Transporto priemonių CO₂ emisijos tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis automobilį, ypač kai siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir laikytis vis griežtesnių Europos Sąjungos bei kitų šalių reglamentų dėl išmetamųjų dujų.
CO2 emisijos ir jų reikšmė
Vidutinė CO₂ emisija, išreiškiama gramais kilometrui (g/km), parodo, kiek anglies dioksido automobilis išmeta važiuodamas tam tikrą atstumą. Automobiliai su didesnėmis CO₂ emisijomis dažnai yra didesni, galingesni arba turi mažesnį kuro efektyvumą. CO₂ emisijos tiesiogiai susijusios su automobilio variklio tipu, dydžiu, kuro efektyvumu ir transporto priemonės svoriu.
CO₂ emisijos tampa svarbiu kriterijumi tiek dėl aplinkos apsaugos, tiek dėl galimų finansinių paskatų.
Finansiniai apribojimai ir paskatos dėl CO2 emisijų
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) apribojimai, susiję su lengvųjų automobilių, naudojamų įmonės ekonominėje veikloje, įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymais. Šie pakeitimai bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
Nauji apribojimai lengvųjų automobilių išlaidų atskaitymui
Nuo 2025 m. pradžios, lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai bus ribojami, atsižvelgiant į automobilio išmetamą CO2 kiekį. Svarbu paminėti, kad šis pakeitimas taikomas tik nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. Jei automobilis buvo įsigytas ar išnuomotas iki šios datos, jokie pakeitimai neįsigalios.
Ribojimų esmė yra ta, kad iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, laikomo įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti tam tikrų ribų, priklausančių nuo CO2 emisijos:
- 75 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km (pvz., elektromobilis).
- 50 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km.
- 25 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km.
- 10 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.
Praktiniai pavyzdžiai
Tarkime, įmonė įsigyja du automobilius, kurių kaina be PVM yra 50 000 eurų. Pirmojo automobilio CO2 emisija yra 0 g/km, todėl jis patenka į pirmąją grupę su 75 000 eurų apribojimu. Šiuo atveju visa 50 000 eurų suma bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip ir anksčiau.
Antrojo automobilio CO2 emisija viršija 200 g/km, todėl jam taikomas 10 000 eurų apribojimas. Tai reiškia, kad per automobilio nusidėvėjimo laikotarpį bus galima atskaityti tik 10 000 eurų, o likusi 40 000 eurų suma bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Detalesnis skaičiavimas su elektromobiliu: įmonė 2025 m. gruodžio 31 d. įsigyja elektromobilį už 100 000 eurų, su 1 euro likvidacine verte. Kadangi elektromobilio CO2 emisija yra 0 g/km, jam taikomas 75 000 eurų ribojimas. Naudojant tiesinį nusidėvėjimo metodą per 6 metus (nuo 2026-01-01), leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 75 000 eurų. Tai reiškia, kad kasmet leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti 12 500 eurų.
Finansinėje apskaitoje ribotos atsakomybės juridiniai asmenys (pvz., UAB, AB, mažoji bendrija) nusidėvėjimą skaičiuos nuo visos įsigyto elektromobilio sumos. Tačiau pildant pelno mokesčio deklaraciją PLN204, dalis nusidėvėjimo bus priskiriama neleidžiamiems atskaitymams (remiantis PLN204S 03 kodu).
Šis pakeitimas numato, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų bus atskaitomos neviršijant nustatytos ribos ir taikant nusidėvėjimo normatyvą, padalytą iš 12.
Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų standartai: EURO chronologija ir evoliucija
Vis daugiau automobilių ir didėjantis jų išmetamų teršalų kiekis daro pastebimą poveikį aplinkai. Siekiant tai kontroliuoti, jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai. Pastaraisiais metais šie standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 4“ iki naujausio „Euro 7“. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.
EURO standartų chronologija ir poveikis
EURO 4 standartas buvo patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams, arba tiems, kurie pirmą kartą buvo įregistruoti po 2006 m. Šis standartas, galiojęs penkerius metus, privertė gamintojus perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dyzeliniams automobiliams buvo sumažintas anglies monoksido kiekis, o azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekis sumažėjo labiau, dėl ko dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras (DPF arba FAP).
Vėliau, 2009 m. rugsėjį, buvo patvirtinti „Euro 5a“ standartai, įsigalioję 2011 m. sausį. EURO 4 standartas lengviesiems automobiliams buvo lygiagretus EURO III standartui dviratėms ir triratėms transporto priemonėms.
Nuo 2017 m. motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės turi atitikti EURO IV standartą.
Nuo 2026 m. lapkričio įsigaliosiantis „Euro 7“ standartas įves griežtesnius realaus važiavimo sąlygų bandymus, ribas padangų ir stabdžių dulkėms bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.
Žaliosios transporto zonos ir EURO standartų nustatymas
Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jų kūrimas miestų centruose yra būtinas dėl prastėjančios oro kokybės, o tai kelia sunkumų senesnių transporto priemonių pirkėjams. Automobiliams, neatitikusiems tam tikroje vietoje ir laiku reikalaujamų standartų, gali būti uždrausta įvažiuoti į ŽTZ. Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti, kartu su griežtesne techninės būklės patikra (pvz., kietųjų dalelių filtro, EGR vožtuvo, katalizatoriaus buvimo) ir diferencijuotais mokesčiais už naudojimąsi keliais.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. pirmą kartą įregistruoti automobiliai (ir nuo 2017 m. įregistruoti motociklai) turi atitikti EURO 4 standartą. Tačiau svarbu žinoti, kad automobilio pagaminimo metai nebūtinai atspindi jo atitiktį standartams - pavyzdžiui, 2000 m. GDI varikliai buvo patobulinti, kad atitiktų EURO4 reikalavimus, nors pats modelis baigtas gaminti 2004 m. Net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Vėliau jų galimybės naudotis šiomis zonomis bus ribojamos.
Kaip nustatyti automobilio EURO standartą?
Nustatyti automobilio EURO standartą, ypač senesnių modelių, gali būti sudėtinga. Naujausių automobilių techniniuose pasuose EURO standartas nurodomas. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti po 2017 m. spalio 20 d., išmetamų teršalų lygis (EURO standartas) nurodomas V.9 eilutėje. Transporto priemonių, kurių registracijos liudijimai išduoti iki minėtos datos, išmetamų teršalų lygį galima sužinoti pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir tuo metu galiojusį EURO standartą.
Tačiau ne visuose techniniuose pasuose, net ir išduotuose šiais metais, yra įrašytas EURO standartas. Kiekvienas vairuotojas gali sužinoti automobilio EURO standartą, peržiūrėdamas automobilio atitikties sertifikatą, jei jį išsaugojo.
„Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Registracijos liudijime ši informacija pažymėta „V7“ eilutėje“, - sako „Regitra“ atstovė Ingrida Kuorytė. Transporto priemonių savininkai informaciją apie automobilio išmetamųjų dujų kiekį gali pasitikrinti ir viešoje paieškos sistemoje. Čia nebūtina pildyti visų eilučių - užtenka duomenis įrašyti į 2 iš 3 (pvz., VIN kodą, registracijos numerį arba registracijos liudijimo numerį). „Jei tokios informacijos nerandate, tuomet jos reikėtų ieškoti automobilio atitikties liudijime arba kreiptis į gamintojus“, - sako I. Kuorytė.
Transporto priemonių išmetamų teršalų poveikis aplinkai ir ES tikslai
Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Per pastaruosius tris dešimtmečius transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išaugo net 33,5 %. Nors iki 2050 m. prognozuojamas tik 22 % sumažėjimas, ES deda pastangas mažinti taršą.
Kelių transporto priemonės išmeta didelius teršalų kiekius, o lengvieji automobiliai sudaro 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Tai skatina sparčiai augančius elektrinių transporto priemonių pardavimus. ES siekia, kad iki 2050 m. transporto priemonių išmetamų CO2 kiekis būtų sumažintas 90 %, lyginant su 1990 m., taip siekiant klimato neutralumo.
Vertinant transporto priemonės išmetamus teršalus
Teršalų emisijos vertinamos atsižvelgiant į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, įskaitant gamybos, degalų gamybos ir degalų deginimo metu išmetamus teršalus. Gamybos metu išmetamų teršalų kiekis gali skirtis priklausomai nuo dalių kilmės (vietinės ar užsienio), o degalų gamybos procesas priklauso nuo naudojamo kuro ar elektros energijos šaltinio.
Vidaus degimo variklių gamybai ir surinkimui reikia daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis. Elektrinių automobilių gamyba ir šalinimas kol kas teršia aplinką labiau nei automobilių su vidaus degimo varikliu gamyba ir utilizavimas. Elektra varomų automobilių generuojamo CO2 kiekis taip pat priklauso nuo to, iš kokių šaltinių pagaminta jų naudojama elektra. Tačiau atsižvelgiant į vidutinį ES energijos šaltinių derinį, elektriniai automobiliai teršia mažiau nei benzininiai.
Automobilių registracijos mokestis ir taršos mažinimo priemonės
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmetamo anglies dvideginio kiekį, degalų rūšį ir jų kombinaciją, kai CO2 kiekis viršija 130 g/km. Transporto priemonių taršos mokesčio nesumokėjimas ar klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudas nuo 200 iki 850 eurų. Taip pat numatyta galimybė uždrausti transporto priemonėms dalyvauti eisme ar neatlikti techninės apžiūros.
ES naujos CO2 emisijų normos automobiliams ir furgonams: Europos Parlamentas ir Taryba sutarė sugriežtinti išmetamo CO2 kiekio normas naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams, siekiant iki 2030 m. sumažinti CO2 kiekį atitinkamai 37,5 % ir 31 %, palyginti su 2021 m. lygiu. Nuo 2035 m. siekiama 100 % sumažinti naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį.
Šios taisyklės skatina gamintojus keisti gamybos metodus ir didinti elektra varomų bei hibridinių transporto priemonių pardavimus. Gamintojams, tenkinantiems tam tikrus lyginamuosius rodiklius, bus taikomos ne tokios griežtos išmetamo CO2 kiekio normos.
Buvo susitarta dėl palankesnio koeficiento mažataršėms transporto priemonėms (0,7) ir dauginamojo koeficiento (1,85) gamintojams, parduodantiems netaršias ir mažataršes transporto priemones rinkose, kuriose tokių transporto priemonių parduodama nedaug.
Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Pasak ekspertų, planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. O už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Taigi, jei automobilis išskiria 150 g/km anglies dvideginio, mokėsite 30 Eur per metus.
CO2 emisijų skaičiavimas ir mažinimo būdai
CO2 išmetimai pagal naudojamo kuro tipą skiriasi: dyzelinas išskiria daugiausia CO2, o gamtinės dujos - mažiausia. Elektromobilio poveikis klimatui priklauso nuo šalies elektros tinkle tiekiamos elektros CO2 pėdsako. Didžioji dalis Vilniaus autobusų yra varomi dyzelinu, o troleibusai - elektra. Dviračio ir ėjimo pėsčiomis alternatyvos pateikiamos kaip ekologiškos transporto priemonės trumpoms kelionėms.
Šiandien, kai klimato kaitos poveikis tampa vis akivaizdesnis, svarbu žinoti, kaip galima sumažinti automobilio CO2 kiekį. Transportas yra vienas pagrindinių šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, todėl kiekvieno vairuotojo atsakomybė - stebėti ir mažinti savo automobilio taršą.
Kaip sužinoti savo automobilio taršą?
Norint sužinoti automobilio CO2 emisijas, pirmiausiai galima patikrinti dokumentus: registracijos liudijimą, techninį pasą, automobilio naudojimosi instrukciją arba gamintojo interneto svetainę. Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite, tačiau ją galima rasti viešose paieškos sistemose. Šis įrankis ne tik padeda apskaičiuoti, kiek CO₂ išmeta transporto priemonė, bet ir parodo taršos mokestį, kuris priklauso nuo emisijų lygio.
Benzininiai automobiliai vidutiniškai išmeta 100-200 g/km CO2. Kuo didesnis automobilio taršos lygis, tuo didesni mokesčiai ir neigiamas poveikis aplinkai.
Automobilio išmetamo CO2 kiekio mažinimo būdai
Automobilio išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti keliais paprastais, bet veiksmingais būdais:
- Reguliari techninė priežiūra: Tvarkingas variklis veikia efektyviau, sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO2.
- Ekonomiškas vairavimas: Vengiant staigių pagreitėjimų ir stabdymų galima sumažinti degalų sąnaudas net 20%.
- Tinkamas padangų slėgis: Per mažas slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, dėl ko automobilis sunaudoja daugiau degalų ir didina CO2 emisijas.
- Aukštos kokybės degalai: Kokybiškas kuras degimo metu sukuria mažiau suodžių ir CO2.
- Oro pasipriešinimo mažinimas: Nereikalingos stogo bagažinės, sunkūs daiktai bagažinėje ar atidaryti langai didina oro pasipriešinimą ir degalų sąnaudas.
- Maršrutų planavimas: Išmetamų CO2 dujų kiekis labiausiai priklauso nuo degalų sąnaudų - kuo daugiau degalų sunaudojama, tuo didesnė tarša.
Padangų įtaka CO2 emisijoms ir ES ženklinimas
Degalų efektyvumas, taigi ir degalus taupančios padangos, yra svarbūs klimato ir energetikos politikos veiksniai iki 2030 m. Naujoji ES padangų etiketė skirta orientuotis ir palengvinti pirkimo sprendimus. ES siekia sukurti energetikos sąjungą, kurios klimato politika būtų orientuota į ateitį. Siekdama to pasiekti, ES, be kita ko, siekia sumažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį. Naudojant degalus taupančias padangas, mažėja kelių transporto išmetamas CO2 kiekis ir ši misija gali būti įgyvendinta sparčiau.
Informacija apie padangas pagal Reglamentą (ES) 2020/740
Siekiant pateikti pirkėjui palyginamą informaciją apie padangų degalų vartojimo efektyvumą, saugumą ir riedėjimo triukšmą prieš jas perkant, Reglamentu (ES) 2020/740 nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas ES padangų ženklinimas, leidžiantis priimti pagrįstą sprendimą dėl ekonomiškesnių padangų.
Informacijos apie padangas etiketėse nurodomi skirtingi padangų tipai, kuriais gali būti sukomplektuotas jūsų automobilis gamybos metu. Atkreipkite dėmesį, kad mes negalime jums patarti, kuris konkretus padangų tipas (iš pateikto pasirinkimo) bus sumontuotas bet kuriai transporto priemonei, ir jūs negalėsite pasirinkti tam tikros padangos rūšies.
Ženklinimo elementai
- Degalų efektyvumas: Padangų degalų vartojimo efektyvumo klasė, priklausomai nuo pasipriešinimo riedėjimui, skirstoma sekančiai: „A“ raide žymimos efektyviausios padangos, kurios labiausiai taupo degalus, „E“ raide - mažiausiai efektyvios padangos, taigi su jomis automobiliai sunaudoja daugiausia degalų.
- Riedėjimo triukšmas: Padangų riedėjimo triukšmas arba išorinio triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB) ir nurodomas skaičiumi.
- Sukibimas su sniego danga: Šiuo simboliu pažymėtos padangos yra tinkamos naudoti esant gausaus sniego sąlygoms.
- Sukibimas su ledo danga: Šiuo simboliu pažymėtos padangos skirtos kelio dangai su ledo sluoksniu arba privažinėto sniego danga. Esant ne tokioms sudėtingoms oro sąlygoms (pvz., teigiamai temperatūrai), tokių padangų efektyvumo savybės gali keistis, ypač sukibimas su šlapia danga, valdymas ir nusidėvėjimas.
Kitos pastabos
Degalų sąnaudas galima gerokai sumažinti vairuojant protingai ir ekonomiškai. Norint pagerinti degalų efektyvumą ir sukibimą su šlapia danga, svarbu reguliariai tikrinti padangų slėgį. Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. 2019 m. dauguma (66,7 proc.) Europos kelių transporto buvo varomi benzinu. Toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai. Elektra varomų automobilių daugėja - 2021 m. jų užregistruota 17,8 proc. (2020 m. - 10,7 proc.). Skaičiuojant automobilio išmetamą CO2 reikėtų atsižvelgti ne tik į eksploatacijos metu variklio išmetamas dujas, bet ir tas, kurios susidaro automobilius gaminant ir šalinant.