„Honda Prelude“ yra išskirtinio išorės ir vidaus dizaino automobilis, galintis pasiūlyti ir išskirtinę dinamiką. Nors savo populiarumu jis nusileido dinamiškesniems, nors paprastesniems „Civic“ ir „Integra“ modeliams, o prabangesni „NSX“ ir vėliau pasirodęs „S2000“ lenkė „Prelude“ savo galia, šis modelis išsiskiria puikiu kompromisu, derinančiu stilių, puikią kokybę ir dinamiką. „Prelude“ yra puikiai surinktas, kokybiškas, pakankamai ekonomiškas, greitas, itin smagus vairuoti ir toks patikimas, kad net ir po dešimtmečio kito jis puikiai važiuoja. Tai stilingas, gražus, sportiškas bei išvaizdus automobilis, itin populiarus tarp „Honda“ gerbėjų, mėgstančių perdarinėti ir tobulinti savo automobilį. „Prelude V“ išsiskiria iš kitų ir yra kartu sportiškas bei solidus. Jis puikiai tinka tiek pradedančiajam, tiek ekspertui.
Dizainas ir Interjeras
Penktos kartos „Honda Prelude“ automobilis ir po šiai dienai puikiai atrodo, ypač galinė dalis su dailiais žibintais, kurie turi panašumų į trečios kartos „Prelude“ modelį. Skirtingai nuo ketvirtos kartos „Prelude“, kurios dizaino vizija susilaukė arba labai gerų atsiliepimų, arba visiškų priešų, penktoji karta atrodo labiau kasdieniškai viduje. Buvo atsisakyta išskirtinio prietaisų skydo braižo, būdingo „Prelude IV“ modeliui. Centrinės konsolės dizainas yra patogus, viskas po ranka, ciferblatų skaičiai aiškūs. Tiesa, bėgių rankena galėtų būti kiek arčiau. Keistas vienas dalykas - rankinis stabdys yra keleivio pusėje.
Sėdynės yra patogios, o ant galinės sėdynės galima įsodinti neaukštą žmogų, kuris nepatirs didelių kančių - vietos čia daugiau nei kai kuriuose konkurentų automobiliuose. Tačiau, apskritai, viduje vietos tikrai mažai, galinės sėdynės yra visai mažos, o ant jų patekti labai sunku. Ant galinių sėdynių geriausia vežioti kokį krepšį ar panašiai. Priekinės sėdynės yra sąlyginai erdvios, tačiau tai labai priklauso nuo to, kiek yra atstumta sėdynė. Velūras yra labai malonus, sėdynės sportiškos, smagios ir gražios, tačiau nelabai patogios ilgose kelionėse. Plastmasės yra ženkliai aukštesnės kokybės nei „Civic“ modelyje, ir jei automobilis nebuvo ardytas, tuomet beveik ir barškesių neišgirsite.
Automobilyje įsitaisius labai patogu, nesinori išlipti. Nors prietaisų skydelis gana standartinis, tačiau vis tiek automobilis jaučiamas sportiškas. Daugelis prietaisų yra valdomi elektra, tai pas „Prelude“ standartas. „VTI“ modelyje rasite autopilotą, kondicionierių, oro pagalves, elektros paketą bei tikrai patogaus ir aiškaus dizaino išdėstymą.
Varikliai ir Dinamika
„Honda Prelude V“ yra siūlomas su keliais varikliais. Automobilio svorio pasiskirstymas santykiu 58% priekiui ir 42% galui prisideda prie gerų valdymo savybių. Prie to didžiąja dalimi prisideda ir nemenkas „Prelude“ svoris - apie 1210 kg. Kaip sportiškas automobilis, 1346 kg tikrai nemažai sveria, tačiau jis turi sustiprintas duris, kas yra didelis pliusas saugumui.
2.0 L Variklis
Daugelis vartotojų pastebi, kad 2.0 L variklis iš pradžių atrodo galingas, tačiau vėliau pradeda trūkti galios, ir norisi 2.2 L versijos. Šis F20A4, 2.0 L variklis yra gan senas, tačiau jį patikrino ir teigiamai įvertino laikas - jie yra ypač ilgaamžiški. Variklis yra nereiklus ir puikiai bendrauja su paprastomis dujomis, tad galima važiuoti taupiai. Važiuojant benzinu mieste prireiks bent 10 litrų kuro 100 km, tačiau aktyviau važinėjus, kuro rodyklė gan sparčiai krenta žemyn. Kuro sąnaudos su dujomis siekia apie 12,3 l mieste. Apie dinamiškumą su šiuo varikliu galima pasakyti tiek: jo užtenka, tačiau tik tiek. Greitesnių spurtų mėgėjai turėtų rinktis 2.2 VTEC versiją. Visame sūkių diapazone variklis nerodo išskirtinių bruožų, tik nuo 4 tūkst. iki maždaug 5500 tūkst. apsisukimų jaučiamas lengvas pagyvėjimas. Lenkimui patartina žeminti pavarą, nes kitaip teks palaukti, kol variklis pasieks 4000 apsukų ir pradės normaliai greitintis.
2.2 L VTEC Variklis
Galingiausia versija, skirta Europos rinkai, dažniausiai yra H22A5 su 185 AG, o nuo 1999 metų buvo gaminamas ir H22A8 VTI-S su 200 AG. Japonijos rinkai „Honda“ pasiliko geriausius variantus: H22A TypeS ir SiR spec, kurie turėjo nuo 200 iki 220 AG. H22 varikliai pasižymi įspūdinga galia ir yra praktiškai neužmušami, su sąlyga, kad bus tinkamai prižiūrimas tepalas ir viskas, kas su juo susiję. H22 varikliai yra lepūs tepalui, tad su tepalu geriau nejuokauti ir pilti būtent tokį, kokio reikia, bei prižiūrėti jo lygį. Nuo 3000 apsisukimų per minutę variklis atsigauna ir pradeda šiek tiek tempti, o prie 5500 apsisukimų prasideda smagumas ir tęsiasi iki 7500 apsisukimų. Tvarkingas 2.2 (H22) variklis neturi mesti jokios spalvos dūmo iki VTEC sistemos įjungimo. Kuro sąnaudos 2.2 VTI mieste svyruoja 11-14 litrų, priklausomai nuo važiavimo stiliaus, tačiau galima sutilpti į 11 litrų ir mažiau. Šis variklis yra ilgaamžis, o trauka yra "žvėriška".
Kaip „Honda“ VTEC pakeitė sportinius kompaktinius automobilius amžiams😳 | Paaiškinimas, 46 serija
Transmisija
Bėgiai jungiami labai tiksliai, eiga trumpa. Ypatingai nerekomenduojama rinktis automatinės pavarų dėžės, nes ji ne tik labai genda, bet ir labai nesklandžiai bei triukšmingai dirba. Sankabos pedalo eiga yra neįprastai ilga, tad teks šiek tiek apsiprasti su ja.
Važiavimo Savybės ir Pakaba
Važiuoja automobilis ypač maloniai, labai pozityviai nustebina itin tikslus valdymas ir vairo mechanizmas. Valdyti automobilį labai paprasta, vairas klauso mažiausio pasukimo. Valdymo savybės - didžiausias „Prelude“ privalumas. Pakaboje naudojama garsioji „Honda“ dviejų skersinių svirčių sistema, puikiai tinkanti sportiškam važiavimui. Pakaba dirba maloniai, kaip tokiam automobiliui tai labai neblogai surenka duobes. Ant kelio stovi tikrai gerai. „Prelude“ yra pakankamai retas automobilis, puikiai valdomas, puikiai atrodantis ir išskirtinis.
4WS Sistema
Tai vienas iš keleto automobilių pasaulyje, turintis keturių vairuojamų ratų sistemą (4WS), tik šioje kartoje ji pakeista į elektroninę. 4WS yra didelis privalumas: iki 70 km/h galiniai ratai sukasi į priešingą pusę negu priekiniai, sumažindami apsisukimo spindulį ir palengvindami parkavimąsi ar sukimąsi į posūkius. Nuo 70 km/h galiniai ratai sukasi į tą pačią pusę kaip ir priekiniai, taip užtikrindami lengvesnį ir užtikrintesnį lenkimą užmiestyje. Automatiškai mašina tampa labai manevringa. Ši sistema neturi didelių problemų ar brangių išlaidų. Tiesa, šis malonumas daugiau kainuoja dėl papildomų granatų bei šarnyrų.
Pakaba ir Traverso Reikšmė
„Prelude V“ pakaba yra patvari. Pakabos dalys yra gana pigios, pavyzdžiui, šarnyras kainuoja apie 50-60 Lt, sailentblokas 40 Lt, o stabilizatoriaus traukė - 30 Lt. Priekinė pakaba yra labai panaši į 5-osios kartos „Accord Coupe“ (HAC) pakabą, todėl dalys yra pakankamai pigios ir dažnai tinka nuo „Accordo“. Automobilio pakabos traversas yra esminė važiuoklės konstrukcijos dalis, jungianti ir palaikanti pagrindinius pakabos elementus, variklį bei transmisiją, užtikrinanti kėbulo standumą ir tikslų valdymą. Dėl šio konstrukcinių elementų panašumo su „Accord“ modeliu, „Prelude V“ pakabos tvarkymas yra gana paprastas ir nebrangus. Pakaba, kaip teigiama, yra patikima - „Pakeitei ir pamiršai, jei ir teks keisti, kainos nedidelės.“
Praktiškumas ir Trūkumai
„Honda Prelude V“ yra skirtas jaunimui, nes yra visiškai nepraktiškas. Tai yra miesto automobilis, su kuriuo į „Passatus“ ir „Golfus“ žiūrima su pašaipa. Puikiai tinka dviems žmonėms, bet ne daugiau, nes ant galinių sėdynių telpa nebent krepšiai. Bagažinė taip pat nėra įspūdingo dydžio, tad galima sakyti, kad automobilis „darbinio arklio“ vaidmeniui visai netinka. Didžiausia liga - rūdijančios galinės arkos, kas nutinka tiems, kas nesugeba prižiūrėti ir nulupti galinių arkų gumos, atlikti antikorozijos. Taip pat yra problemų su galiniais guoliais, vieno kaina apie 170 Lt. Kiti trūkumai apima išlūžusius priekinių lempų laikiklius, dėl to lempos kliba (nors tai netrukdo vairuoti, pačios lempos yra retos ir brangios). Automobilio kapotas yra ilgas ir nuožulnus, tad jausti jo priekį nėra lengva, tenka kiek atsargiau manevruoti. Garso izoliacija yra nebloga, bet daug tikėtis neverta, ypač dėl trumpo 5-o bėgio: prie 130 km/h yra bemaž 4 tūkst. apsisukimų/min., o tai jau nesuteikia komfortiško važiavimo dėl garso ir dėl „įsitempusio“ variklio. Visų pirma, ši „Honda“ dėl ilgo priekio (prie kurio netgi reikia priprasti) yra itin žema, dėl geresnio svorio paskirstymo. Pridėjus šiek tiek „dropo“, atstumas nuo karterio iki žemės siekia lygiai vieną dėžutę. Tai apsunkina situaciją ne tik miško keliukuose (ten net nepatariama važiuoti), bet ir didmiesčiuose, kur kabinami pradedant griežtais gulinčiais policininkais, baigiant troleibusų kelio ravais.
Priežiūra ir Eksploatacija
„H22“ varikliai yra patikimi, tačiau lepūs tepalui, tad jo lygį ir kokybę būtina prižiūrėti. Tarp dažniausių gedimų, susijusių su priežiūra, minėtini užstringantys termostatai, dėl kurių gali perkaisti variklis, ir pradedančios leisti galvos bei tepalo filtro dangtelio tarpinės. Tokie elementai kaip termostatas, darbinis cilindriukas (hidraulinei sankabai prie variklio) ir galvos dangtelio tarpinė yra gana dažnai keičiami. Automobilis yra lengvai modifikuojamas.
Detalių kainos Lietuvoje gali būti kosminės, ir dažnai jų nebūna net pačioje šalyje, tenka siųstis iš Amerikos ar Lenkijos. Tačiau pakabos dalys, dėl jų panašumo į „Accord“ dalis, yra gana nebrangios. Filtrai (oro, tepalo, salono) kainuoja iki 100 Lt, kaladėlės apie 50 Lt, originalūs šarnyrai apie 150-200 Lt. Kuro sąnaudos Vilniuje siekia apie 13 litrų, jei dažniau spaudžiama, gali pakilti iki 16 litrų, ramiai važiuojant galima tilpti į 11 litrų. Užmiestyje vidutinės sąnaudos yra 9-10 litrų. Tai nėra pigus, bet malonumas tikrai didelis spustelėti pedalą.
Kėbulo detalių, ypač žibintų ar vairo kolonėlių, gauti sunku, nes pagrinde ardytos anglų mašinos. Nuvertėjimas šiam modeliui yra minimalus arba jo išvis nėra. Automobilis laikosi kainos dėl savo retumo ir entuziastų paklausos. Nors Lietuva yra „Audi“, „VW“, „BMW“ kraštas ir į japoniškus automobilius žiūrima neigiamai, tai yra tikras absurdas, ir su metais kaina krenta tikrai smarkiai.
Pirkimo Patarimai
Patarimas - rinktis 2.2 VTEC DOHC variklį, geriausia su mechanine pavarų dėže. Atkreipkite dėmesį į kėbulo stovį, ar nėra supuvęs. Jei bus dažytas, tai tikrai pamatysite, ypač jei renkatės sidabrinę spalvą - sunku labai pataikyti atspalvį, todėl matosi, kur dažyta. Ieškoti kuo naujesnių metų modelio ir žiūrėti galines arkas, patikrinti termostatą, nes dažnai užstringa ir pradeda leisti dangtelio tarpinė. Idealu būtų, jei automobilis nebūtų važinėtas Lietuvoje. Nereikia naiviai tikėtis, kad automobilį bus lengva „prikelti“ iš prastos būklės, nes dalys yra brangios, ir reikia laiko bei investicijų.
tags: #honda #prelude #5 #balkis #traversas #paskirtis