Graikų rašytojas, istorikas, biografas, eseistas ir filosofas Plutarchas (gr. Πλούταρχος, 46-125 m.), žinomas kaip klasikinio graikų polio idealo garbintojas ir didelis Graikijos patriotas, didžiąją dalį savo gyvenimo skyrė žmogaus būdui, psichologiniams niuansams ir tradicinių vertybių gynimui. Jo plačiame palikime, apimančiame apie šimtą išlikusių veikalų, išskirtinę vietą užima „Paralelinės biografijos“ (gr. Βίοι Παράλληλοι), kuriose jis atidžiai analizavo žymių graikų ir romėnų veikėjų gyvenimus, siekdamas juos sutaikyti ir parodyti jų vertę. Būtent šiame kontekste Romos konsulas Fabijus Maksimas tampa vienu iš pagrindinių Plutarcho nagrinėjamų asmenybių, pavyzdžiu atkaklaus būdo ir išminties.
Plutarcho „Paralelinių Biografijų“ Tikslas ir Metodika
Plutarchas nebuvo originalus rašytojas - dažniausiai rinko ir apdorojo kitų pateiktą medžiagą, tačiau jo unikalus bruožas buvo asmenybių gretinimas poromis (diadomis). Dauguma diadų turi bendrą įžangą ir pabaigą, kuriose aptariami veikėjų bendrumai, o pabaigoje - skirtumai. Šiuo būdu Plutarchas siekė parodyti, kad romėnai nėra barbarai, o graikai - niekingi, bei diegti jaunimui klasikines Graikijos vertybes romėniškoje terpėje. „Paralelinės biografijos“ kuriamos tarsi etinis etiudas, rodantis deramą pavyzdį ugdant jauno žmogaus moralę, pabrėžiant, kad gimdamas kiekvienas žmogus atsineša polinkius ir būdo bruožus, kuriuos auklėjimu galima ugdyti ir pakreipti norima linkme. Veikale pateikiami Graikijos klasikinio laikotarpio (V-IV a. pr. Kr.) ir Romos respublikos (II-I a. pr. Kr.) politikai, laikas pasirinktas neatsitiktinai, nes tais amžiais abiejuose kraštuose klestėjo demokratija ir respublikos santvarka.
Fabijaus Maksimo Pavyzdys Plutarcho Darbuose
Fabijus Maksimas, III a. pr. Kr. Romos konsulas, yra ryškus Plutarcho moralinės filosofijos pavyzdys. Jis yra suporuotas su žymiu V a. pr. Kr. graikų politiku Perikliu dėl jų abiejų atkaklaus būdo. Šis gretinimas leidžia Plutarchui pabrėžti universalias dorybes, kurios yra svarbios tiek graikų, tiek romėnų visuomenėse. Be to, Plutarchas mini, kad romėnų konsulas Fabijus Maksimas kalbos dailumu primena graikų istoriką Tukididą, kas dar kartą iliustruoja romėnų intelektualinį lygį, prilygstantį graikų išmintimi. Šios paralelės tarnavo pagrindiniam Plutarcho tikslui - parodyti, kad graikai prilygsta romėnams tiek kaip politikai, tiek kaip karo strategai, ir kad romėnai susikūrė galingą valstybę ir pasiekė daug karuose pasitelkdami graikų išmintį.
Plutarcho Biografijų Stilius ir Fabijaus Maksimo Vaizdavimas
Plutarchas sukūrė savą gyvenimo aprašymo tipą. Jo tikslas nebuvo pateikti konkrečius aprašomo žmogaus gyvenimo faktus griežta chronologine tvarka ar remtis „anketos klausimais“. Vietoj to, jis meniškai kūrė ištisinį, asociacijomis grįstą pasakojimą apie aprašomą žmogų, kuriame didelis dėmesys buvo skiriamas kūrinio kompozicijai. Dramatiški, įtampos kupini epizodai kaitaliojami su neutraliais pranešimais ir nutolusio pasakotojo apmąstymais. Biografijose kuriamas detalus įvykių ir veikėjų paveikslas, išskiriamas vienas ar keli bruožai, sudarantys aprašymo šerdį. Šiuo atveju, Fabijus Maksimas vaizduojamas kaip išskirtinis valstybininkas, kurio atkaklumas ir oratoriniai gebėjimai tarnavo kaip pavyzdys skaitytojams, ugdant jų moralę ir pilietines dorybes.
Romos Gladiatoriai | Istorija, Gyvenimas ir Mirtis.
Plutarcho Biografijų Išliekamoji Vertė
Plutarcho gyvenimo aprašymai buvo labai mėgstami ir darė didelę įtaką tokių žanrų kaip biografinis romanas ar biografinė apysaka raidai. Nors kurį laiką jo „Biografijos“ buvo primirštos, susidomėjimas jomis atgijo XV a. pabaigoje, kai jos buvo atvežtos į Italiją ir iš graikų kalbos išverstos į lotynų - tuometinės išsilavinusios Europos kalbą. Nuo XVI a. pr. iki XIX a. pr. Plutarchas buvo pats mėgstamiausias Antikos autorius, jo kūryba buvo išversta į visas pagrindines Europos kalbas. Tai liudija apie Fabijaus Maksimo ir kitų Plutarcho herojų svarbą ir jų išliekamąją įtaką Vakarų kultūrai ir moralei.
tags: #fabijus #maximus #politikas