Vis dažniau kalbant apie galimą automobilių apmokestinimą, atsižvelgiant į jų taršos lygį, bei ieškant priemonių, kaip sumažinti oro taršą, svarbu suprasti, kokie duomenys apie automobilių taršą yra gaunami atliekant privalomąją techninę apžiūrą (TA). Techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenimis, praėjusiais metais dėl taršos reikalavimų atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. transporto priemonių.
Nors su taršos problemomis dažniausiai susiduria dyzelinių automobilių savininkai dėl turbinos problemų ar blogai veikiančios kuro įpurškimo sistemos, benzininiai automobiliai taip pat susiduria su specifinėmis problemomis. Dažniausiai benzininio variklio išmetamųjų dujų tarša būna padidėjusi dėl sugedusio lambda zondo.
Kaip vertinama automobilių tarša techninės apžiūros metu?
Matavimo tikslas ir apribojimai
Svarbu žinoti, kad techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, nėra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis absoliučiomis reikšmėmis nuvažiavus kilometrą. Pati procedūra yra brangi ir labai ilga, reikalaujanti laboratorinių tyrimų. Techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas - įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę. Patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei tam tikrų teršalų kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Galiausiai, vertinant išmetamųjų dujų sudėtį, galima daryti išvadą ir apie automobilio taršą.
Matavimo metodika
Techninės apžiūros metu išmetamųjų dujų sudėtis matuojama naudojant specialią matavimo kolbą, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis, o kitame gale yra imtuvas. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkeltas į nacionalinę teisę. Testas atliekamas lauke.
Skirtingi variklių tipų parametrai
Į techninių apžiūrų centrus atvyksta tiek automobiliai, varomi benzinu, tiek dyzelinu, todėl techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi parametrai. Pavyzdžiui, dyzeliniai varikliai dirba vienokiu režimu, ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės (dūmingumas), pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Tuo tarpu benzininiams varikliams matuojamas anglies monoksidas (CO) ir lambda reikšmė.
Šiuolaikinės technologijos: OBD diagnostika
Jei tikrinama techninė būklė automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą. Europos Sąjungoje atliekant techninę apžiūrą vadovaujamasi ta pačia 2014 m. 45 direktyva, todėl tikrinimo metodai iš esmės visur yra tokie patys.
Pavojingos išmetamosios medžiagos ir jų neutralizavimas
Pagrindiniai teršalai
Vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė yra taršos šaltinis, per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetantis nuodingąsias medžiagas. Automobilis į aplinką daugiausia išmeta anglies dvideginio (CO₂). Tačiau išmetama ir daugiau kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui:
- Anglies monoksidas (CO)
- Nesudegę angliavandeniliai (CH)
- Azoto oksidai (NOx)
- Kietosios dalelės (ypač aktualu dyzeliniams varikliams)
Transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai į aplinką išmestų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų. Didelė išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracija lemia didesnes degalų sąnaudas ir teršia aplinką.
Katalizatorių vaidmuo
Išmetamųjų dujų neutralizatoriai, tokie kaip katalizatoriai, atlieka kritiškai svarbų vaidmenį mažinant taršą. Nuodingųjų medžiagų (CO, CH, NOx) kiekis sumažinamas papildoma chemine reakcija, kuri vyksta katalizatoriuje. Tai padeda paversti kenksmingas medžiagas į mažiau pavojingas.
Specifinės benzininio variklio išmetamųjų dujų problemos
Lambda zondo svarba
Kaip minėta, viena iš dažniausių padidėjusio benzininio variklio taršos problemų yra susijusi su lambda zondu. Šis daviklis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose ir padeda variklio valdymo blokui reguliuoti kuro ir oro mišinį optimaliam degimui. Sugedus lambda zondui, mišinys gali tapti per daug sodrus arba liesas, kas tiesiogiai lemia padidėjusią CO ir CH emisiją.
Katalizatorių pašalinimo pasekmės
Benzininiams varikliams, jei yra pašalinti katalizatoriai, techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių šios problemos pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra. Katalizatorius yra esminė taršos mažinimo sistemos dalis, ir jo pašalinimas dramatiškai padidina išmetamųjų dujų kenksmingumą, todėl automobilis neatitinka nustatytų ekologinių normų.
Dekarbonizavimas kaip taršos mažinimo priemonė
Viena iš efektyvių procedūrų, galinčių padėti sumažinti išmetamųjų dujų kiekį abiejų tipų (tiek benzininiuose, tiek dyzeliniuose) vidaus degimo varikliuose, yra dekarbonizavimas, arba kitaip - vidinis variklio valymas vandenilio dujomis. Ši procedūra yra sąlyginai paprasta: transporto priemonė dirba įprastu režimu, tačiau kas numatytą laiko intervalą variklio apsukos sukeliamos, o tuo metu per išmetimo sistemos vamzdį lauk iškeliauja susikaupusios apnašos. Tam, kad variklis ir išmetimo sistema išsivalytų, pagal automobilio motoro darbinį tūrį apskaičiuojama, kiek valymui reikia vandenilio dujų, kurios į jį leidžiamos per oro įsiurbimo angą.
Šios procedūros metu yra pravalomi transporto priemonės „kvėpavimo takai“. Jei šie užsikimšę, automobilis gali ne tik bandyti užgesti, kai variklis veikia laisvais sūkiais, bet ir naudoti daugiau degalų, būti vangesnis ir pan. Dekarbonizuoti galima iš esmės bet kurį vidaus degimo variklį. Dažnai klientai atvyksta atlikti šią procedūrą prieš ruošdamiesi į techninės apžiūros centrą arba tada, kai techninės apžiūros neįveikia. Beveik visais atvejais pavyksta sumažinti dūmingumą, tačiau jei automobilis dūmina dėl techninio gedimo, o ne dėl suodžių, jokia procedūra nepadės.
Išmetamųjų dūmų signalai: ką reiškia dūmų spalva?
Dūmai - aiškus gedimo požymis
Dūmai yra aiškus automobilio gedimo signalas, kurį ignoruodami vairuotojai rizikuoja patirti didelių nuostolių. Benzininių variklių degimo procesas yra šiek tiek kitoks nei dyzelinių, todėl dūmingumas tokio tipo variklyje yra aiškus gedimo požymis. Šiandien dūmijantis automobilis nėra normalu - gamintojai aktyviai pasisako už ekologiją ir atlieka į orą išmetamų dujų bandymus.
Dūmų spalvų reikšmės
Išduoti, kad automobilio „kvėpavimo sistema“ užsikimšusi ir pilna suodžių, gali ne vienas signalas. Labai aiškus signalas - dūmai, matomi tada, vos vairuotojas prisiliečia prie akceleratoriaus, o kartais net ir nuolatos, kol veikia transporto priemonės variklis. Dūmų spalva gali nurodyti į skirtingas problemas:
- Pilki dūmai gali reikšti neteisingą degalų mišinį, kas gali lemti blogas degalų sąnaudas ir variklio parametrus.
- Mėlyni dūmai dažniausiai parodo, kad dega variklio alyva, kas signalizuoja apie variklio nusidėvėjimą ar gedimą.
- Svarbu: balkšvos / baltos spalvos dūmo nevertėtų painioti su vandens kondensato arba AdBlue skysčio garais, kurie ypač ryškūs šaltu oru ir yra normalus reiškinys.
Kiti požymiai
Visgi, ar dūmai reiškia, kad reikia valymo, ar ne, vienareikšmio atsakymo nėra. Kartais atsiradęs dūmingumas gali reikšti ir tai, kad sugedo automobilio degalų purkštukai, turbina (nors tai dažniau pasitaiko dyzeliniuose varikliuose) arba transporto priemonė ėmė deginti variklio alyvą. Kiti požymiai, rodantys problemą, gali būti padidėjusios degalų sąnaudos ir vangus automobilio reagavimas į akceleratoriaus paspaudimą.
tags: #ismetimo #matavimas #benzinui