Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Medikai sako, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susijęs su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių - sėdimą darbą, pamaininį darbo grafiką, rankinį transporto priemonės valdymą, socialinę izoliaciją, visaverčio poilsio stoką ir kt.
„Vilkikų vairuotojų tarp pacientų pasitaiko tikrai nemažai, o jų nusiskundimai dažnai sietini su profesijos specifika. Ryšį tarp šio darbo specifikos ir tam tikrų sveikatos sutrikimų rodo ir negausūs užsienyje atlikti tyrimai. Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, be abejo, yra sėdimas darbas. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą“, - sako V. Uzelienė. Anot medikės, dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai.
V. Uzelienė pabrėžia, kad dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai taip pat skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis - nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Dėl ilgalaikės raumenų įtampos ir vibracijos taip pat gali atsirasti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, vystosi išvaržos, sukeliančios skausmą ir apsunkinančios judėjimą, kartais net lemiančios ir neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka. Tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui“, - sako V. Uzelienė.
Technologiniai sprendimai ir ergonomika
Bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pripažįsta, kad vilkikų vairuotojų darbas susijęs su tam tikromis rizikomis sveikatai, tačiau pažymi, jog krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad jos būtų kiek įmanoma sumažintos.
„Sėdimas darbas yra iššūkis sveikatai, tačiau pasitelkus tam tikrus techninius sprendimus galima gerokai sumažinti jo neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Tokios sėdynės turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos - ypač apatinėje nugaros dalyje“, - sako G. Čapurinas. Anot pašnekovo, maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas.
Mitybos ir virškinimo problemos
„Beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Vairuotojų mitybos racionas dažnai yra labai prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Reikia pripažinti, kad kelyje nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko maitintis sveikai gali būti išties nemenkas iššūkis“, - sako V. Uzelienė.
G. Čapurinas priduria, kad maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Pavyzdžiui, Vokietijoje galioja draudimas su savimi kabinoje vežtis dujinę viryklę - ji gali būti laikoma tik šoninėje daiktadėžėje. Tokiu atveju norint ja pasinaudoti vairuotojui tenka lipti į lauką, o jei oro sąlygos prastos, tai daryti tikrai nepatogu. Be to, virykle naudojantis kabinos viduje didėja oro užterštumas. Šią problemą vilkikų gamintojai sprendžia kabinose integruodami pažangias mikrobangų krosneles. Jose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai iki kito sustojimo“, - pažymi G. Čapurinas. Sunkiojo transporto technikos ekspertas sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti.
Kvėpavimo sistemos ir psichologinės problemos
V. Uzelienė taip pat atkreipia dėmesį į grėsmes vilkikų vairuotojų plaučiams ir kvėpavimo sistemai. „Nemaža dalis vilkikų vairuotojų taip pat serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių. Ilgainiui toks žalingas įprotis lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas. Dėl to taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų“, - sako V. Uzelienė.
Gydytojos teigimu, visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus. Ji pažymi, kad nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas - lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą.
Darbo saugos ir sveikatos aspektai
Valstybinės Darbo inspekcijos duomenimis, tolimųjų reisų vairuotojų mirčių skaičius darbe kiekvienais metais vis auga: 2010 metais darbe mirė 18 vairuotojų, o 2011 metais tokių atvejų jau buvo 29. Vairuotojo profesija viena pirmaujančių pagal sergamumą profesinėmis ligomis. Dėl ilgo sėdėjimo prie vairo vairuotojus kankina stuburo ir dubens srities ligos, sutrinka kraujotaka, virškinimas, dėl sudėtingo darbo ir poilsio režimo vairuotojai neretai patiria įtampą, dėl ko dažniau pasitaiko širdies ritmo sutrikimai, infarktai, širdies ir kraujagyslių ligos.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pastaruosius porą metų dėl tolimųjų reisų vairuotojų mirčių, įvairių ligų, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų, nutikusių darbo metu, buvo išmokėta per 500 tūkst. „Nelaimingi atsitikimai, kurie dažniausiai ištinka draustų vežėjų samdomiems darbuotojams dažniausiai yra susiję su vairuotojų mirtimis. Dažniausia mirties priežastis - infarktas, insultas, taip pat trauma ar žūtis eismo įvykyje. Vien dėl mirties atvejų 2011 metais BTA išmokėjo per 155 tūkst. litų. Tokių atvejų pernai pasitaikė net 10. „Ačiū Dievui, šiemet šis skaičius yra kuklesnis. Negailestinga dviejų pastarųjų metų BTA statistika teigia, kad net 20 draudimo bendrovėje draustų vairuotojų patyrė rimtų sveikatos sutrikimų ir sunegalavimų, dėl kurių buvo išmokėta taip pat nemaža - 210 tūkst. litų išmokų suma. Pernai ypač dažnai pasitaikė ir rimtų virškinimo sutrikimo atvejų, už kuriuos apdraustiesiems buvo išmokėta per 35 tūkst. Draudimo specialistė konstatavo, kad vairuotojai vis dar nemažai traumų patiria patekę į eismo įvykius, taip pat krovinių iškrovimo metu arba remontuodami sugedusį sunkvežimį. Šiemet panašiose situacijose sudėtingas traumas patyrė jau 4 tolimųjų reisų vairuotojai. Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. Siūlydama bene plačiausią draudimo rūšių pasirinkimą, BTA šiais metais atlygino nuostolių turtui ir sveikatai 17,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, iš viso už 59 mln.
Ergonomikos principai ir prevencija
Ergonomika - tai mokslas, skirtas projektavimui erdvių ir užduočių, kad jos atitiktų darbuotoją. Komerciniai vairuotojai, ypač Kanadoje, susiduria su dideliais iššūkiais dėl savo darbo pobūdžio. Prasta laikysena, pasikartojantys judesiai ir tinkamo palaikymo stoka gali sukelti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, nuovargį ir net lėtinį skausmą.
Tinkamas transporto priemonės sureguliavimas sumažina įtampą ir skatina komfortą ilgų kelionių metu. Sėdynė turėtų būti pozicionuojama taip, kad vairuotojas galėtų pasiekti pedalus ir vairą neištempdamas ar neatsilenkdamas į priekį. Juosmens atrama yra dar vienas svarbus veiksnys. Vairo rato reguliavimas taip pat yra būtinas. Vairas turėtų būti pozicionuojamas taip, kad vairuotojas galėtų jį patogiai suimti, atpalaiduodamas pečius ir šiek tiek sulenkdamas alkūnes. Tinkama rankų padėtis ant vairo yra dar vienas svarbus laikysenos aspektas.
Paprasčiausi kaklo, pečių ir pakinklių tempimo pratimai gali sumažinti sustingimą ir pagerinti lankstumą. Judėjimas taip pat yra nepaprastai svarbus. Vaikščiojimas pertraukų metu padeda pagerinti kraujotaką, kuri gali būti sutrikdyta dėl ilgalaikio sėdėjimo. Ilgos valandos kelyje vargina vairuotojo kūną, sukeldamos nuovargį ir diskomfortą. Reguliarios pertraukos yra būtinos, siekiant užkirsti kelią nuovargiui ir išlaikyti budrumą vairuojant. Vairuotojai turėtų daryti pertraukas kas dvi valandas, išlipdami iš transporto priemonės, kad pasitemptų, pasivaikščiotų ir atnaujintų savo protą bei kūną.
Technologijos taip pat siūlo novatoriškus sprendimus vairuotojų saugumui didinti. Mokymo programos padeda vairuotojams suprasti tinkamos laikysenos, transporto priemonės sureguliavimo ir reguliaraus judėjimo svarbą, siekiant išvengti traumų ir sumažinti nuovargį. Profesinės sveikatos ir saugos administracija (OSHA) nustatė tris pagrindinius ergonominius rizikos veiksnius: pasikartojantys judesiai, nepatogios laikysenos ir jėgos naudojimas.
Ergonomikos principai apima ne tik transporto priemonės pritaikymą, bet ir paties vairuotojo veiksmus. Svarbu atsipalaiduoti vairuojant, stengtis atpalaiduoti raumenis ir kuo patogiau įsitaisyti. Užtikrinti, kad automobilio langai būtų švarūs, siekiant išvengti akių įtampos. Kai patenkama į spūstis, svarbu judinti rankas, kojas ir kaklą, kad sumažėtų sustingimas.
Profesinės ligos ir jų prevencija
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas visuomet paklausus. Kita vertus, prieš tolimąjį reisą pateikiant transporto priemonę profesionalų apžiūrai, tokių problemų galima lengvai išvengti. Tokius darbus įprastai atlieka darbdavys arba pats vairuotojas.
Vairuojant visai nejudama. Paradoksas, nes iš tiesų judama su mašina labai daug ir labai toli, ir labai greitai. Tačiau pats kūnas būna sustingusioje padėtyje. Dėl to gali varginti nutukimas. O jis dažnai ir atsiranda. Be to, važiuojant kažkokių malonumų daug neprisigalvosi, nebent esi melomanas ir nori klausyti gražią muziką. Tačiau valgymas tampa pagrindiniu malonumu.
Nelaimingi atsitikimai gali būti akivaizdus pavojus vairuotojams, tačiau tai ne vieninteliai rizikos veiksniai. Vairuotojai, ypač tie, kurie reguliariai važinėja kaip savo darbo dalį, yra pavojuje dėl kitų sveikatos rizikų, įskaitant raumenų skausmus ir pasikartojančius krūvio sužalojimus. Tai problemos, kurias gali išspręsti greitas ergonominis vertinimas.
Prolonguotas vairavimas gali sukelti diskomfortą ir skausmą vairuotojams. Tyrimai rodo, kad raumenų ir kaulų sistemos skausmų paplitimas tarp profesionalių vairuotojų siekia iki 93%. Didesnės rizikos grupės yra tos, kurios ilgą laiką vairuoja transporto priemonę. Tai gali būti automobilis, sunkvežimis, furgonas, autobusas ar greitosios pagalbos automobilis. Tie, kurie sėdi vairuotojo vietoje, labiausiai kenčia nuo pasikartojančių krūvio sužalojimų, todėl tinkama ergonomika vairuotojams yra labai svarbi.
Daugumą vairavimo traumų, susijusių su raumenų ir kaulų sistema, galima išspręsti atlikus keletą ergonominių korekcijų. Šios ergonominės korekcijos gali sumažinti traumų išlaidas ir padėti išvengti skausmo bei diskomforto, su kuriais jos susijusios.
Pirmas pakeitimas, kurį reikia atlikti, yra sėdynės aukščio reguliavimas. Pakelkite sėdynę kuo aukščiau, nepažeisdami komforto. Šis aukštis turėtų suteikti gerą matomumą, apie 3 colius virš vairo rato. Jūsų kelių galinės dalys turėtų būti maždaug 2-3 coliai nuo sėdynės priekio. Kita ergonominė rekomendacija vairuotojams susijusi su sėdynės atlošo padėtimi. Pastumkite sėdynę į priekį, kol visa jūsų koja galės spausti pedalus. Sureguliuokite atlošą taip, kad jis paremtų visą jūsų nugarą. Šis reguliavimas padės išvengti apatinės nugaros dalies skausmo ilgai sėdint automobilyje. Taip pat turėtumėte sureguliuoti juosmens atramą taip, kad būtų vienodas spaudimas per visą nugarą.
Vairo ratas taip pat turėtų būti lengvai pasiekiamas. Pakreipkite kampą ir pakeiskite aukštį, kol jo centras bus maždaug 10-12 colių nuo jūsų krūtinkaulio. Oro pagalvė turėtų būti krūtinės lygyje, o ne galvos. Tinkama ergonomika vairuotojams atsižvelgia ir į jūsų rankas. Jos turėtų būti patogioje padėtyje vairuojant. Sureguliuokite galvos atramą taip, kad jos viršus būtų jūsų galvos viršaus lygyje.
Ergonomika apima ne tik transporto priemonę. Be reguliavimų, kuriuos galite atlikti savo automobilyje, yra žingsnių, kuriuos galite atlikti kaip vairuotojas, kad išvengtumėte raumenų ir kaulų sistemos traumų vairuojant. Neįsitempkite vairuodami. Pabandykite atpalaiduoti raumenis ir kuo patogiau įsitaisyti. Užtikrinkite, kad automobilio langai būtų švarūs, kad išvengtumėte akių įtampos. Kai patenkate į eismą, judinkite rankas, kojas ir kaklą, kad sumažintumėte sustingimą.
Nelaimingi atsitikimai nėra vieninteliai pavojai, grasinantys jūsų sveikatai vairuojant. Pasikartojančio streso traumos yra reali problema. Nors jų galite išvengti atlikdami aukščiau paminėtus reguliavimus, geriausia investuoti į profesionalią ergonomikos programą, sukurtą ekspertų.
Vienišumas yra viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai. Fizinio aktyvumo stoka, rizika netinkamai maitintis ir nereguliarus miegas yra kiti svarbūs veiksniai. Dirbant tolimųjų reisų vairuotoju gali nepavykti užtikrinti reguliaraus miego režimo. Stresas - tolimųjų reisų vairuotojams rizika patirti stresą išauga ne vien dėl to, kad yra sunku palaikyti sveiką gyvenimo būdą ar bendravimą su žmonėmis. Sunku palaikyti santykius. Kadangi tolimieji reisai gali užtrukti mėnesius, tai reiškia, kad periodiškai tolimųjų reisų vairuotojas turi fiziškai atsiriboti nuo artimų žmonių.
Tolimųjų reisų vairuotojo darbas - tikrai ne kiekvienam. Tam, kad transporto paslaugos būtų atliekamos sklandžiai, logistikoje turi dirbti atkaklūs žmonės. Reikia gerų vadybininkų, puikių vairuotojų. Visi kartu jie gali sudaryti gerą komandą ir leisti kroviniams laiku pasiekti savo kryptis.
Kiekvienas žmogus, sakoma, turi savo profesinę ligą. Labai dažnai iš vairuotojų transporto paslaugos pareikalauja sveiko stuburo. Šį darbą dirbantys žmonės nieko negali padaryti, o tik susitaikyti su tokia situacija, kad teiks daug laiko važiuoti. Dėl to kartais yra stojama šalia kelio ar kažkur degalinėse, tačiau ne parūkyti ar nueiti į tualetą, o tam kad šiek tiek pavaikščioti. Tolimųjų reisų vairuotojams yra rekomenduojama šiek tiek prasitampyti, stengtis sau pramankštinti raumenis, padaryti stuburo tempimus. Taip pat verta vilkike turėti ir patogią kėdę, kurioje būtų galima sėdėti išsitiesus.
Kita nemaloni liga, atsirandanti nuo sėdėjimo - hemorojus. Tai storosios angos pakitimai, kurie verčia jausti nemalonų skausmą, gali atsirasti kraujavimas. Galiausiai, kita liga, kuri prasideda visiems, dirbantiems tokiu įtemptu grafiku kaip vairuotojai - nervų problemos. Jų gali būti įvairių, pradedant sutrikusiu miego ritmu, baigiant tokiomis ligomis kaip depresija ar netgi nerimo simptomai.
tags: #ergonominiai #rizikos #veiksniai #tolimuju #reisu #vairuotojams