Lietuvos keliais rieda daugybė skirtingų automobilių, o naujausiuose modeliuose vairuotojai vis dažniau susiduria su technologijomis, kurios įspėja apie greičio viršijimą arba automatiškai koreguoja transporto priemonės greitį. Tai nėra gedimas ar gamyklinis brokas, o Europos Sąjungos (ES) reikalavimų rezultatas, skirtas užtikrinti didesnį eismo saugumą.
Europos Sąjungos reglamentavimas ir ISA diegimas
Eismo nelaimės ES keliuose kelia rimtą susirūpinimą, todėl siekiant sumažinti prarandamų gyvybių skaičių, 2022 m. liepos mėnesį įsigaliojo ES reglamentas, įpareigojantis transporto priemonėse diegti išmaniųjų greičio ribotuvų sistemas (ISA). Nuo 2024 m. liepos 7 d. tokios technologijos tapo privalomos visiems naujiems automobiliams be išimties.
Pagrindinė ISA šalininkė, Europos transporto saugos taryba (ETSC), teigia, kad šis žingsnis padės sumažinti susidūrimų skaičių 30 proc., o žuvusiųjų keliuose - 20 proc. ES yra užsibrėžusi ambicingą tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinį žuvusiųjų skaičių keliuose.
Kaip veikia išmanioji greičio ribojimo sistema?
Specialistai paaiškina, kad ISA sistemos veikia pasitelkdamos daugiafunkcines kameras, sumontuotas po priekiniu stiklu, arba GPS paremtą vietos nustatymą kartu su navigacinio žemėlapio duomenų baze. Kameromis pagrįstos sistemos paprastai yra tikslesnės, o GPS sistemų tikslumas priklauso nuo žemėlapių duomenų bazės atnaujinimo.
Pagrindinės sistemos veikimo prevencinės priemonės:
- Garsinis įspėjimas: vairuotojas informuojamas signalu.
- Vibracinis įspėjimas: juntama vibracija per vairą.
- Jutiminis grįžtamasis ryšys: pasipriešinimas akceleratoriaus pedale.
- Greičio kontrolės funkcija: automatinis, švelnus greičio sumažinimas.
Keliai, mašinos, žmonės: vykdomas greičio reidas, baudžiami nusižengę vairuotojai 1982 m.
Vairuotojo atsakomybė ir sistemos ribotumai
Svarbu suprasti, kad greičio kontrolės funkcija nereiškia, jog vairuotojas praranda galimybę viršyti greitį. Prireikus atlikti saugų manevrą, pavyzdžiui, lenkimą, vairuotojas gali stipriau paspausti akceleratoriaus pedalą ir sistema leis padidinti greitį. Nepaisant to, galutinė atsakomybė už greičio apribojimo laikymąsi tenka vairuotojui.
Technologija nėra 100 proc. patikima. Pasitaiko atvejų, kai:
- Kameros klaidingai interpretuoja kelio ženklus (pvz., tarnybinius numerius palaiko greičio ribojimu).
- GPS žemėlapiuose esanti informacija apie leistiną greitį pasensta ir neatitinka tikrovės.
- Ženklai yra sugadinti, neįskaitomi arba jų nėra (pvz., nuovažose).
Automobilių ekspertų teigimu, nors kai kurias įspėjamąsias funkcijas galima laikinai išjungti, jos automatiškai įsijungia iš naujo kiekvieną kartą užvedus automobilio variklį. Vairuotojai raginami nepasitikėti sistemomis aklai ir visada išlaikyti budrumą.
tags: #greicio #ribotuvai #lengviems #automobiliams