Gegužės 6 dieną Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko monografijos „Lietuvos sveikatos sistema pilnametystės Europos Sąjungoje sulaukus“ pristatymas. Renginį, kurį organizavo Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas ir Lietuvos mokslų akademija, moderavo akad. Zenonas Dabkevičius.
Sveikatos sistemos pažanga ir dabartiniai iššūkiai
Renginį pradėjęs LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pažymėjo, kad šalies sveikatos sistemoje matomi akivaizdūs teigiami pokyčiai. Pagerėjo sveikatos apsaugos įstaigų infrastruktūra, išaugo gyvenimo trukmė. Tačiau nepaisant pasiekimų, iššūkių vis dar netrūksta: stinga medikų ir slaugytojų, o gyventojus gąsdina medicinos įstaigų centralizavimas.
Politiniai ir moksliniai vertinimai
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, jau susipažinęs su knygos faktais ir teiginiais, patvirtino jos vertę. Jis pabrėžė, kad Nepriklausomybės pradžioje iškeltas tikslas pasiekti Švedijos išsivystymo ir visuomenės gerovės lygį vis dar siekiamas, todėl mokslinė analizė yra būtina tvariam judėjimui į priekį.
Apie Lietuvoje prieš pusšimtį metų pradėtus socialinės infrastruktūros tyrimus LMA kalbėjo akad. Antanas Buračas. Tai buvo pažangus projektas, nes šalies ekonomikos vystymasis priklauso ir nuo socialinių veiksnių: dirbančiųjų sveikatos, tvarios ekologinės plėtros ir panašiai. Džiugina ir Lietuvos socialinė pažanga, pasiekta įstojus į Europos Sąjungą. Ekonomikos pažanga leido padidinti socialines išmokas, pagerinti kaimo gyventojų ir asmenų su negalia integraciją. Deja, dar lieka nemažai spręstinų problemų, tokių kaip būtinybė ieškoti būdų paskatinti išsilavinusį jaunimą grįžti į Lietuvą ir mažinti vieną didžiausių Europoje socialinę atskirtį. Taip pat būtina pertvarkyti ekonominę politiką pagal ES rekomendacijas.
Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad tai jau trečioji knyga, skirta šiai temai. Jis džiaugėsi, kad pavyko pasiekti pažangos priėmus Nacionalinę sveikatos koncepciją, galbūt dėl to, kad buvo laikomasi principo „Sveikata visose srityse“. Kompleksiškiau pažvelgus į ekonomines problemas, pavyko sumažinti savižudybių ir mirčių darbo vietoje skaičių. Dar vienas principas, kurio buvo laikomasi - „Sveikata visoms politikoms“ - rodo, kad sveikatai skiriamos lėšos reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Buvo sukurtas mišrus sveikatos finansavimo modelis, o šie darbai ir idėjos gali paskatinti ir kitas ES šalis imtis panašių tyrimų.
Ekonomistas, buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras dr. Gediminas Černiauskas, parengęs ne vieną studiją sveikatos priežiūros tema, savo kalboje pateikė pavyzdžių, liudijančių, jog negalima užmiršti senų tiesų ir modelių, padedančių paaiškinti šiuo metu vykstančius socialinius procesus (imigracijos ir emigracijos pokyčius, šalių nevienodo ekonominio augimo priežastis). Knygoje pateikiama nemažai svarbių duomenų, kurie padeda suprasti, kodėl Lietuvoje, mažėjant gyventojų, auga dirbančiųjų skaičius, arba įvertinti, kokie veiksmai iš tiesų padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių keliuose.
Akad. Romas Lazutka kalbėjo apie sąsajas tarp pajamų, skurdo ir sveikatos. Šiuo metu labiausiai skursta pensininkai Baltijos šalyse. Tačiau jis tvirtino, kad šis skurdas priklauso ne nuo šalių ekonominės galios, bet daugiausia nuo politinių sprendimų. Vadinasi, šias problemas galima išspręsti, kadangi socialinė nelygybė ne tik blogina vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo sąlygas, bet ir mažina gimstamumą.
Nacionalinio vėžio instituto Mokslo administravimo skyriaus vedėjas Irvinas Kairys kalbėjo apie laikotarpį (nuo 2007 m.), kurio metu penkis kartus sumažėjo mirčių keliuose, du kartus sumažėjo savižudybių, įveikta COVID-19 pandemija. Tai pasiekta, naudojant įvairių priemonių kompleksą. Deja, nors pasiekimai akivaizdūs, tačiau pagal savižudybes vis tiek dar esame priešpaskutiniai Europos Sąjungoje, o pandemijos metu užfiksuota net 15 tūkst. perteklinių mirčių, palyginti su 2019 metais.
Ką ekspertai sako apie tai, kas turi geriausią sveikatos priežiūros sistemą pasaulyje | Nuomonė
Sveikatos priežiūros sektoriaus tendencijos ir ateities perspektyvos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius akad. Rimantas Benetis kalbėjo apie neigiamas tendencijas sveikatos priežiūros industrijoje. Jo manymu, tarp didžiausių problemų galima paminėti išaugusį biurokratinio darbo krūvį medikams. Dėl to trūksta laiko pacientams, auga klaidų tikimybė. Be to, medicina, ypač precizinė, tampa itin brangi. Lietuvos medikai pasiruošę taikyti modernius chirurgijos ir diagnostikos metodus, tačiau būtina neužmiršti, kad tokio lygio specialistų rengimas užtrunka iki 14 metų. Kyla klausimas, ar tam turėsime išteklių. Įtakos turi ir globalizacijos veiksniai, pavyzdžiui, medikus vilioja tokios šalys kaip Vokietija ar Jungtinė Karalystė, kur labai trūksta medikų ar slaugytojų, o atlyginimai ten kur kas didesni. Medicinos personalo problemą mėginama bent iš dalies spręsti, rengiant „išmaniąsias“ slaugytojas. Taigi, susiklosčiusią situaciją sveikatos apsaugos sistemoje būtina inventorizuoti, visapusiškai įvertinti ir priimti būtinus sprendimus.
Monografijos kontekstas ir trilogija
Monografijoje analizuojama Lietuvos socialinė ekonominė raida, pabrėžiant sveikatinimo temą 2010-2024 metų laikotarpiu. Per tuos metus Lietuvai teko įveikti tris krizes (2008-2010 m. finansinę, 2020-2022 m. COVID-19 pandemijos ir 2021-2023 m. hiperinfliacijos) ir spręsti 2022 m. iškilusius iššūkius. Autorių nuomone, ne pastarojo laikotarpio krizės, o Lietuvos pasiekimai yra tai, kas 2024 metus skiria nuo 2010-ųjų. Monografijoje apžvelgiama sveikatos ir kitų ūkio sektorių sąveika, parodant medicininei bendruomenei aktualų nemedicininių sektorių poveikį žmonių sveikatai ir sveikatos sektoriaus reikšmingą įtaką nemedicininiams visuomenės plėtros parametrams.
Pirmojoje trilogijos knygoje „Pirmasis reformų dešimtmetis“ (2000) buvo nagrinėjamas sveikatos sistemos pokyčių kontekstas Lietuvai formuojant savąjį valstybingumą, atkuriant 1940 metais prarastus ryšius su Vakarais, rengiant ir įgyvendinant pamatinius sveikatos politikos principus.
Antrojoje trilogijos knygoje „Lietuvos sveikatos sistema amžių sandūroje“ (2010) aprašyti Lietuvos veiksmai, gludinant teisinius, organizacinius ir vadybinius finansinius sveikatos sistemos valdymo instrumentus laikotarpiu, kuriuo Lietuva jau buvo apsisprendusi laikytis Vakarų krypties, bet dideliais pasiekimais pasigirti dar negalėjo.
Trečioji knyga, pristatyta LMA, pratęsė Lietuvos sveikatos sistemos apžvalgą pastarąjį dešimtmetį plačiame ekonominės ir socialinės pažangos kontekste. Monografiją parengė dr. Rolandas Maskoliūnas.
tags: #irvinas #naudoti #automobiliai