio naudojimo“ sąvoką: istorinę transporto priemonę leidžiama naudoti tik senovinių klubų renginiuose, parodose, kelionėse, susijusiose su juridiniu bei techniniu aptarnavimu, draudžiama komerciniams tikslams (pvz., vežioti vestuvininkus).
Ekspertų kompetencijos ir atsakomybės klausimai
Istorinės technikos vertintojai susiduria su problema, kad daugelis žmonių nesupranta reikalavimų, pristatydami „tiuninguotus“ ar stipriai perdirbtus automobilius. Tačiau ir pačios ekspertų sistemos atžvilgiu keliamos abejonės. Iš 72 oficialių, VKTI patvirtintų ekspertų kyla klausimas, kiek iš jų yra tikri savo darbo žinovai, turintys žinių apie FIVA (pranc. Federation internationale des vehicules anciens), mokantys užsienio kalbas ir turintys patirties su įvairiais, unikaliais ir senesniais modeliais. Kritikai teigia, kad patirties semtis reikia tarptautinėse parodose, o tokiose kaip „Riga Retro“ ar „Nesenstanti Klasika“ sutinkama vos 5-6 tikrų senovinės technikos žinovų.
Sistemoje pasigendama bausmių už nekompetenciją ar sukčiavimą. Valstybinės Kelių Transporto Inspekcijos įsakyme numatyta, kad vertintojas iš sąrašo išbraukiamas tik nustačius, jog jis susijęs su vertinama transporto priemone (yra jos savininkas), tačiau už nekompetenciją ar sukčiavimą jokių bausmių nėra. Asociacija netgi turi teisę prasikaltusį vertintoją pakeisti kitu. Taip pat nerimą kelia tai, kad iš 3464 pripažintų istorinių transporto priemonių daugelis nėra matomos parodose, kas kelia įtarimų dėl jų originalumo, galimo neteisingo įvertinimo ar naudojimo tik komerciniams tikslams.
Numerių išvaizdos pokyčiai
Dar vienas trūkumas, kurį įvardijo tinklalaidės apie automobilius „Overdraivas“ bendraautorė, yra besikeičianti istorinių numerių išvaizda. Anksčiau rudas fonas iškart išskirdavo transporto priemonę, o skaičiai reikšdavo pagaminimo metus ir modelių skaičių registre. Dabar gi fonas baltas, skaičiai - be reikšmės, o išskirtinumą žymi tik raidė „H“.
Diskusijos dėl istorinių transporto priemonių amžiaus cenzo didinimo
Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ vadovas Ramūnas Kardelis, kartu su Seimo nariais Antanu Nedzinsku ir Sauliumi Luščiku, yra pateikę pasiūlymą padidinti minimalų istorinės transporto priemonės amžiaus cenzą nuo 30 iki 40 metų. Šis pasiūlymas sukėlė audringas diskusijas visuomenėje.
Siūlomas pakeitimas ir argumentai „už“
R. Kardelis teigia, kad amžiaus cenzo didinimas nuo 30 iki 40 metų yra būtinas. Jis remiasi patirtimi, logika ir analogijomis iš kitų šalių, pabrėždamas, kad istorinio transporto statusas neturėtų būti grindžiamas vien tik amžiumi, bet ir jo išliekamąja verte, autentiškumu bei istorine reikšme. Argumentai „už“:
- 30 metų amžiaus automobiliai šiuolaikinėje Lietuvoje vis dar yra pakankamai įprasti ir dažnai naudojami kasdienėms reikmėms.
- Amžiaus riba 40 metų atitinka pasaulinę praktiką, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Estijoje šis cenzas yra 35 metai.
- Aukštesnė amžiaus riba leistų išsaugoti tik iš tiesų vertingus istorinius egzempliorius, kurie tampa retesni ir autentiškesni.
- Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo ir užtikrintų, kad istorinėms transporto priemonėms būtų taikomi aiškūs išskirtinumo kriterijai.
- 40+ metų automobiliai yra naudojami rečiau ir prižiūrimi pagal aukštesnius standartus, kas prisideda prie kelių eismo saugumo.
- Tikrieji entuziastai atstato transportą ne dėl istorinių numerių, o dėl meilės ir pagarbos istorijai. Istoriniai numeriai - tik tam tikras privilegijas suteikiantis ženklas.
- Jau daugiau nei 10 metų kai kurie Lietuvos klubai renginiuose nurodo, jog kviečiamas transportas 40+, o jaunesni net neįleidžiami, kas rodo natūralų apsivalymą bendruomenėje.
- Daugelis entuziastų sutinka su 40+ metų riba, o kai kurie netgi siūlo ją pakelti iki 50 metų.
- Pabrėžiama, kad tikrąjį triukšmą kelia „naudos gaudytojai“, kurie siekia lengvatų, o ne istorijos išsaugojimo.
Originalumo ir kitų kriterijų svarba
R. Kardelis pabrėžia, kad transporto priemonės amžius yra pirmas ir esminis kriterijus, tačiau kiti kriterijai, tokie kaip originalumas, kultūrinė ar sportinė vertė, yra papildomi ir privalomi. Anot jo, neužtenka būti vien senu automobiliu - jis taip pat turi būti originalus, neperdarytas ir „netiuninguotas“, toks, kokį jį sutvėrė gamintojas. Be minimalaus amžiaus kriterijaus būtų neįmanoma apibrėžti istorinės transporto priemonės statuso (pvz., 2023 metų Prezidento „Audi A6“ 2025 metais negalėtų būti laikomas istoriniu vien dėl jo istorinio savininko).
Kritika ir pasipriešinimas
Pasipriešinimas amžiaus cenzo didinimui kyla daugiausia iš tų, kurie turi 30-40 metų senumo transporto priemones ir, bijodami prarasti istorinio statuso suteikiamas lengvatas (pvz., techninė apžiūra kas 5 metus), aktyviai reiškia nepasitenkinimą. R. Kardelis patikslina, kad dabartinių istorinių transporto priemonių savininkai nepraras jau turimo statuso, o jų investicija netgi išaugs. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad dešinėje pusėje vairuojamiems automobiliams, kuriems taikoma išimtis, bandoma pakišti istorinio statuso siekimo motyvą. Vizuali TA yra didelė spraga, pro kurią gali „prasmukti“ ne visai techniškai tvarkingas transportas, o tikriems istorinės technikos gerbėjams tokios transporto priemonės darko bendrą istorinį parką.
Statistika ir naujausi pakeitimai
Pripažintų istorinių motorinių transporto priemonių sąraše šiuo metu yra 3464 automobiliai. Tarp seniausių paminėtini 1909 m. laidos „Sears K“, 1918 m. „Rauch &Lang“, 1922 m. laidos „Dodge Brothers 30“ ir „Nash Sport Touring 681-7“, 1926-ųjų „Hispano Suiza H6B“ ir „Studebaker President“, 1927-ųjų „Pontiac Two Door“, 1928-ųjų „Dodge Victory Six“, 1929 m. laidos automobiliai.
Procedūros patikslinimai nuo 2021 m.
Nuo 2021 m. vasario 1 d. įsigaliojo tam tikri procedūriniai pakeitimai:
- Iki 2021 m. sausio 31 d. pripažintoms istorinėms motorinėms transporto priemonėms, kurios nepaženklintos istorinių numerių ženklais, nustatyta prievolė iki techninės apžiūros kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl tokių numerių gavimo.
- Transporto priemonės, kurių valdytojai dėl jų pripažinimo istorinėmis kreipiasi po 2021 m. vasario 1 d., turi atitikti konkretaus Tvarkos aprašo reikalavimus.
- Privalomoji techninė apžiūra visoms istorinėms motorinėms transporto priemonėms (nepriklausomai nuo pripažinimo datos) atliekama tik Vilniaus (Lentvario g. 7A), Avižienių (Senasis Ukmergės kel. 16, Avižienių sen., Užubalių k.) ir Ukmergės (Deltuvos g. 33A) techninės apžiūros stotyse ir tik pagal išankstinę registraciją.
tags: #istorinio #automobilio #registracijos #istatymas