„Heklberio Fino nuotykiai“ - tai vaikų ir jaunimo literatūros klasika, laikoma vienu populiariausių visų laikų nuotykių romanų. Ši knyga yra puiki proga artimiau susipažinti su šio sumanaus, protingo ir geraširdžio berniuko istorija, jo kelione, kurią jis leidosi ne tik fizine, bet ir dvasine prasme. Pirmą kartą Heką Finą skaitytojai sutiko Marko Tveno knygoje „Tomo Sojerio nuotykius“. Tačiau būtent „Heklberio Fino nuotykiai“ atskleidžia visą šio personažo sudėtingumą ir gilumą.
Heklberio Fino personažas ir gyvenimo aplinkybės
Heklberis Finas - benamis paauglys, pripratęs prie laisvo gyvenimo. Jo vaikystė buvo sunki - jo tėvas buvo miesto girtuoklis, kuris retai pasirodydavo namuose. Hekas dienas leisdavo prie Misisipės upės žvejodamas. Jo geriausias draugas - Tomas Sojeris. Su juo jie kadaise buvo radę lobį, kurį teisėjas Tečeris priskyrė jiems. Pinigai buvo padėti į banką, o vaikai gaudavo po dolerį dieną.
Heklberį Finą globojo našlė Duglas. Ji jam nelabai patinka, nes verčia praustis ir gražiai rengtis, eiti į bažnyčią. Jos sesuo, panelė Votson, verčia Heką mokytis skaityti. Hekas taip pat lanko mokyklą, bet jos nemėgsta.
Šiame kūrinyje Hekas ramesnis, sąžiningesnis ir jį dažniau graužia sąžinė. Pasakojimas vyksta pirmuoju asmeniu, o Hekas spalvingai pasakoja apie sutiktus žmones ir aplankytas vietas. Jis - sumanus vaikas, mokantis vertinti žmones ir branginantis tikrą draugystę. Jis turi savo požiūrį į rasizmą, religiją ir valdžios atstovus.
Pabėgimas ir kelionės pradžia
Vieną dieną per pusryčius Hekas išberia druską - tai blogas ženklas. Tą pačią dieną ant ką tik iškritusio sniego berniukas pamato pažįstamus pėdsakus. Batai, ant kurių padų buvo vinimis iškaltas kryžius, mieste nešiojo tik senis Finas. Hekas iškart nuskubėjo pas teisėją Tečerį ir atidavė jam visus savo pinigus, kad tėvas jų nepragertų.
Tą patį vakarą pasirodo Heko tėvas, girtuoklis Finas. Jis pareiškia savo teises į sūnų ir jo pinigus bei draudžia Hekui lankyti mokyklą, nenorėdamas, kad sūnus būtų protingesnis už jį. Našlė Duglas ir teisėjas Tečeris nusprendžia teismo pagalba atimti Heką iš senio, tačiau naujasis teisėjas, gerai jo nepažinojęs, mano, kad nedera iš tėvo atimti vienintelį sūnų, ir pats imasi perauklėti seną girtuoklį. Nieko iš to neišeina - senasis Finas ir toliau geria ir šėlsta.
Hekas, nenusileisdamas savo tėvui, mokyklą vis tiek lanko. Pagaliau našlei Duglas pritrūksta kantrybės ir ji pagrasina seniui Finui kalėjimu. Supykęs jis pagrobia Heką ir užrakina miško trobelėje. Inscenizuodamas savo paties mirtį, Hekas pabėga nuo geriančio ir smurtaujančio tėvo ir blogo gyvenimo.
Plaustas - laisvės ir nuotykių transporto priemonė
Neklaužados Heko gyvenimas pasikeičia susitikus pabėgusį vergą Džimą, kuris yra atskirtas nuo šeimos ir turi būti parduotas, todėl jis bėga ieškoti laisvės. Miestelėnai tuoj pagalvoja, kad berniuką nužudė pabėgęs vergas Džimas. Užviręs visą košę, Hekas nusprendžia padėti juodaodžiui pabėgti į laisvę.
Abu bičiuliai - Hekas ir Džimas - leidžiasi plaustu Ohajo link, kur Džimo turėtų laukti išsvajota laisvė. Hekas ir Džimas dieną slepiasi miškuose ar pievose, o naktį keliauja upe link savo tikslo. Ši kelionė tampa ne tik fiziniu, bet ir moraliniu išbandymu abiem herojams.
Kelionės iššūkiai ir sutiktieji
Plaukdamas su Džimu, Hekas tampa drąsus, savo įsitikinimus ginantis jaunas vyras. Jis pradeda suprasti vergijos skaudžią realybę ir abejoti visuomenės normomis. Per savo patirtį Hekas atranda, kad ne visais žmonėmis galima pasitikėti - vieni padeda ir neišduoda, o kiti atvirkščiai.
Knygoje taip pat pasirodo tokie veikėjai kaip sukčiai „Karalius“ ir „Hercogas“ (dar vadinami kunigaikščiu ir karaliumi), kurie kurį laiką keliavo su Heku ir Džimu, bandydami pasipelnyti iš jų pasitikėjimo. Džimas yra prietaringas, naivus ir geraširdis vyras, kuris yra visiškai priklausomas nuo mažų berniukų ir kiekvieną jų žodį priima už gryną pinigą, nors giliai širdyje supranta, kad tai paika jų kvailystė.
Manoma, kad šį Marko Tveno personažą įkvėpė rašytojo vaikystės laikų bičiulis Tomas Blankenshipas, kuris taip pat turėjo alkoholiką tėvą. Autorius apie savo draugą rašė: „nieko nežinojo, buvo nešvarus, prastai maitinamas, bet turėjo neeilinio gerumo širdį“. Vis dėlto vėliau Markas Tvenas pripažino, kad daugiasluoksnis Heko portretas buvo sukurtas ir pagal kitų žmonių bruožus.
Pagrindiniai kelionės veikėjai
| Veikėjas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Heklberis Finas | Sumanaus, protingo ir geraširdžio berniuko, pasakotojo, ieškančio laisvės ir teisingumo. |
| Džimas | Pabėgęs vergas, tampantis Heko draugu ir bendražygiu kelionėje. |
| Senasis Finas | Heko tėvas, nuožmus, agresyvus girtuoklis. |
| Tomas Sojeris | Heko geriausias draugas, mėgstantis nuotykius ir išdaigas. |
| Našlė Duglas | Heką globoja, stengiasi jį išauklėti kultūringu žmogumi. |
| Panelė Votson | Našlės Duglas sesuo, mokanti Heką skaityti. |
| Kunigaikštis ir Karalius | Sukčiai, kurie prisideda prie Heko ir Džimo kelionės, sukeldami dar daugiau problemų. |
| Ponas ir ponia Felps | Geraširdžiai sutuoktiniai, ūkininkai, pas kuriuos svečiavosi Tomas ir Hekas, Tomo Sojerio giminaičiai. |
Moralės klausimai ir visuomenės kritika
Knygoje paliečiama skaudi tema - JAV pietuose egzistavusi vergija ir rasinė nelygybė. Stiprioji šios knygos pusė yra ta, kad šioje vaikiškoje knygoje gvildenami moralės klausimai: ar teisinga nuteisti kitą, jei jis nekaltas? Ar vergas išties mažesnis žmogus nei baltaodis? Ar verta būti „geručiu“ ir išduoti savo draugus?
Autorius labai subtiliai žaidžia archetipais: baltaodžiai berniukai atstovauja viršesnę socialinę klasę, kurie dominuoja prieš juodaodžius vergus ir kuriems visi turi paklusti. Džimas yra prietaringas, naivus ir geraširdis vyras, kuris yra visiškai priklausomas nuo mažų berniukų ir kiekvieną jų žodį priima už gryną pinigą, nors giliai širdyje supranta, kad tai paika jų kvailystė.
„Heklberio Fino nuotykiai“ - tai pasakojimas apie teisingumą ir tikrą draugystę, apie vergiją ir to meto visuomenę. Pagrindinė mintis, slypinti knygoje, yra ta, kad nuoširdi draugystė, gailestingumas, padorumas ir atsidavimas padeda susidoroti su bet kokiomis gyvenimo bėdomis. Plaukdamas su Džimu Hekas tampa drąsiu, savo įsitikinimus ginančiu jaunu vyru. Heklberis Finas, nors ir yra benamis paauglys, pripratęs prie laisvo gyvenimo, šiame kūrinyje tampa ramesnis, sąžiningesnis ir jį dažniau graužia sąžinė.
Literatūrinis kontekstas ir reikšmė
Markas Tvenas pradėjo rašyti knygą dar 1876 m., o parašęs 400 puslapių suabejojo jos verte ir atidėjo vėlesniam laikui. Kai 1882 m. prie jos sugrįžo, Tvenas jau buvo parašęs garsųjį „Princą ir elgetą“. Manoma, kad grįžti prie rankraščio jį įkvėpė kelionė Misisipės upe ir nakvynė Hanibalo miestelyje - jau po dviejų metų „Heklberio Fino nuotykiai“ buvo užbaigti ir išspausdinti.
Marko Tveno apysaka buvo vienas labiausiai cenzūruojamų kūrinių. Prieš vergiją ir nelygybę nukreiptas kūrinys pirmiausia buvo uždraustas pietinėse JAV valstijose. Paradoksalu, kad XX a. antrojoje pusėje „Heklberio Fino nuotykius“ buvo bandoma pašalinti iš prekybos dėl visiškai priešingos priežasties - esą knyga kursto rasinę neapykantą. Kartą Tvenas gavo pranešimą, kad jo knyga bus pašalinta iš bibliotekos dėl to, kad kai kurie epizodai per žiaurūs ir prieštarauja visuomenės normoms. Į tai autorius atsakė pasiūlymu kartu iš vaikų skyriaus pašalinti ir visus Biblijos egzempliorius, nes ir joje netrūksta žiaurumo.
Ernestas Hemingvėjus apie šią knygą yra pasakęs: „Visa modernioji Amerikos literatūra atsirado iš vienos Marko Tveno knygos - ji vadinasi „Heklberio Fino nuotykiai“. Iki jos nebuvo nieko, o po jos nebuvo nieko geresnio.“
tags: #heklberio #fino #transporto #priemone