Mokymosi trukmė ir krūvis Lietuvos vidurinėse mokyklose yra aktuali tema, apimanti tiek formalųjį ugdymo procesą mokykloje, tiek savarankišką darbą namuose. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kiek laiko mokiniai praleidžia mokykloje, koks yra jų namų darbų krūvis ir kokią įtaką tai daro jų kasdienei rutinai.
Ugdymo proceso organizavimas ir trukmė mokykloje
Lietuvos mokyklose ugdymo procesas turi aiškiai reglamentuotą tvarką. Pamokos pirmoje pamainoje paprastai pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą.
Jeigu ugdymo procesas yra organizuojamas kitokia mokymosi forma, pavyzdžiui, projekto, didaktinio žaidimo ar kūrybinio darbo, nepertraukiamas mokymosi laikas gali būti koreguojamas. Tačiau nepertraukiamo mokymosi trukmė neturi būti ilgesnė kaip 90 minučių. Būtina viena ilgoji pertrauka. Jos trukmė 1-4 klasėse yra ne mažiau kaip 1 valanda, o 5-10 klasėse bei I-IV gimnazijos klasėse - 1 valanda. Pati trumpiausia ilgosios pertraukos trukmė yra 30 minučių.
Fizinio ugdymo pamokos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai, su sąlyga, kad mokiniai vilki tinkamą sportinę aprangą ir avi tinkamą avalynę.
Mokymosi krūvis: PISA ir HBSC tyrimų duomenys
Lietuvos mokinių mokymosi krūvis yra vienas didžiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Lietuvos 15-mečiai vidutiniškai mokosi 43 valandas per savaitę: iš jų 25 valandas praleidžia mokykloje, o dar 18 valandų - savarankiškai namuose. Tokius duomenis dar 2015 metais atskleidė PISA tyrimas.
2022 metų PISA tyrimas akcentuoja, kad Lietuvos mokinių mokymosi namuose krūvis - vienas didžiausių EBPO šalyse. Už Lietuvos penkiolikmečius ilgiau namų darbus ruošia tik keleto šalių, daugiausia Azijos, moksleiviai. Kasdien mūsų penkiolikmečiai mokosi namuose vidutiniškai 2 valandas.
Kad Lietuvos moksleivių mokymosi krūvis mokiniams sunkiai pakeliamas, rodo ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliekamas Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos (HBSC) tyrimas. Remiantis 2022 metais vykusiu HBSC tyrimu, net 71 procentas mokinių susiduria su mokymosi krūvio problemomis.
Žemaitaitis tik dėl manęs negali turėti meilužės,- Karolis Žukauskas | Laikykitės Ten | Laisvės TV
Namų darbų iššūkiai ir kasdienė realybė
Realybė rodo, kad daugelis mokinių susiduria su dideliu namų darbų krūviu. Tėvai patvirtina, kad realiai dauguma gimnazistų nebeįtelpa į 2 valandas, skirtas namų darbams atlikti. Ypač baigiamųjų klasių mokiniai kasdien namuose esą mokosi po 4-6 valandas.
Mokinys Jokūbas Tomas pasakoja apie savo dienotvarkę: iš mokyklos namo grįžta apie 16 valandą. Jei tą dieną turi užsiėmimą su korepetitoriumi, jis trunka nuo 21 iki 22 valandos. Namų darbams atlikti skiriama apie tris valandas. Jis pabrėžia: „Dažniausiai labai išvargęs grįžtu ir tikiuosi, kad grįžęs galėsiu pailsėti. Bet dažniausiai man būna arba muzikos mokykla, arba korepetitorius, ir kiekvieną dieną taip pat būna namų darbai. Tai kai grįžtu namo, dar nėra mano poilsio pradžia.“
Pradinuką ir vienuoliktokę auginanti Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja Kristina Urbienė antrina, kad vaikai prie namų darbų kasdien praleidžia 2-3 valandas, ir jai pačiai tenka padėti savo vaikams. Ji teigia: „Nuo pirmos klasės mes turime kasdieną valandą mažiausiai. Čia, jeigu tik vieno dalyko užduota. Bet jeigu yra ir matematika, ir lietuvių, ir šiais metais jau ir anglų, ir pasaulio pažinimas, 2-3 valandos turi būti.“
Moteris taip pat pasakoja, kad, nors vaikai patys turėtų susižiūrėti namų darbų užduotis, tris kartus neatlikus namų darbų, apie situaciją pranešama socialiniams pedagogams. Nemažą dalį pamokos laiko mokytojai turi skirti specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nuraminti, mat retoje mokykloje yra antrasis mokytojas ar mokytojo pagalbininkas. Prie didelio krūvio prisideda ir tai, kad nėra dalies vadovėlių arba jie yra išleisti su dalykinėmis klaidomis.
Programų atnaujinimas ir reglamentavimas
Nuo šių metų namų darbų krūvis yra reglamentuotas. Visi mokytojai kartu negali užduoti vaikui mokytis namuose visų dalykų ilgiau nei dvi valandas.
Pasak K. Urbienės, programos buvo atnaujintos siekiant sumažinti faktologijos kiekį ir skatinti gilesnį supratimą: „Atnaujinome programas, kurios iš esmės turėtų sumažinti faktologijos kiekį, eiti į gylį, lyg tai reikalaujame iš vaikų analizuoti, vertinti, argumentuoti. Viskas gražu, tiktai tam laiko reikia.“ Tačiau realybė kitokia: „Bet programoje temų padaugėjo, beveik visose programose dalykų, bent jau kiek aš kalbėjau su savo kolegom, tai tikrai taip.“
Mokytoja mano, kad mokytojai tiesiog bando apimti visas programos temas, o gilintis vaikai gali nebent savarankiškai, namuose. Ji apibendrina dabartinę situaciją: „Tai jeigu aš einu miegoti pirmą valandą, ir mano vaikas eina miegoti pirmą valandą, kartais dar ilgiau užsisėdi, tai turime situaciją, kai vaikai mokosi dar daugiau, bet rezultatai yra dar prastesni. Pirmas dalykas, kuris labai krenta į akis, - vaikams užkelti reikalavimai, tiesiog neatitinkantys jų amžiaus. Jie negali dar padaryti to, ko iš jų reikalaujama toje programoje.“
tags: #iki #kelintos #valandos #mokesi #vidurines #mokyklos