Šiuolaikiniai automobiliai paprastai būna tylūs ir rafinuoti, todėl, kai staiga išgirstate garsų dūzgimą ar ūžimą, sklindantį iš po variklio dangčio, natūralu, kad sunerimstate. Daugeliu atvejų garsiai veikiantis ventiliatorius rodo, kad variklis kaista ir jam reikia papildomo aušinimo. Vidaus degimo varikliuose susidaro daug šilumos, todėl, norėdami išlaikyti saugią variklio darbo temperatūrą, gamintojai naudoja radiatoriaus ventiliatorius. Šių dienų transporto priemonėse dažnai yra keli radiatoriai: variklio aušinimo skysčiui, alyvai, oro kondicionieriui, transmisijai ir tarpiniams aušintuvams. Kiekvienam jų gali prireikti priverstinio oro srauto per elektrinius ventiliatorius.
Įprasto naudojimo metu jų galite visai negirdėti, ypač jei klausotės muzikos arba važiuojate triukšmingu keliu. Ventiliatorius gali veikti dideliu greičiu, skleisdamas garsų garsą ir tam tikrą vibraciją, kuri gali rezonuoti per automobilio kėbulą. Vis dėlto kai kuriais atvejais visu pajėgumu įsijungiantis ventiliatorius gali reikšti variklio aušinimo sistemos problemą. Šios situacijos gali reikšti, kad sugedęs temperatūros jutiklis, užstrigusi relė arba aušinimo ventiliatoriaus valdymo modulio problemos. Jei ventiliatoriaus triukšmas atrodo pernelyg didelis arba neįprastas, verta automobilį patikrinti patikimam mechanikui. Diagnostinis nuskaitymas gali atskleisti, ar aušinimo sistema veikia tinkamai.
Variklio apsukų nestabilumas ir susijusios problemos
Kai kurie vairuotojai susiduria su specifinėmis problemomis, tokiomis kaip aukštos variklio apsukos, kurios ne visada laikosi vienodai. Jos gali pakilti iki 1500 apsukų, o varikliui atšilus nukristi iki 1200-1300 apsukų. Kartais apsukos pradeda šokinėti, atrodo, kad variklis tuoj užges, bet po to vėl pradeda dirbti normaliai. Pradėjus važiuoti ir spaudžiant gazą, automobilis gali "pridusti", o po kurio laiko, sureagavęs, pradeda "autyti".
Atlikti patikrinimai gali apimti laidų ir paskirstymo dėžutės būklę, kurie dažnai būna tvarkingi. Taip pat tikrinamas laisvų apsukų daviklis (tuščios eigos daviklis), kuris gali būti išardytas ir išvalytas iki beveik naujos būklės. Žvakės gali būti išimtos ir išvalytos, net jei dar ne laikas jas keisti naujomis.
Kiti pastebėjimai apima greitą variklio sušilimą ir ilgai trunkantį cirkuliatoriaus ūžimą. Tokiose situacijose, kai automobilis nėra naujas, gali kilti įvairių problemų. Kyla klausimų dėl įsiurbimo kolektoriaus tarpinių praleidimo ar oro siurbimo per oro sklendę, kur girdimas šnypštimas.
Galimos priežastys ir sprendimai
Viena iš galimų priežasčių, minima diskusijose, yra lambda zondas, kuris gali būti vos gyvas. Tai gali lemti apsukų nestabilumą.
Kiti pastebėjimai apima situacijas, kai automobilis iš pirmo karto neužvedamas, o tik antru bandymu užsikuria, bet ilgai sukant. Vėliau viskas gali būti gerai, tačiau apsukos pastoviai laikosi apie 12-13 tūkstančių. Pastaruoju metu apsukos gali nebešokinėti taip smarkiai.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į aušinimo sistemos veikimą. Jei automobilis greitai sušyla ir ventiliatorius pradeda veikti ilgai, gali būti problemų su vandens pompa ar termostatu, kuris gali būti užstrigęs arba neatsidaryti tinkamai. Termostato veikimą galima patikrinti, parsinešus jį namo ir panardinus į karštą vandenį, stebint, ar jis atsidaro.
Kai kuriuose automobiliuose gali būti nuorinimo ventilis. Jei apsukos šokinėja, nors ir ne taip smarkiai kaip anksčiau, ir kartais užsilaiko aukštai (pvz., 1000-1300 apsukų vietoje gamyklinių 900), tai gali sukelti nepatogumų. Kai kuriuose modeliuose droselinė sklendė gali būti "factory preset" ir jos geriau nejudinti. Tačiau, jei po ardymo apsukos laikosi per aukštai, gali tekti ją pakeisti arba sureguliuoti.
Reguliavimas gali būti atliekamas ant užvesto automobilio, atlaisvinant du varžtukus ant droselinės sklendės ir po truputį juos sukiojant, klausantis variklio garso. Tai galima daryti ir be apsukų stebėjimo, nes garsas iš lauko yra pakankamai aiškus.
Aušinimo sistemos ir ventiliatoriaus veikimo niuansai
Diskutuojama apie tai, ar normalu, kad radiatoriaus ventiliatorius veikia nuolat, net kai variklis nėra perkaitęs. Tai gali reikšti sistemos sutrikimus. Temperatūros daviklis matuoja aušinimo skysčio temperatūrą, o termostatas reguliuoja jo cirkuliaciją. Ventiliatorių kontroliuoja relė arba elektroninis valdymo modulis.
Jei naudojamas oro kondicionierius, aušinimo ventiliatorius dažnai veikia, palaikydamas tinkamą sistemos temperatūrą. Jei kyla įtarimų dėl daviklio veikimo, rekomenduojama kreiptis į specialistus.
Per žemas aušinimo skysčio lygis arba senas skystis gali lemti dažnesnį ventiliatoriaus veikimą. Jei termostatas užstrigęs, jį būtina pakeisti.
Nuolat veikiantis aušinimo ventiliatorius yra signalas, kad aušinimo sistemoje ar jos valdymo mechanizmuose yra problema. Ignoruojant šią situaciją, gali kilti didesnių variklio gedimų ar padidėti kuro sąnaudos.
Specifinės problemos su ventiliatoriumi ir temperatūros valdymu
Kai kuriuose automobiliuose, pavyzdžiui, Peugeot 307, pastebima, kad variklio temperatūra nekyla, o pakeitus termostatą, automobilis pradeda kaisti, termostatas atsidaro, tačiau ventiliatorius priekyje neįsijungia, net jei saugikliai geri. Įdomu tai, kad įjungus oro kondicionierių, ventiliatorius pradeda suktis, bet nesisuka pasiekus tam tikrą temperatūrą. Apie 90 laipsnių gali girdėtis relės sudirbimas.
Ši problema gali būti susijusi su tuo, ar automobilyje yra oro kondicionierius (AC). Jei AC veikia, ventiliatorius gali suktis trumpais intervalais. Kartais problema gali slypėti potenciometre, esančiame pačiame "tele", arba laiduose ir jungtyse prie ABS bloko, kur gali būti oksidacijos ar laidų pūvimo.
Pastebėta, kad gali veikti tik mažasis greitis, kuris įsijungia prie 100°C, o nustačius pilną temperatūrą, ventiliatorius tik pabando pasisukti ir sustoja. Rėlės gali būti sveikos, tačiau gali būti problemų su 12V įtampos tiekimu arba valdymo grandinėmis.
Galima situacija, kai radiatorius, išjungus variklį, tampa apytuštis, o didžioji dalis antifrizo lieka išsiplėtimo bakelyje. Nors karšto veikiančio variklio atveju tai normalu, ant šalčio variklio antifrizas gali nesugrįžti atgal į radiatorių. Žiemą visas aušinimo skystis turėtų sugrįžti į sistemą.
Vienas iš atvejų aprašo, kad po problemų su ventiliatoriaus neįsijungimu, variklis kaista stovint, neveikia AC. Taip pat gali būti, kad po automobilio užgesinimo girdimas ūžesys po kapotu, kuris trunka 10-30 sekundžių, greičiausiai tai ventiliatorius. Tai gali būti susiję su papildomu aušinimo skysčio varikliuku, kuris, užgesinus variklį, dar kurį laiką varinėja skystį, kad variklis tolygiai atvėstų.
Tačiau, jei šis papildomas ventiliatorius veikia vis ilgiau ir galiausiai neišsijungia, tai gali lemti akumuliatoriaus išsikrovimą. Tokiu atveju gali tekti kreiptis į servisą, sprendžiant, ar problema yra temperatūros daviklyje, ar kažkokia rimtesnė elektros sistemos bėda.
Vienas iš sprendimų gali būti pabandyti pilnai pakrauti akumuliatorių ir, užkūrus automobilį bei trumpam jį užgesinus, stebėti ventiliatoriaus veikimą. Jei jis veikia ilgai ir neišsijungia, gali tekti atjungti akumuliatoriaus klemmą ir vėl ją pajungti. Toliau reikės tirti, kuris daviklis sukelia problemą, nes tai nebūtinai gali būti susiję tik su temperatūros davikliu.
Kaip remontuoti aušinimo ventiliatorių automobilyje
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Aušinimo ventiliatoriaus neįprastas veikimas (nuolatinis veikimas, neveikimas, trumpalaikis įsijungimas).
- Variklio temperatūros rodmenys ir greitas variklio sušilimas.
- Aukštos ar šokinėjančios variklio apsukos.
- Oro kondicionieriaus veikimas kartu su ventiliatoriumi.
- Aušinimo skysčio lygis ir kokybė.
- Termostato veikimo patikrinimas.
- Lambda zondo būklė.
- Droselinės sklendės ir jos reguliavimo galimybės.
- Elektros instaliacijos jungčių ir laidų patikrinimas (ypač aplink priekinį buferį ir ABS bloką).
tags: #honda #civic #uzia #vejalis