Saugumas jau daugybę metų yra vienas svarbiausių kriterijų vairuotojams renkantis naują transporto priemonę. Automobiliams nuosekliai tobulėjant ir gamintojams siūlant vis daugiau elektromobilių, keičiasi ir saugumo samprata. Modernios sistemos, kurių veikla dažniausiai plika akimi nematoma, pakėlė transporto priemonių saugumą į naują lygį.

„Euro NCAP“ vaidmuo ir saugumo vertinimo standartai

Nepriklausoma itin aukštos kompetencijos organizacija „Euro NCAP“ (angl. European New Car Assessment Programme) nuolat tikrina Europoje parduodamus automobilius. Jos specialistai atlieka griežtus bandymus, kurie dažnai viršija minimalius teisinius saugumo reikalavimus, imituodami realius eismo įvykius. Tai skatina gamintojus investuoti į inovacijas ir siekti aukščiausių įvertinimų, kurie vartotojams tampa neabejotinu orientyru.

„Euro NCAP“ vertinimai pateikiami keturiose srityse:

  • Suaugusiųjų saugumas;
  • Vaikų saugumas;
  • Pažeidžiamų eismo dalyvių (pėsčiųjų ir dviratininkų) sauga;
  • Pažangios vairuotojo pagalbos sistemos (aktyvusis saugumas).
Infografika: „Euro NCAP“ vertinimo kriterijai ir 2023 m. geriausių automobilių saugumo balų palyginimas

Naujausių bandymų rezultatai rodo aukštą saugumo lygį. Pavyzdžiui, 2023 metais penkias žvaigždes gavo tokie modeliai kaip „Kia EV9“, 5-tos serijos BMW, „Mercedes-EQ EQE SUV“ bei „Volkswagen ID.7“. Ypač pažymėtina, kad elektromobiliai, sukurti ant specialių platformų (pvz., E-GMP), dėl savo konstrukcijos pasižymi sustiprintu kėbulu ir efektyviomis pagalbinėmis technologijomis.

Aktyviojo ir pasyviojo saugumo evoliucija

Automobilių saugumas tradiciškai skirstomas į tris kategorijas:

  1. Pasyvusis saugumas - skirtas apsaugoti keleivius jau įvykus avarijai (saugos diržai, oro pagalvės, deformacinės kėbulo zonos, kurios sugeria smūgio jėgą).
  2. Aktyvusis saugumas - skirtas eismo įvykių prevencijai (ABS, elektroninė stabilumo kontrolė, avarinio stabdymo sistemos, aklosios zonos stebėjimas, juostų palaikymas).
  3. Budinčiosios sistemos - technologija, kuri suveikia tik tada, kai pavojaus lygis pasiekia kritinę ribą.
Schema: Aktyvių ir pasyvių saugumo sistemų sąveika avarijos metu

Budinčiosios saugumo sistemos: nematomi „angai sargai“

Daugelis vairuotojų net neįtaria, kokios technologijos veikia jų automobiliuose. Pirmieji tokias budinčiąsias sistemas pradėjo diegti „Mercedes-Benz“ dar 2003 metais (sistema Pre-Safe). Šiandien panašios technologijos, tokios kaip „Crew Protect Assist“, montuojamos ir į populiaresnius modelius, pavyzdžiui, „Škoda Superb“.

Budinčiųjų sistemų funkcijos:

  • Prevencinis paruošimas: pastebėjus pavojų, įtempiami saugos diržai, uždaromi langai ir stoglangiai.
  • Stabdymo stiprinimas: stabdžiai iš anksto paruošiami maksimaliam slėgiui.
  • Sveikatos stebėsena: jei vairuotojas nebereaguoja, sistema „Emergency Assist“ perima vairavimą, saugiai sustabdo automobilį eismo juostoje ir įjungia avarinį signalą.
  • „eCall“ sistema: nuo 2018 m. privaloma ES, ji automatiškai iškviečia pagalbą ir perduoda koordinates po avarijos.

Techninė apžiūra ir reglamentavimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES nustato motorinių transporto priemonių periodinės techninės apžiūros reikalavimus, siekiant užtikrinti saugumą keliuose. Pagal šį dokumentą, lengvieji automobiliai (M1 kategorija) pirmą kartą tikrinami po 4 metų, o vėliau - kas dvejus metus. Svarbi šios direktyvos dalis - kova su ridos skaitiklio klastotėmis, užtikrinant skaidrumą ES mastu.

Nors dalis vairuotojų kritikuoja gausią elektroniką kaip blaškančią, moksliniai tyrimai patvirtina, kad būtent autonominis avarinis stabdymas ir išmaniosios greičio kontrolės sistemos labiausiai prisideda prie eismo įvykių skaičiaus mažinimo. Šios technologijos yra tarsi „draudimas automobilyje“, skirtas apsaugoti žmogų pačiomis kritiškiausiomis akimirkomis.

tags: #europos #parlamento #ir #tarybos #direktyva #automobiliu

Populiarūs įrašai: