Baudos už gyvenamosios vietos ir išvykimo deklaravimo pažeidimus

Išvykimas iš Lietuvos ar sugrįžimas į gimtinę reikalauja atitinkamų administracinių veiksmų, susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu. Šios prievolės neįvykdymas arba netinkamas vykdymas gali sukelti ne tik nepatogumų gaunant viešąsias paslaugas, bet ir užtraukti įvairias baudas bei delspinigius, o tam tikrais atvejais - net administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.

Gyvenamosios vietos deklaravimo prievolė ir jos svarba

Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato, kad kiekvienas Lietuvos pilietis ir Lietuvoje gyvenantis užsienietis privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Mūsų kraštiečiai, išvykdami iš Lietuvos ir oficialiai deklaravę išvykimą, kai sugrįžta vėl gyventi į gimtinę, privalo joje deklaruoti gyvenamąją vietą. Tai liečia ir Lietuvos Respublikos piliečius, atvykusius gyventi į Lietuvą ilgiau nei 183 dienoms per metus arba pakeitusius gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau nei 3 mėnesiams, bei užsieniečiai (ne ES piliečiai), gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tiesa, jei į Lietuvą žmogus atvyksta tik trumpam pasisvečiuoti, deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje nereikia.

Pagrindiniai šios prievolės tikslai yra šie:

• Viešųjų paslaugų teikimas: Deklaruota gyvenamoji vieta leidžia savivaldybei planuoti ir teikti viešąsias paslaugas, tokias kaip vietos darželiuose ir mokyklose, socialinė parama, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo planavimas ir viešojo transporto maršrutų optimizavimas.
• Rinkimų teisės įgyvendinimas: Balsuoti galima tik toje rinkimų apylinkėje, kurioje esate deklaravę gyvenamąją vietą.
• Mokesčių surinkimas ir paskirstymas: Dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) yra skiriama tai savivaldybei, kurioje asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
• Teisiniai ir administraciniai tikslai: Oficialus adresas reikalingas įvairioms teisinėms procedūroms, oficialių laiškų ir pranešimų siuntimui (pvz., iš teismo, antstolių, VMI, „Sodros“).
• Socialinė parama: Teisė į daugelį socialinių išmokų ir paslaugų (pvz., būsto šildymo kompensacijas, socialinę pašalpą) dažnai yra susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu konkrečioje savivaldybėje.

Už nepilnamečius vaikus gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai ar globėjai.

PSD ir gyvenamosios vietos deklaravimas

Tik deklaravusieji savo gyvenamąją vietą žmonės gali dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemoje. Prievolė mokėti PSD įmokas atsiranda nuo gyvenamosios vietos deklaravimo datos. Jei žmogus tuoj pat įsidarbina, jam jokių neaiškumų dėl draudimo kilti neturėtų, nes visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu ir sveikatos draudimas įsigalioja nuo įsidarbinimo datos. Tam tikrais atvejais, kad PSD draudimas galiotų, valstybės draudžiamam žmogui reikia nuvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir ten pateikti būtinus dokumentus. Pavyzdžiui, apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis ir pateikti būtinus dokumentus. Kol tėvai nesikreipia į TLK, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis.

Kai kurie žmonės PSD turi draustis savarankiškai. Jei tokie žmonės įmokų nesumoka laiku arba jei sumoka mažiau, susidaro skola. Taip pat, jei mokėjimo dokumentuose padaromos klaidos, pavyzdžiui, nurodomas klaidingas įmokos kodas ar gavėjas, ir lėšos nepasiekia gavėjo, toks žmogus gali būti PSD neapdraustas. Įmokų dydžius, sąskaitos numerį ir įmokos kodus galima rasti „Sodros“ interneto svetainėje, skiltyje „Įmokos“ arba sužinoti atvykus į „Sodros“ teritorinį skyrių. Tik apdraustiems PSD išduodamas kompensuojamųjų vaistų pasas, kurį žmogus gali gauti bet kurioje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK. Visi apdraustieji PSD turi teisę gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Gydymo įstaigoms už apdraustiesiems suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos PSDF lėšomis, tad žmonėms antrąkart už tai mokėti nereikia.

Išvykimo deklaravimas ir mokestinė rezidencija

Persikėlimas gyventi į kitą valstybę yra svarbus gyvenimo įvykis, turintis esminių teisinių ir mokestinių pasekmių. Jei išvykstate iš Lietuvos gyventi į užsienį ilgiau nei šešis mėnesius, privalote deklaruoti išvykimą. Tai svarbu dėl mokesčių (ypač PSD), socialinių garantijų ir kitų prievolių Lietuvoje sustabdymo. Šį veiksmą taip pat galima atlikti elektroniniu būdu arba seniūnijoje.

Lietuvoje nuolat gyvenantis asmuo (su tam tikromis išimtimis) paprastai yra laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu. Tuo tarpu asmuo, išvykęs iš Lietuvos ir nutraukęs pagrindinius (asmeninius, socialinius, ekonominius) ryšius su Lietuva, nebeturėtų būti laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu. Pagrindinių ryšių nutraukimą kartu gali patvirtinti ir Lietuvos pilietybės atsisakymas arba kitos valstybės pilietybės įgijimas. Tačiau, anot „Ellex Valiunas“ mokesčių ekspertės Rūtos Švedarauskienės, asmens apsisprendimas nebus lemiantis veiksnys, jeigu pripažįstama, kad toks asmuo Lietuvoje gauna pozityvių pajamų. Pavyzdžiui, bus laikoma, kad asmuo gauna pozityvių pajamų, jeigu jis turi daugiau kaip 50 proc. bendrovės, veikiančios šalyje, kuri yra įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą (pvz., Rusija), akcijų. Tokiu atveju, net ir faktiškai išvykęs, asmuo tebebus laikomas Lietuvos mokesčių rezidentu ir savo visas pajamas privalės deklaruoti bei GPM mokėti Lietuvoje. Ši taisyklė nebus taikoma tik tuomet, jeigu asmuo persikraustė į valstybę, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, dėl ko mokestinis asmens statusas būtų nustatomas jau pagal tokią sutartį, o ne vidinius Lietuvos teisės aktus.

Norint skubiai nutraukti mokestines sąsajas su valstybe, išvykimą reikėtų planuoti pirmąjį metų pusmetį. Mat išvykimo metais šalyje praleidus daugiau nei 183 dienas, mokesčių rezidentu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ) asmuo laikomas iki pat metų pabaigos. Tačiau ir čia esama svarbios išlygos - pusmečio taisyklė galioja tik tuo atveju, jei asmuo šalyje iki tol gyveno ne trumpiau kaip trejus pilnus metus. Asmeniui, buvusiam Lietuvos rezidentu bent trejus paeiliui einančius metus ir išvykstant į valstybę, kuri įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą (šiuo metu jame yra 49 teritorijos, pavyzdžiui, Madeira, Maldyvai, Venesuela, Rusija), Lietuvos rezidento statusas yra išlaikomas dar dvejus metus.

Prieš galutinai išvykstant būtina pateikti specialią fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją. Prisijungus prie VMI deklaravimo sistemos, išvykstančiojo gyventojo pajamų deklaracijoje reikia nurodyti konkrečią datą, kada gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos (tokia data gali nesutapti su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruota išvykimo data). Be to, turi būti nurodomos visos gyventojo pajamos, gautos Lietuvoje iki išvykimo dienos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išvykus antroje metų pusėje ir pamiršus pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, gyventojas gali būti nemaloniai nustebintas - apskaičiavus papildomą GPM, teks dar susimokėti ir delspinigius. Kiekvienais metais daugelis pajamas išmokančių Lietuvos subjektų (pvz., finansų įstaigos, bendrovės, mokančios palūkanas už paskolas, ir pan.) turi pareigą VMI pateikti informaciją apie gyventojams išmokėtas pajamas, tad informacija apie pradelstus mokėjimus VMI tikrai pasieks.

Nedeklaravimo pasekmės ir atsakomybė

Gyvenamosios vietos nedeklaravimas arba melagingų duomenų pateikimas yra administracinis nusižengimas, už kurį pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti skiriama bauda.

Be tiesioginių baudų, kyla ir kitų rimtų nepatogumų bei problemų:

• Sunkumai gaunant viešąsias paslaugas (ypač vaikų registracija į darželius/mokyklas).
• Problemų gaunant socialinę paramą ir kitas išmokas.
• Negalėjimas balsuoti rinkimuose.
• Sunkumai tvarkant oficialius reikalus, kur reikalingas oficialus adresas korespondencijai (pvz., iš teismo, antstolių, VMI, „Sodros“).
• Galimos problemos su mokesčių inspekcija ar „Sodra“.
• Neįmanoma nusipirkti automobilio, įsigyti nekilnojamojo turto, gauti paso be deklaruotos gyvenamosios vietos ar kito dokumento, liudijančio teisėtą gyvenamąją vietą.
• Problemos paimant paskolą būstui įsigyti, nes bankai reikalauja, kad ne tik paskolos gavėjas, bet ir visi šeimos nariai būtų registruoti.

Svarbu laiku deklaruoti ir adreso pasikeitimą. Jei persikraustėte, bet likote deklaruoti senuoju adresu, oficialūs laiškai ir pranešimai keliaus ten, ir Jūs galite laiku negauti svarbios informacijos. Dažnai gyventojai stengiasi bute, kuriame gyvena, priregistruoti kuo mažiau žmonių, nes nuo registruotų asmenų skaičiaus gali priklausyti komunaliniai mokesčiai.

Mokesčių įstatymų pažeidimai ir baudos

Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama bauda.

Baudų dydžiai

Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis MAĮ 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. Pagrindiniai baudų dydžiai pagal skirtingus teisės aktus:

Delspinigiai

MAĮ 96 straipsnyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami šiais atvejais:

• Už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.
• Už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį.
• Už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).

Vadovaujantis MAĮ 99 straipsniu, delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 7 procentiniais punktais. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.

Atleidimas nuo baudų ir delspinigių

Mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudų ir (ar) delspinigių. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių ar jų dalies, kai yra minėtuose straipsniuose nustatyti atleidimo nuo delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo pagrindai. Nuo delspinigių ir (ar) baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu - ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Prašymai dėl atleidimo nagrinėjami pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintas Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisykles.

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).

Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 66 dalyje nustatyta teisė Valstybinei mokesčių inspekcijai pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl įvairių šiame kodekse numatytų administracinių nusižengimų, susijusių su mokesčiais ir deklaravimu.

Vadovaudamasis MAĮ 127 straipsniu, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas. Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šios Baudžiamajame kodekse numatytos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos:

• Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams:
  • 182 straipsnis. Sukčiavimas.
• Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai:
  • 202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
  • 203 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla.
  • 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas.
• Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai:
  • 219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas.
  • 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas.
  • 221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas.
  • 222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
  • 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
• Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu:
  • 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.

Administracinių nusižengimų baudų administravimas (VMI)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) administruoja administracinių nusižengimų (AN) baudas, vykdydama šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priežiūrą. Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis VMI portalo „Mano VMI“ vartotoju, elektroninės mokesčių mokėtojo kortelės dalyje „Administracinės baudos“ gali peržiūrėti jam skirtas AN baudas, jų apmokėjimo terminus ir būklę.

Informacija apie AN baudas ir jų apmokėjimas

Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis „Mano VMI“ vartotoju, prisijungęs prie „Mano VMI“, pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles: paskirtas baudas, nusižengimo padarymo datą, baudų sumas, sumokėjimo terminus, neapmokėtas sumas, rasti nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda ir kt. Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų. Pateikiama detali prievolių mokėjimo informacija pagal atskirus įmokos kodus.

Svarbu: Dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus (ATP), paskirtų pagal nurodymą ar nutarimą iki 2015 m. liepos 1 d., dydžio ar nesumokėtos baudos likučio turite kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą, kadangi VMI tokios informacijos neturi. Jei nežinote, už ką buvo paskirta administracinė bauda, kreipkitės į baudą paskyrusią instituciją.

AN baudas apmokėti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VMI portalo „Mano VMI“ ir pasirinkus paslaugą „Mokėjimo vykdymas“ arba „Mokesčiai ir baudos“ -> „Administracinės baudos“, paspaudus mygtuką „Sumokėti“. Atkreipiame dėmesį, kad apmokant baudą iš meniu punkto „Administracinės baudos“, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai ir įmoka teisingai įskaitoma.

Klaidų taisymas ir mokėjimas už kitą asmenį

• Neteisingas įmokos kodas ar ROIK: Jeigu mokėdami baudą už AN, paskirtą pagal administracinį nurodymą, sumokėjote neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galite nurodyti laisvos formos prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie „Mano VMI“ (Paslaugos −> Paklausimai −> Paklausimo pateikimas) arba pranešti Mokesčių informacijos telefonu +370 5 260 5060. Jeigu baudą už AN, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjote negaliojančiu ar neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, galite pateikti prašymą įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781) per „Mano VMI“ sistemą.
• Įmoka, sumokėta kito asmens: Jeigu kitas asmuo (pvz., žmona už vyrą) mokėjimo pavedime nurodė pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda. Jei kitas asmuo sumokėjo teisingu (1001) įmokos kodu, tačiau nurodė neteisingą ROIK, mokesčių mokėtojas papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, gali nurodyti prašyme per „Mano VMI“ arba telefonu.
• Nenurodytas ROIK, bet nėra kitų nepriemokų: Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų, tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už AN nepriemokai padengti.

Baudų mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas

Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų (AN baudų), gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo). Norint tai padaryti, reikia pateikti:

• prašymą dėl AN baudų atidėjimo arba išdėstymo, kuriame turi nurodyti tikslią AN baudos sumą bei pageidaujamą mokėjimo grafiką;
• užpildytą Fizinių asmenų anketą (forma FR0283);
• banko sąskaitų likučius, pvz., išrašus iš el. bankininkystės, prašymo teikimo dienai;
• dokumentus, kurie įrodytų realias galimybes sumokėti AN baudą, pvz., laisvos formos dokumentai apie gaunamas pajamas.

Prašymą dėl AN baudų išdėstymo galima pateikti per „Mano VMI“ sistemą (Paslaugos -> Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas -> Mokesčių atidėjimo ir mokėjimo dalimis sutartis -> Pildyti prašymą). AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymas išdėstyti AN baudos mokėjimą gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino. Jeigu turimų mokesčių ar kitų įmokų permokų užtenka visai turimai kito mokesčio ar AN baudos prievolei padengti, tokiu atveju prašymo dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) teikti nereikia. Prašymą sudaryti MPS galite pateikti likus ne daugiau kaip 20 dienų iki prievolės sumokėjimo termino.

Dėl prievolių civilinėse ir administracinėse bylose (įskaitant vykdymo procesą per antstolį) galima pateikti prašymą VMI taikos sutarčiai sudaryti.

Teisinė informacija

• Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (139, 140, 142, 143, 96, 97, 98, 99, 100, 127, 141 straipsniai).
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (589 str. 66 d., 675 str. 2 d.).
• Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis.
• Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (182, 202, 203, 209, 219, 220, 221, 222, 223, 300 straipsniai).
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“.
• Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo".
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. VA-193 „Dėl mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintas mokėjimų prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių patvirtinimo".
• Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186 „Dėl Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)".

tags: #galimos #baudos #nedeklaravus #isvykimo

Populiarūs įrašai:

• Kampo keitimas ir remontas: automobilio bamperiai
• ADR krovinių klasifikacija ir ženklinimas
• Kaip veikia Subaru aukštos ir žemos pavaros?
• Patogumas kelionėse
• Apie vizualinės informacijos poveikį eismo įvykiams