Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo per tam tikrą laikotarpį apsirūpinti kokybiška vandenvala. Tai viena iš ES direktyvų, kuria siekiama užtikrinti aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatą. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar neturi vandentiekio ir kanalizacijos bei naudojasi lauko tualetais, o neįgyvendinus direktyvų Lietuvai ir gyventojams, kurie nesutiko ar negali prisijungti prie bendros nuotekų valymo sistemos, teks mokėti didžiules baudas.
ES reikalavimai ir Lietuvos įsipareigojimai nuotekų valymo srityje
Daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalomai turi veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistema, o Lietuva turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų būtų prie jos prisijungę. Šis įsipareigojimas yra gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti tvarią vandens ekosistemų apsaugą.
Nekokybiško nuotekų tvarkymo pasekmės aplinkai ir sveikatai
Šiai dienai gyventojai, besinaudojantys lauko tualetais ar turintys netinkamus nuotekų tvarkymo sprendimus, aplinkos tarša dažnai nesirūpina. Buitinės nuotekos patenka į gruntinius vandenis ir taip kelia didelį ligų protrūkio ar įvairių infekcijų pavojų. Su tokiomis nuotekomis į aplinką patenka daug organinių, azoto ir fosforo junginių, kurie prisideda prie vandens telkinių eutrofikacijos ir ekologinės pusiausvyros sutrikdymo.
Kai kurie gyventojai jau naudojasi nuotekų valymo įrenginiais, bet dažnai jie yra pasenę ir nekokybiški. Nuotekų surinkimo talpyklos neretai ištuštinamos būna tik tais atvejais, kai persipildo ir išsilieja, sukeldamos tiesioginę taršą. Dėl šių priežasčių labai svarbu investuoti į modernius ir efektyvius nuotekų tvarkymo sprendimus.
Nuotekų tvarkymo sprendimai: valymo įrenginiai ir surinkimo talpyklos
Greičiausiai, patogiausia išeitis - nuotekų valymo įrenginiai. Jie dažniausiai pasirenkami tose vietose, kur nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų sistemos, arba dėl toli esančios centrinės nuotekų magistralės, tai yra tiesiog per brangu.
Specialistai nuoširdžiai ieško tinkamiausio varianto kainos ir kokybės atžvilgiu, išsiaiškindami klientų poreikius. Nuotekų surinkimo talpyklos yra kiek pigesnis variantas, nei nuotekų valymo įrenginiai, tačiau jos taip pat tinkamos kokybiškam nuotekų tvarkymui. Bendradarbiaujama su lietuviškomis gamybos įmonėmis, tokiomis kaip „August ir ko“, „Feliksnavis“ ar „Traidenis“, kurios kokybiškus įrenginius gyventojams gali pasiūlyti už prieinamą kainą.
Biologiniais buitinių nuotekų valymo įrenginiais išvalytos nuotekos šalinamos į aplinką, nepadarant žalos gamtai. Jos įprastai nuvedamos į pakeles, melioracijos griovius, kitus atvirus vandens telkinius. Išvalytos nuotekos filtruojamos į gruntą per infiltracinius laukus ar šulinius.
„Tiek surinkimo talpas, tiek valymo įrenginius montuojame jau šešiolika metų ir kasmet nuotekų tvarkymu besirūpinančių vis daugėja. Tačiau, žiūrint į visumą, tai gyventojų, įsirengusių kokybiškus nuotekų valymo įrenginius, deja, dar labai nedaug. Įprastai juos naudoja didesnėse gyvenvietėse įsikūrę asmenys, stambesni ūkininkai arba modernių kaimo sodybų gyventojai, neretai ir įmonės“, - tvirtina paslaugas teikiantys specialistai. Jei dar nesate įsirengę kanalizacijos ir susitvarkę savo nuotekų valymo sistemos, turėtumėte suskubti tai padaryti, juolab, kad būdų tam yra daug, tereikia pasirinkti patogiausią ir prieinamiausią.
Individualių nuotekų tyrimai: kam privaloma ir kas gresia neatlikus?
Vis tik apie tokią tvarką žino toli gražu ne visi. Pavyzdžiui, Kauno rajone gyvenanti Zita, paklausta, ar bent kartą siuntė tirti savo nuotekas, nustebo ir teigė pirmą kartą girdinti apie tokį dalyką: „Nuo kada čia reikia nuotekas tirti? Keistai kaip, tikrai nesame girdėję tokio dalyko.“ Tuo metu už Vilniaus neseniai namą pasistatęs Linas pripažino net nežinąs, kokius nuotekų tvarkymo įrenginius turi: „Reikės patikrinti, nes tikrai neįsivaizduoju. O tada ir žiūrėsim, ar reikia tas nuotekas tirti. Iki šiol nebuvau apie tai girdėjęs.“ Tad Aplinkos ministerija primena, kokie gyventojai privalo atlikti šiuos tyrimus, kiek tai kainuoja ir kas gresia to nepadarius.
Privalomas nuotekų tyrimas ir jo dažnumas
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas primena, kad gyventojai, namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turi tirti savo nuotekas. Tokius tyrimus gyventojai turi atlikti ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.
I. Valūnas pažymėjo, kad asmenys, planuojantys įsigyti biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius, turėtų rinktis tik sertifikuotus gaminius ir reguliariai rūpintis jų technine priežiūra. Tuo metu gyventojai, įsirengę rezervuaro tipo individualių nuotekų tvarkymo įrenginius, tokio tyrimo atlikti neprivalo, nes tinkamai įrengti tokio tipo įrenginiai neišleidžia vandens į aplinką, o nuotekos iš jų tiesiogiai transportuojamos į vandenvalos įmonę.
Administracinė atsakomybė už nuotekų tvarkymo pažeidimus
Kas gresia netiriant savo nuotekų? I. Valūnas pamini, kad už tokių tyrimų neatlikimą gali būti skiriama administracinė bauda. Tačiau šiuo metu Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) funkcionalumai nėra galutinai sutvarkyti, todėl kol kas tyrimų neatlikusiems asmenims baudos nėra skiriamos. Perklaustas I. Valūnas patikslino, kad tiesiogiai už nuotekų tyrimo neatlikimą atsakomybė nėra numatyta.
Tačiau gali būti pritaikoma Administracinių nusižengimų kodekso dalis, pagal kurią už nuotekų valymo įrenginių priežiūros pažeidimus asmenims gresia bauda nuo 90 iki 170 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų. Vis tik Aplinkos ministerija pabrėžia, kad šios tvarkos tikslas - tikrai ne baudų surinkti, o pripratinti gyventojus prižiūrėti savo turimus valymo įrenginius, kad šie veiktų taip, kaip numatė gamintojas, ir neterštų aplinkos.
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai?
Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) tikslai
„NTIS pagrindinis tikslas - sukurti individualių nuotekų tvarkymo sistemų registrą, kad būtų galima operatyviai reaguoti ir užtikrinti, jog į aplinką nepatektų nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos“, - akcentavo Aplinkos ministerijos specialistas.
Nuotekų tyrimų eiga ir kaina
Kaip atlikti nuotekų tyrimą?
I. Valūno aiškinimu, asmenys, turintys atlikti nuotekų tyrimą, turi susisiekti su tokius tyrimus atliekančios laboratorijos atstovais ir užsakyti tokį tyrimą. Jie ir paims nuotekų mėginį. Tokių laboratorijų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
„Jeigu asmuo yra prisijungęs prie NTIS, tyrimų rezultatus jis gali matyti šioje informacinėje sistemoje. Apie rezultatus gali pranešti ir pati laboratorija.“
Nuotekų tyrimo kaina ir tolimesni veiksmai
„Tyrimų kainą nustato pačios laboratorijos. Šiuo metu tyrimo kaina prasideda nuo maždaug 60 eurų“, - nurodė Aplinkos ministerijos patarėjas. Jo teigimu, jeigu atlikto nuotekų tyrimo rezultatai neatitinka normų, tuomet reikėtų kreiptis į įrenginį prižiūrinčius specialistus.
tags: #fekaliju #isleidimas #bauda