Vairuotojų trūkumas ir „Girteka Logistics“ plėtra
Nors visa Europa susiduria su profesionalių vairuotojų trūkumu, ši problema, atrodo, nepalietė Lietuvos vežėjo „Girteka Logistics“. Įmonėje jau dirba 13 tūkst. profesionalių vairuotojų, o „Girteka Logistics“ atstovų teigimu, įmonės tikslas iki 2021 m. įdarbinti 20 tūkst. vairuotojų.
Prieš 4 metus Smolenske, Rusijoje, buvo įsteigtas naujas vežėjo filialas. Po metų įmonė užregistravo pirmąjį sunkvežimį su Rusijos valstybiniais numeriais. Čia pradėjo dirbti Antonas Barabanščikovas, 13-tūkstantasis „Girtekos“ vairuotojas, kuris prisijungė prie daugiau nei 2 tūkst. Rusijos skyriuje įdarbintų vairuotojų. Nors dauguma Europos Sąjungos vežėjų skundžiasi darbuotojų trūkumu, Lietuvos įmonė atvirai giriasi, kad ši problema jos nepaveikė. 2018 m. rugpjūčio mėn. įmonėje buvo švenčiama panaši šventė įdarbinant 10-tūkstantąjį vairuotoją, o per vos 1,5 metų vežėjas įdarbino dar 3 tūkst. vairuotojų.
Šiuo metu įmonės transporto priemonių parke yra 6,7 tūkst. sunkvežimių ir 7 tūkst. priekabų, o Rusijos filiale yra 1,5 tūkst. sunkvežimių. „Girteka Logistics“ teigia vystanti visiškai kitokį verslo modelį negu pagrindiniai tarptautiniai konkurentai, tokie kaip „DSV“, „DB Schenker“, „DHL“ ir „Kühne & Nagel“. Įmonėje dirba ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių piliečiai. Bendrovės atstovai teigia, kad vairuotojų komandos išplėtimui didelę įtaką daro jau dirbančių žmonių rekomendacijos - į bendrovę ateina jų draugai ir artimieji. Kuo daugiau žmonių įmonė įdarbina, tuo daugiau norinčių dirbti kreipiasi.
Vairuotojų nepasitenkinimas ir „Girteka Logistics“ atsakas
Dienpinigių mažinimas ir atskaitos už degalus: vairuotojų istorijos
Vairuotojas Algis (vardas pakeistas, asmuo redakcijai žinomas) susisiekė su „Delfi“ dar būdamas reise ir papasakojo, kad jau kurį laiką yra išvykęs ir prekes pervežinėja tarp didžiųjų Europos šalių. Pokalbį vyras pradėjo nuo prieš kiek daugiau nei porą savaičių spaudoje plačiai aptarto kompanijos vairuotojų atlyginimo mažinimo, kuomet „Girteka Logistics“ pranešė vairuotojams mažinanti dienpinigius. Pasak Algio, jam moka nebe 66 Eur per parą, bet 53 Eur, nors darbo šiandien yra daug daugiau nei prieš koronaviruso krizę. Jis paskaičiavo, kad dėl tokio algos mažinimo per mėnesį gaus apie 400 Eur mažiau.
Bendrai sistema veikia taip, kad įprastai vairuotojams į banko sąskaitas yra pervedamas minimumas, o grįžus iš reiso sumokami likę pinigai, paskaičiuoti dienpinigiai. Algis užsiminė, kad, jei visą mėnesį dirbi užsienyje, pagal senąjį tarifą išeina 1980 Eur (30 dienų * 66 Eur už parą), o pagal naują - 1590 Eur, kas yra 400 Eur mažiau. Be to, vairuotojui teko susidurti su pinigų atskaitymais už degalus. Grįžus iš reisų beveik kaskart keli šimtai eurų nuo atlyginimo nuimami dėl esą kilometražo ir degalų sunaudojimo neatitikimų. Algis teigė, kad keliai būna uždaromi, remontuojami, todėl ne visada iš taško A į tašką B galima nuvažiuoti tiesiausiu maršrutu, be to, mašinos turi GPS, tad įmonė turėtų viską matyti.
Vairuotojas taip pat tvirtino, kad įmonė dienpinigius dažnai formina taip, kaip jai patogu, bet nebūtinai pagal tai, kokiose šalyse žmogus dirbo ir buvo. „Jie formina, kad tu buvai Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, kur mažesni dienpinigiai, nors ten nebūni“, - sakė jis.
Darbo apimtys ir neapmokamos atostogos
Algis pasakojo, kad grįžus iš reisų įmonėje automobilio mechanikui nepriduosi ir likusio atlyginimo negausi, jei nepasirašysi dokumentų savo noru eiti neapmokamų atostogų. Jo teigimu, pasirašius tokius dokumentus, įmonei nereikia mokėti atlyginimo tą laiką, kol vairuotojas vėl grįžta į reisus. Vairuotojas taip pat tikino, kad šiandien darbo įmonėje yra daugiau nei buvo anksčiau, priimami vairuotojai iš Kazachstano, Kirgizijos, vežami įvairūs viršsvoriai, o stovėjimo aikštelių niekas neapmoka. Be to, užsakymų kainos yra padidėjusios, tačiau atlyginimai vairuotojams mažinami.
„Girteka Logistics“ pozicija dėl algų ir rinkos pokyčių
„Girteka Logistics“ strateginių partnerysčių direktorius Kristian Kaas Mortensenas „Delfi“ teigė, kad įmonė, kaip ir viso pasaulio ekonomika bei verslai, šiandien jaučia stiprų krizės poveikį, taip pat mato krintančius pervežimų kiekius bei kainas. Pasak jo, koronaviruso krizės pradžioje staigiai smukus rinkai tam tikrose kryptyse, buvo pritaikyta trumpalaikė priemoka, kuri truko dvi savaites. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei susidėjo dar du rinkos veiksniai: sumažėjusios transportavimo apimtys visoje Europoje dėl uždarytų gamyklų ir smukusio nebūtinųjų prekių gabenimo, bei išaugusi konkurencija. Šiuo metu rinkoje yra 30 proc. mažiau krovinių, o pervežimo kainų kritimas siekia 10-12 proc. Laikinas vairuotojų dienpinigių sumažinimas yra viena iš kaštų taupymo priemonių, taikomų kompanijoje.
K. K. Mortensenas laikėsi pozicijos, kad įmonė vairuotojams atlyginimų nemažina, tačiau tiek ofiso darbuotojams, tiek vairuotojams laikinai sumažino dienpinigių normą iki įstatyme numatytos ribos. Jis patikino, kad „Girteka Logistics“ kurį laiką mokėjo didesnius nei rinkoje dienpinigius, o dėl dabartinės ekonominės situacijos teko padaryti laikinus pakeitimus.
Įmonės atstovas paneigė informaciją, kad vairuotojams grįžus iš reiso yra nuskaičiuojami pinigai už neva per daug išnaudotą degalų kiekį. Paklaustas, ar dienpinigiai visada skaičiuojami pagal tas šalis, kuriose vairuotojas išties lankėsi, aiškino, kad tai automatiškai apskaičiuoja IT sistemos. Pasak atstovo, kiekvienas kelionės kilometras yra fiksuojamas vilkike esančių IT sistemų, kurios užtikrina, kad nuolat matoma visų 7400 vilkikų buvimo vieta, fiksuojama, kaip greitai jis važiuoja, kaip dažnai stabdo, ar stovi kamštyje, ar ilsisi, kada pasieks krovinio pristatymo vietą ir pan. Sistemos automatiškai apskaičiuoja, kiek laiko ir kuriose šalyse buvo vilkikas, o šių įrašų pagrindu skaičiuojamas darbo užmokestis ir dienpinigiai pagal šalis, kuriose faktiškai buvo, atitinkantys įstatymuose ir sutartyse numatytus įkainius.
Atsakydamas į klausimą, ar vairuotojas grįžęs iš reiso ir norėdamas priduoti mašiną mechanikui visada būtinai turi pasirašyti einantis neapmokamų atostogų, atstovas pateikė tokį atsakymą: „Kiekvienas vairuotojas, kaip bet kuris ofiso ar sandėlio darbuotojas, turi teisę imti tiek kasmetines apmokamas, tiek neapmokamas atostogas taip, kaip nurodo įstatymai.“
Galiausiai, paklausus, ar įmonė, esant sunkiai situacijai dėl koronaviruso, ieško naujų vairuotojų, buvo paaiškinta, kad tam tikrų pozicijų ieškoma nuolat. Pernai prie komandos prisijungė 3 tūkst. vairuotojų, kurių 70 proc. - pagal kolegų rekomendacijas. Šiuo metu „Girteka Logistics“ peržiūri augimo planus ir koncentruojasi ties pagrindiniais tikslais - veiklos tęstinumu ir esamų darbo vietų išsaugojimu.
Transporto sektoriaus problemos ir vairuotojų saugumo grėsmės
Profesinių sąjungų požiūris: totali betvarkė
Profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas, bendrai paklaustas apie problemas transporto sektoriuje, teigė, kad jų čia apstu ir vardijo, kad jos susijusios tiek su atlyginimų skaičiavimu, tiek su kitais dalykais. Pasak jo, vairuotojams nuskaitinėjami pinigai už degalus, o vadybininkų savivaliavimas yra tokio lygmens, kad jeigu vairuotojas pakeltu tonu kalbės su vadybininku, vadybininkas turi teisę skirti jam 300 Eur baudą. „Čia beveik visose transporto įmonėse taip“, - vieną pavyzdžių pateikė jis.
A. Cuzanauskas antrino vairuotojui Algiui ir patvirtino, kad pervežimų šiandien - daugiau, o jų įkainiai - padidėję. Olandų ir belgų profsąjungos informuoja, kad pervežimų poreikis padidėjo. Kai kuriose šalyse net buvo prailgintos darbo valandos, kad vairuotojai galėtų vežti ir užtikrinti tiek reikiamas prekes, tiek vaistus, maistą. Kalbant apie tokias šalis, kaip Italija, Prancūzija, Ispanija, ten pervežimų įkainiai yra padidėję nuo dviejų iki trijų kartų. Jis patikino, kad kai kurios įmonės, sakydamos, jog pervežimų šiandien mažėja, tiesiog naudojasi pandemijos situacija siekdamos vairuotojams sumažinti atlyginimus.
Paklaustas, ar gali būti, kad vairuotojų dienpinigiai kai kuriose įmonėse skaičiuojami ne pagal tas šalis, kuriose vairuotojas buvo, o pagal tas, kur įkainis mažesnis, A. Cuzanauskas tikino, kad tokia galimybė tikrai tikėtina. „Kai kuriose vietose yra skaičiuojama, pasakysiu negražiai, iš lempos. Vairuotojai važinėja kadencijomis, du, tris mėnesius važiuoja, bet jie iki kol grįžta, galutinai ir nežino, kaip vadybininkas nuspręs sumokėti. Kiekvieną kartą atlyginimas skaičiuojamas visiškai kitaip ir nesvarbu, kad yra darbo sutartis. Yra totali betvarkė“, - apibendrino jis.
Nesaugios stovėjimo aikštelės ir išpuoliai
Lietuvos vežėjai susiduria su daugybe iššūkių. Šiemet ne viena šios srities įmonė kentėjo dėl gerokai augusių mokesčių ir brangusio kuro, o kai kurios net perkėlė registraciją į Lenkiją. Šios problemos - toli gražu ne vienintelės, su kuriomis susiduria ne tik Lietuvos vežėjai, bet ir visi profesionalūs vairuotojai. Tuo įsitikino Europos transporto darbuotojų federacija (ETF), kartu su EK atstovais surengusi vizitus į daugiau nei pusšimtį Belgijos vilkikų stovėjimo aikštelių. Po vizitų esminiai pastebėjimai nuliūdino Europos specialistus.
- Apklausa parodė, kad net 80 proc. vairuotojų neramina dažnos vagystės aikštelėse ir kiti nusikaltimai.
- Vairuotojai dažnai nežino, kur yra laisvų, saugių ir kokybiškų aikštelių.
- Dušai ir tualetai dažnai būna nehigieniški arba išvis neveikia - jų kiekis nepakankamas.
- Maisto įsigijimo ar gaminimo sąlygų beveik nėra - vairuotojams tenka pirkti greitą maistą arba vežiotis iš anksto paruoštą.
Naujausiais Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, ES šiuo metu trūksta beveik 390 tūkst. saugių sunkvežimių stovėjimo vietų. Jei nebus imtasi veiksmų, iki 2040 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745 tūkst.
„Jei vilkiko kelionė vakare šiek tiek užsitęsia, po 17 val. vairuotojams dažnai nebelieka pasirinkimo - tenka stovėti kelkraštyje. Tai reiškia, kad neretai miegama nesaugiose vietose be apšvietimo ar apsaugos. Nenuostabu, kad krovinių vagystės ir išpuoliai kasmet sukelia milijardinius nuostolius visos Europos mastu“, - tikino „Linavos“ viceprezidentas O. Tarasovas. Europos kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenka taip pat atkreipė dėmesį, kad stovėjimo aikštelės yra svarbesnė pervežimų grandinės dalis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Baltijos regionas yra gana saugus, tačiau Europoje beveik visos neapsaugotos aikštelės yra pavojingos vairuotojams, kroviniams ar patiems sunkvežimiams. Nemažai klientų sutartyse reikalauja statyti vilkikus saugomose aikštelėse, priešingu atveju negalios krovinio draudimas ir, nutikus žalai, vežėjas turės ją atlyginti pats“, - pažymėjo A. Michejenka.
„Bosch“ saugi sunkvežimių stovėjimo aikštelė: kaip tai veikia?
Vairuotojo profesijos patrauklumo mažėjimas ir imigracijos taisyklės
Ekspertų nuomone, Senojo žemyno kelių transporto sektorius susiduria su rimta struktūrine krize. Pasak logistikos įmonės „Girteka Transport“ direktoriaus Mindaugo Paulausko, vairuotojų trūkumą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, vairuotojo profesija ES šalyse tampa vis mažiau patraukli jaunesnei kartai. Daugelis patyrusių vairuotojų išeina į pensiją, o kiti renkasi stabilesnę veiklą su aiškiu darbo ir asmeninio gyvenimo balansu. Tinkamoms darbo sąlygoms taip pat trūksta reikiamos infrastruktūros. „Girtekos“, valdančios 6 tūkst. vilkikų ir 7 tūkst. puspriekabių parką, didžioji dalis iš 10 tūkst. vairuotojų yra ne ES piliečiai. Tačiau politinės tendencijos juda link griežtesnių migracijos ir darbo taisyklių, ribojančių profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių vizų išdavimų ir įdarbinimo tvarką.
Sprendimai ir iniciatyvos vairuotojų saugumui užtikrinti
Susipažinę su realia situacija, Europos Komisijos (EK) atstovai ketina imtis veiksmų. Surinkti duomenys ir naudotojų įvertinimai padės kitiems vairuotojams matyti geriausiai įvertintas aikšteles ir išvengti nesaugių ar nepritaikytų kokybiškam poilsiui vietų. Tokiu būdu EK užpildys informacijos spragas rinkoje.
„Linavos“ viceprezidento O. Tarasovo teigimu, saugios poilsio vietos yra ne tik socialinis, bet ir ekonominis veiksnys. Vairuotojai, kurie jaučiasi saugiai, patiria mažiau streso, yra labiau motyvuoti.
Europos kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenka aiškino, kad tai - vilkikų aikštelių tinklas šalia pagrindinių greitkelių. Planuojant maršrutą, DKV platformoje galima matyti pakeliui esančias stovėjimo aikšteles, jas rezervuoti ir apmokėti iš anksto. Jeigu rezervacija nedaroma, atvykus į vietą galima atsiskaityti degalų kortele, mobiliąja programėle ar kelių mokesčių aparatu, esančiu sunkvežimyje. Tiesa, anot Lietuvos vežėjų, planuojama EK programėlė palengvins paieškas, tačiau pati savaime nesukurs nė vienos naujos saugios aikštelės.
tags: #girteka #vairuotojus #uzpuole