Bendra situacija ir statistika
2024 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 25 503 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija). Iš jų 14 750 buvo grynieji elektromobiliai, o 10 753 - iš išorės įkraunami hibridai. Per 2024 m. rugsėjo mėnesį elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,45 procento, o grynieji elektromobiliai sudarė 0,84 procento. Rugsėjo mėnesį elektromobilių skaičius parke išaugo 3,83 proc., o nuo metų pradžios - net 34,11 procento.
Lyginant su 2023 m. spalio 1 d., Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parke didžiausią dalį teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,19 proc. Benzinu varomos transporto priemonės sudarė 22,69 proc., o hibridinės transporto priemonės (HEV - išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus) - 4,70 proc.
Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke 2024 m. spalio 1 d. elektromobiliai sudarė 0,64 proc. (tiek pat, kiek ir 2024 m. rugsėjo 1 d.). Šioje kategorijoje dyzelinu varomos transporto priemonės užima 95,83 proc.
Naujų elektromobilių registravimas ir rinka
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruotas 1001 lengvasis keleivinis elektromobilis (508 grynieji elektromobiliai ir 493 iš išorės įkraunami hibridai). Tai yra 15,72 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį ir 38,64 proc. daugiau nei 2023 m. rugsėjį.
Nauji automobiliai, įregistruoti 2024 m. rugsėjį, sudarė 15,93 proc. visų per mėnesį įregistruotų M1 kategorijos transporto priemonių. Nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 13,72 proc. naujų lengvųjų automobilių rinkos (rugpjūtį buvo 10,29 proc.). Iš jų 7,22 proc. (186 vnt.) buvo grynieji elektromobiliai ir 6,51 proc. (168 vnt.) - iš išorės įkraunami hibridai. Nauji elektromobiliai sudarė 35,36 proc. visų naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalies. Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį šių metų rugsėjį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV) - 50,37 proc. Benzinu varomos transporto priemonės sudarė 20,26 proc., o dyzelinu varomos - 14,37 proc.
Naujų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) automobilių rinkoje rugsėjį dyzelinu varomi automobiliai užėmė 95,18 proc. (rugpjūtį - 81,71 proc.). Benzinu varomi automobiliai sudarė 3,01 proc., o elektromobiliai - 1,81 proc. naujų N1 kategorijos automobilių rinkos. Nauji elektromobiliai sudarė 50 proc. visų šių metų rugsėjo mėnesį parduotų naujų N1 kategorijos automobilių.
Naudotų elektromobilių rinka
Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje 2024 m. rugsėjį elektromobiliai sudarė 4,75 procento (rugpjūtį - 4,28 procento). Didžiausią naudotų automobilių rinkos dalį sudarė dyzelinu varomos transporto priemonės. Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje rugsėjį elektromobiliai užėmė 0,4 proc.
Elektromobilių plėtros tikslai ir teisės aktai
Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 metams numato didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų judumą. Transporto sektorius šiuo metu atsilieka nuo kitų sektorių siekiant nustatytų atsinaujinančios energijos išteklių dalies tikslų.
Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymas nustato, kad iki 2025 m. M1 kategorijos elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 kategorijos elektromobilių skaičius - ne mažiau kaip 30 procentų viso parko.
Lietuvos teisės aktai apibrėžia elektromobilius kaip transporto priemones, kurios naudoja elektros energiją kaip variklio veikimo šaltinį.
Istorinė perspektyva ir technologinis progresas
Pirmasis elektromobilis Lietuvoje buvo pristatytas praėjusio dešimtmečio pradžioje. Vilnietis Mindaugas savo automobilį „Honda HR-V“ perdarė į elektra varomą. Šis savadarbis elektromobilis 2010 m. spalio 19 d. buvo įregistruotas kaip pirmasis elektra varomas automobilis Lietuvos istorijoje. Tuomet pilnu įkrovimu jis galėjo nuvažiuoti 70 kilometrų, o įkrovimas truko 8 valandas.
Oficialių gamintojų siūlomi elektromobiliai Lietuvoje pradėjo atsirasti kiek vėliau. Vienas pirmųjų populiarių modelių buvo „Nissan Leaf“, kurio ankstyvieji 2014-2016 m. modeliai galėjo nuvažiuoti apie 135-172 km vienu įkrovimu. Vėliau į rinką įžengė ir kiti gamintojai, tokie kaip „BMW“, „Tesla“ ir „Volkswagen“.
Per pastaruosius 14 metų elektromobilių technologijos padarė didelį šuolį į priekį. Šiandien šiuolaikiniai elektromobiliai pilnu įkrovimu gali įveikti iki 500-600 km atstumą. Baterijų talpa ir efektyvumas ženkliai išaugo, o modernūs įkrovimo sprendimai sutrumpino įkrovimo laiką iki 15-30 minučių. Tobulėjantys baterijų sprendimai palaipsniui mažina elektromobilių kainą, todėl jie tampa vis labiau prieinami.
Seminar Nasional Engineering ElectricalBasic Design Solar System On-Grid with PVSyst Software
Elektromobilių rinkos augimo prognozės
Registruotų elektromobilių skaičius per pastaruosius 10 metų augo kartais. 2014 m. sausio 1 d. buvo registruoti tik 12 elektromobilių, 2015 m. - 60, 2016 m. - 147, o 2017 m. - 325. Per pastaruosius 4 metus grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 10 kartų ir siekia apie 15 tūkst. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali pasiekti 200 tūkst.
Ekspertai tikina, kad 2024-2025 m. bus elektromobilių rinkos lūžio taškas. 2024 m. elektromobilių pardavimai turėtų išaugti 50-70 proc. lyginant su praėjusiais metais. Sparčiai auga ne tik pirminė, bet ir antrinė elektromobilių rinka.
Numatoma, kad per artimiausius kelerius metus didės naudotų elektromobilių pasiūla iš Vakarų Europos rinkų, tokių šalių kaip Vokietija, Nyderlandai ar Skandinavijos valstybės, kur elektromobilių rinka yra labiau subrendusi. Šios šalys taps pagrindinėmis eksportuotojomis Baltijos šalims.
Ekspertai prognozuoja, kad proveržis elektromobilių sektoriuje įvyks per ateinančius dvejus metus, kai antrinę Lietuvos elektromobilių rinką pradės formuoti iš Vakarų Europos įvežami naudoti elektromobiliai. Tai lemia elektromobilių kainų mažėjimą ir didesnį prieinamumą.
Infrastruktūros tinklo plėtra
Įkrovimo tinklas Lietuvoje sparčiai plečiasi. Pirminė elektromobilių įkrovimo infrastruktūra 2014-2020 m. buvo kuriama didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose, taip pat prie tarptautinių automagistralių. 2016 m. pabaigoje veikė 40 nemokamų įkrovimo stotelių, 2020 m. - 173, 2021 m. - 314. Šiuo metu užregistruota 1792 viešų ir pusiau viešų įkrovimo stotelių.
Susisiekimo ministerijos prognozėmis, per ateinančius šešerius metus viešų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius išaugs iki 6 tūkst. Operatoriai, planuodami tinklo plėtrą, atsižvelgia į vartotojų poreikius skirtingose Lietuvos vietovėse. Greito ir itin greito įkrovimo stotelės planuojamos prie judriausių kelių ir automagistralių, o prie biurų, prekybos centrų ir laisvalaikio objektų - vidutinio ar lėto įkrovimo sprendimai.
Jau šiandien elektromobilių vairuotojai gali keliauti ne tik miestuose, bet ir tarp jų. Per ateinančius kelerius metus nerimas dėl nuvažiuojamo atstumo turėtų išnykti, kadangi įkrovimo tinklo tankumas ir stotelių įvairovė patenkins visų elektromobilių vairuotojų poreikius.
Nauji bendradarbiavimo modeliai ir įkrovimo sprendimai
Bendrovė „Enefit“ plečia elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą bendradarbiaudama su automobilių plovyklomis „H2Auto“ ir „Smart Wash“. Šalia šių plovyklų, esančių didžiuosiuose šalies miestuose ar prie pagrindinių kelių, bus įrengtos naujos įkrovimo stotelės, kurių galia sieks nuo 240 iki 320 kW, leidžiantis itin sparčiai įkrauti elektromobilius.
„Enefit“ siekia iki 2026 m. visoje Lietuvoje įrengti 1 000 įkrovimo stotelių, ieškodama patogiausių vietų vartotojams. Automobilių plovyklos laikomos natūraliais transporto traukos taškais, todėl tikimasi, kad vairuotojai įvertins galimybę iš jų išvažiuoti ne tik švariais, bet ir energija papildytais elektromobiliais.
Elektromobilių naudojimo tendencijos ir statistika
Remiantis „Regitros“ duomenimis, iki 2024 m. pabaigos Lietuvoje riedėjo kiek daugiau nei 16 tūkstančių grynųjų elektromobilių ir 12 tūkstančių „Plug-in“ hibridų. Pastarųjų metų augimo tendencijos išlieka panašios - apie 50 proc. per metus. Bendras elektromobilių ir įkraunamų hibridų skaičius siekia beveik 28 500.
Pastebima, kad naujų elektromobilių pirkimas sumažėjo, nes lietuviai vis dar renkasi transporto priemones, su kuriomis gali nuvažiuoti didesnius atstumus. Įkraunamas hibridas tampa patikimesniu variantu. Nauji grynieji elektromobiliai pastaraisiais metais buvo mažiau populiarūs nei „Plug-in“ hibridai, kurie gali nuvažiuoti 120-150 km vien elektra. Gamintojai siūlo hibridus, kurie vien elektra gali nuvažiuoti 120-150 km, o realiomis sąlygomis tai yra apie 80-100 km. Tuo tarpu elektromobilių gamintojai siūlo variklius, kurie gali nuvažiuoti iki 600 km (realiomis sąlygomis apie 400 km).
Naudotų elektromobilių įregistravimas šiuo metu auga sparčiau nei naujų. Vairuotojai renkasi pigesnį variantą, kad galėtų įvertinti, ar tokia transporto priemonė bus tinkamas pasirinkimas.
Lietuvos pozicija Europoje ir vietiniai ypatumai
Pagal elektrinių transporto priemonių skaičių Europoje Lietuva užima 21-mą vietą. Pirmauja Skandinavijos šalys, pavyzdžiui, Norvegijoje beveik 30 proc. automobilių yra elektromobiliai ar įkraunami hibridai. Lietuvoje tokių - 1,61 proc. Prognozuojama, kad su dabartinėmis augimo tendencijomis per kelerius metus Lietuva pasieks gerų rezultatų.
60 proc. elektrinių transporto priemonių įregistravo fiziniai asmenys, 40 proc. - juridiniai asmenys. Daugiausia elektromobilių ir įkraunamų hibridų yra didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tačiau pagal elektromobilių dalį nuo bendro automobilių parko skaičiaus, pirmauja Vilnius, Neringa ir Palanga, kur elektromobiliai sudaro daugiau nei 3,5 proc. visų automobilių.
Dažniausiai pasirenkama elektromobilių spalva - pilka, po jos seka balta, juoda, mėlyna ir raudon. Daugiausia elektromobilių priklauso 36-45 m. amžiaus vairuotojų kategorijai (daugiau nei 20 proc. šalies keliuose važinėjančių elektromobilių). Jaunesni vairuotojai (21-25 m.) turi vos 0,5 proc. elektromobilių.
Daugiausia elektromobilių Lietuvoje pagaminti Vokietijos gamintojų („Volkswagen“, BMW, „Audi“), tačiau pagal konkrečias markes dominuoja „Volkswagen“ ir „Tesla“. Tikėtina, kad „Tesla“ populiarumas Lietuvoje išaugs, atidarius atstovybę ir plečiant serviso tinklą. Taip pat populiarūs „Volvo“, „Škoda“, „Hyundai“, „Kia“, „Nissan“ ir „Toyota“ elektromobiliai. Naujų kiniškų elektromobilių yra mažai, o naudotų - apie 200.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra: dabartinė situacija ir ateities perspektyvos
2026 m. elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje tapo „tikrai pakenčiama“ didžiuosiuose miestuose. Vilniuje veikia daugiau nei 400 viešų įkrovimo taškų, iš kurių apie 120 yra greitojo įkrovimo (50 kW ir daugiau). Tai užtikrina patogumą miesto gyventojams.
Tačiau regionuose situacija skiriasi. Žemaitijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijos užkampiuose vis dar yra „baltų dėmių“ žemėlapyje, todėl keliautojams reikia kruopščiai planuoti maršrutus. Nors programėlės kaip Plugshare, Chargemap ar Ignitis ON padeda, jos neišsprendžia fizinės stotelių nebuvimo problemos.
Pagrindiniai greitkeliai yra geriau padengti. Via Baltica koridorius nuo Lenkijos sienos iki Latvijos yra pakankamai gerai aprūpintas, taip pat ir kryptis į Klaipėdą. Tačiau atstumas tarp stotelių kai kur vis dar siekia 60-80 km, o tai gali kelti rūpesčių su senesniu elektromobiliu ir žiemos sąlygomis.
Praktinis patarimas keliautojams regionuose - naudoti kelias programėles vienu metu ir turėti planą B, jei pagrindinė stotelė bus užimta ar sugedusi.
Elektromobilių kainos ir rinkos pokyčiai
2026 m. elektromobilių kainų riba pradeda nykti. Kinų gamintojai - BYD, MG, Chery, Xpeng - siūlo automobilius, kurių kaina prasideda nuo 25 000-30 000 eurų. Europos gamintojai - Volkswagen, Stellantis grupė, Renault - taip pat pakoregavo kainas ir pasiūlą. Modeliai kaip Volkswagen ID.2, Renault 5 E-Tech, Citroën ë-C3 pakeitė žaidimo taisykles kompaktinių elektromobilių segmente.
Naudotų elektromobilių rinka Lietuvoje taip pat pagyvėjo. Iš Vakarų Europos atkeliauja vis daugiau 3-5 metų senumo Tesla Model 3, Nissan Leaf, Hyundai Kona Electric ir panašių modelių. Kainos svyruoja nuo 12 000 iki 20 000 eurų.
Svarbus perspėjimas dėl naudotų elektromobilių: prieš perkant būtina reikalauti baterijos diagnostikos ataskaitos (State of Health - SOH rodiklio). Jei baterija degradavusi žemiau 75-80%, reali autonomija bus žymiai mažesnė nei skelbiama.
Valstybės politika ir subsidijos
Fiziniams asmenims perkant naują elektromobilį Lietuvoje galima gauti iki 3 000 eurų subsidiją. Tačiau yra griežtos sąlygos: automobilio kaina neturi viršyti 45 000 eurų, pirkėjo pajamos turi atitikti tam tikrus kriterijus, o automobilis turi būti registruotas ir naudojamas Lietuvoje ne mažiau kaip trejus metus.
Transporto priemonių registracijos mokestis elektromobiliams išliko simbolinis, tačiau diskusijos dėl kelių naudojimo mokesčio įvedimo vis dar vyksta. Tikėtina, kad artimiausiais metais koks nors kelių naudojimo mokestis bus įvestas.
Daugiabučių gyventojų situacija išlieka sudėtinga dėl ilgų derybų su bendrija, elektros tinklo operatoriumi ir savivaldybe, siekiant įrengti įkrovimo stotelę daugiabučio parkinge.
Realūs naudotojų atsiliepimai
Vilniečiai, naudojantys elektromobilį kaip miesto transporto priemonę ir retkarčiais išvykstantys savaitgaliais, dažniausiai yra patenkinti. Įkrovimas namuose yra patogus ir pigus. Elektros kaina leidžia važiuoti pigiau nei su benzininiu automobiliu (vidutiniškai 100 km kainuoja 3-5 eurus namuose, kai benzininis automobilis sunaudotų 8-12 eurų).
Tačiau žmonės, gyvenantys regionuose arba daug keliaujantys tarp miestų, turi kitokią patirtį. Kelionės tarp miestų greitkelio stotelėmis veikia gerai, bet piko valandomis gali susidaryti eilės prie greito įkrovimo stotelių.
Žiema kelia papildomų iššūkių elektromobiliams. Esant žemai temperatūrai, baterijos autonomija gali kristi 30-40% lyginant su vasaros sąlygomis. Šildymas, šildoma sėdynė ir kitos funkcijos eikvoja energiją. Naujesni modeliai su šilumos siurbliu šią problemą šiek tiek sumažina.
Praktinis patarimas žiemai: laikyti elektromobilį šiltame garaže, naudoti automobilio planavimo funkcijas, kad prieš išvykstant automobilis ir salonas būtų optimalios temperatūros.
Verslo sektoriaus požiūris į elektromobilius
Verslo sektorius Lietuvoje elektromobilius priima aktyviau nei privatūs asmenys dėl mokesčių lengvatų, žemesnių eksploatacijos išlaidų ir įmonės įvaizdžio argumentų. Kurjerių ir pristatymo paslaugų įmonės (DPD, Omniva, LP Express) jau naudoja elektrinius furgonus miestų maršrutuose.
Taksi ir ridšeringo paslaugos taip pat juda link elektromobilių. Daug taksi vairuotojų Vilniuje ir Kaune persėdo į elektromobilius, ypač į Tesla Model 3 ir BYD Han, dėl didelio kilometražo ir greitesnio atsipirkimo.
Smulkus verslas (amatininkai, statybininkai, žemdirbiai) vis dar atsargus, nes elektriniai pikapai ir krovininiai furgonetai su pakankama autonomija yra brangūs arba sunkiai prieinami.
Technologijų raida
2026 m. elektromobilių technologijos padarė reikšmingą žingsnį į priekį. LFP (ličio geležies fosfato) baterijos tapo norma žemesnio kainos segmente, jos mažiau degraduoja, gali būti kraunamos iki 100% kasdien ir yra saugesnės.
Greito įkrovimo sparta padidėjo - naujesni modeliai palaiko 150-250 kW įkrovimo galią, leidžiančią įkrauti 10-80% per 20-30 minučių.
Programinė įranga ir OTA (over-the-air) atnaujinimai leidžia elektromobiliui gauti naujų funkcijų ir patobulinimų be apsilankymo servise.
Tačiau sudėtingesnė elektronika reiškia ir sudėtingesnius gedimus. Lietuvos autoservisai vis dar nepakankamai pasirengę dirbti su elektromobiliais, specialistų trūkumas yra realus.
Elektromobilių ateitis Lietuvoje
2026 m. Lietuva yra „pereinamajame laikotarpyje su aiškia kryptimi, bet neaiškiu tempu“. Infrastruktūra auga, bet netolygiai. Didmiesčiai - gerai, regionai - dar reikia darbo.
ES direktyvos ir reglamentai skatina investicijas į įkrovimo tinklą. Iki 2030 m., kai Europoje turėtų baigtis naujų vidaus degimo variklių automobilių pardavimas, Lietuva turės dar labiau pasistengti.
Vartotojų mentalitetas keičiasi lėtai, bet keičiasi. Kainų mažėjimas, didėjanti pasiūla ir gerėjanti infrastruktūra daro savo.
Jei svarstote pirkti elektromobilį Lietuvoje 2026 m., atsakymas priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo. Miesto gyventojams su galimybe įkrauti namuose ir trumpomis ar vidutinio nuotolio kelionėmis - elektromobilis yra pagrįstas pasirinkimas. Tiems, kurie daug keliauja po regionus, neturi savo parkavimo vietos su įkrovimo galimybe, ar reikia didelės krovinių talpos - verta palaukti arba apsvarstyti PHEV kaip kompromisą.
Elektromobilių revoliucija Lietuvoje vyksta per metus, per infrastruktūros projektus, per kainų pokyčius, per žmonių patirtis ir rekomendacijas. 2026 m. galima drąsiai sakyti - Lietuva yra kelyje.
tags: #elektriniu #automobiliu #vystymasis #lietuvoje #diagramos