Anapilin iškeliavo žymus režisierius Eimuntas Nekrošius
Lapkričio 20 d. netekome garsaus lietuvių režisieriaus Eimunto Nekrošiaus. Apie tai patvirtino jo giminaitis, Seimo narys Arvydas Nekrošius. Režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę. DELFI žiniomis, vyrui sustreikavo širdis, dėl to jis yra gulėjęs ligoninėje ir anksčiau. Mirė nuo infarkto, apie 3 valandą nakties Santaros klinikose.
Režisieriui trečiadienį, lapkričio 21 d., būtų sukakę 66 metai. Praėjusią savaitę Eimuntas Nekrošius dalyvavo „Lietuvos teatro amžiaus“ renginyje Vilniaus mažajame teatre.
Atsisveikinimo ceremonija
- Mišios: Lapkričio 21 d. 11:00 val. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.
- Atsisveikinimas su velioniu: Lapkričio 21 d. nuo 12:00 iki 20:00 val. „Meno Forto“ salėje (Bernardinų g. 8/8).
- Karstas išnešamas: Lapkričio 22 d. 10:00 val.
- Laidojimas: Eimuntas Nekrošius bus laidojamas Šiluvos miestelio kapinėse.
Atsisveikinimo žodžiai ir užuojautos
Dėl režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mirties nuoširdžią užuojautą pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir kiti žymūs Lietuvos visuomenės veikėjai.
- Anot šalies vadovės Dalios Grybauskaitės, tai yra „didelė netektis ir visam teatro pasauliui, kuriame išskirtinis E. Nekrošiaus talentas atstovavo mūsų šaliai ir nuolat garsino Lietuvos vardą“. Režisierius savo kūryba kėlė didžiuosius būties klausimus ir kartu su aktoriais bei žiūrovais ieškojo visiems svarbių atsakymų. Prezidentė teigė: „Mūsų atmintyje visam laikui išliks šie nepaprasti susitikimai teatre, išskirtiniai spektakliai, kas kartą reikalaudavę ypatingo širdies ir minties darbo“.
- Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, jog E. Nekrošiaus mirtis yra „milžiniška netektis visai Lietuvos kultūrai“.
- Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad režisierius „dovanojo Lietuvai nepaprastai didingus kūrinius, spektaklius, kuriuos buvo garbė ir prestižas žiūrėti“. Jo žodžiais, „Tai, su kokia estetika jis perteikė literatūrinę emociją ant scenos, buvo išskirtinis režisieriaus talentas. Būsime dėkingi už galimybę matyti ir vertinti šio menininko darbus“.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo mintys
Režisierius Oskaras Koršunovas savo „Facebook“ paskyroje parašė: „Mirė Eimuntas Nekrošius. Mirė visa lietuviška teatro epocha. Didis Lietuvos ir pasaulio režisūrinio teatro pasaulis neteko dar vieno jį laikančio banginio. Pasaulis, kuriame aš augau ir jaučiau prasmę kurti, grimzta į Letą.“ Jis prisipažino, kad jam „Nekrošiaus teatras visuomet buvo esminis meniškumo kriterijus teatre.“ Pasak O. Koršunovo, be Nekrošiaus „teatras prarado gelmę. Nebėra kur nardyti. Liko sekluma. Kurti toliau bus labai sunku.“
O. Koršunovas prisiminė savo paauglystę Jaunimo teatre ir tokius E. Nekrošiaus spektaklius kaip „Pirosmani, Pirosmani“, „Kvadratas“, „Dėdė Vania“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, kurie lėmė jo profesijos pasirinkimą ir buvo kertiniai atspirties akmenys kūrybiniame kelyje.
Kolegų ir bendražygių prisiminimai
Vytautas Juozapaitis: žmogus-mįslė
Seimo narys, buvęs operos solistas Vytautas Juozapaitis Eimunto Nekrošiaus mirtį pavadino tragedija Lietuvos kultūrai. Anot jo, „Tai yra siaubinga netektis, Lietuvos kultūrai tai yra tragedija. Yra šokas.“ Nors su režisieriumi dirbti kartu neteko, V. Juozapaitis pažinojo E. Nekrošių kaip „žmogų legendą, žmogų - mįslę, paslaptį, turbūt niekas ir neįminė, kas iš tikrųjų buvo Eimuntas Nekrošius.“ Jis teigė, kad E. Nekrošiaus spektakliai „absoliučiai skyrėsi nuo kitų. Tu jį pamatęs iš karto gali pasakyti, kad tai yra Nekrošiaus spektaklis.“
V. Juozapaitis prisiminė, kaip studentavimo metais Jaunimo teatre matė E. Nekrošiaus spektaklį „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ir tada suprato, „kad yra kažkas tokio, vardan ko verta būti mene, teatre.“
Algirdas Latėnas: fanatiškas atsidavimas darbui
Režisieriaus kurso draugas Algirdas Latėnas pabrėžė „nenusakomą įtaką“, kurią Eimuntas Nekrošius padarė Lietuvos teatrui. „Jam didžiulė didžiulė pagarba, kaip dirbo jis, kaip fanatiškai atsiduodavo darbui. Gyveno tik tuo darbu, kurį mokėjo. Tokio atsidavimo retai pamatysi,“ - sakė A. Latėnas. Jie kartu baigė vadinamąjį „auksinį“ Dalios Tamulevičiūtės kursą, o vėliau dirbo debiutiniame E. Nekrošiaus spektaklyje „Medaus skonis“.
A. Latėnas prisiminė ir 1993 metais rengtą pirmąjį teatrų festivalį „LIFE“, kur E. Nekrošius pastatė Aleksandro Puškino „Mažąsias tragedijas“, o A. Latėnas sukūrė pagrindinį vaidmenį. Jis apibūdino E. Nekrošiaus darbo metodus: „Viskas buvo daroma per naktis, per naktis. Jis visada prašydavo išsinagrinėti vaidmenį.“
Algirdas Martinaitis: kūrybiniai planai iki galo
Kompozitorius Algirdas Martinaitis, dirbęs su E. Nekrošiumi daugiau nei tris dešimtmečius nuo spektaklio „Pirosmani, Pirosmani“, apibūdino jį kaip „svarų, bet žmogiško lengvumo turėjusį žmogų“, puoselėjusį kūrybinius planus iki pat gyvenimo pabaigos. „Jis turėjo daug planų ir darbui, ir draugystei. Jis buvo žmogus, turėjęs milžiniškų tikslų savo nenusakomos režisūros apimties, per labai sunkų režisūrinį darbą jis įgyvendindavo labai jautriai ir atsakingai kiekvieną žodį ir kiekvieną judesį.“
A. Martinaitis atskleidė, kad gruodį E. Nekrošius planavo vykti į Italiją, Neapolį, kur ketino statyti pjesę pagal Šekspyro kūrybą. Jis prisiminė ir režisieriaus paprastumą, kaip vasarą Šiluvoje kvietė paprastus žmones į savo spektaklius, pavyzdžiui, į Dantės „Dieviškąją komediją“.
Kostas Smoriginas: reiklumas ir genijus
Aktorius Kostas Smoriginas, bendravęs su Eimuntu Nekrošiumi iki pat pastarųjų dienų, palaikė „labai žmogišką ryšį“, bet nepamiršo ir jo reiklumo teatre. „Pas jį nebuvo kavos pertraukų kada repetuodavome. Tai buvo neįtikėtinos fantazijos, neįtikėtino kūrybinio potencialo žmogus.“ K. Smoriginas prisiminė, kad E. Nekrošius galėjo ateiti ir naktį, „trečią valandą gerti kavą iki paryčių ir pasakoti“ apie pjeses.
K. Smoriginas su režisieriumi bendravo nuo studijų laikų Dalios Tamulevičiūtės „auksiniame“ kurse ir sukūrė pirmuosius vaidmenis E. Nekrošiaus „Kvadrate“, „Pirosmani, Pirosmani“, taip pat įsimintinus personažus spektakliuose „Dėdė Vania“ ir „Makbete“. „Galiu jį įvardinti kaip genijų, kurį aš pažinojau gyvą esant - tai buvo Nekrošius,“ - kalbėjo K. Smoriginas.
Aktorius taip pat prisiminė, kad E. Nekrošius padėjo atskirti vaidybą nuo bohemiškų linksmybių, kategoriškai reikalaudamas rimto darbo, kas leido daugeliui aktorių išlaikyti meistriškumą. K. Smoriginas sako prisiminsiantis E. Nekrošių kaip žymųjį Gruzijos dailininką pjesėje „Pirosmani, Pirosmani“, apibėrtą miltais - šviesų ir švarų.
Eimunto Nekrošiaus biografija ir kūrybinis kelias
Eimuntas Nekrošius gimė 1952 m. lapkričio 21 d. Pažobrio kaime, Raseinių rajone. 1978 m. jis baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
Grįžęs į Lietuvą, E. Nekrošius režisavo Kauno dramos teatre, vėliau Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre, kur ir sukūrė savo legendinius spektaklius. Nuo 1993 iki 1997 m. buvo Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 m. Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“ (angl. „Fortress of Art“) ir tapo jos meno vadovu. Nuo 2012 iki 2013 m. jis dirbo meno vadovu „Teatro Olimpico“ Vičencoje, Italijoje.
EIMUNTO NEKROŠIAUS SPEKTAKLIŲ MUZIKA. A. Mamontovas apie E. Nekrošių ir kūrybą
Žymiausi spektakliai ir kūrybinis braižas
Pripažinimą režisieriui pelnė jo Jaunimo teatre pastatyti spektakliai, tokie kaip „Kvadratas“ (1980), „Pirosmani, Pirosmani...“ (1981), „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ir Antono Čechovo „Dėdė Vania“ (1986). Jo 1980-ųjų pastatymai tapo legendiniais ir pelnė režisieriui pasaulinę šlovę. Į Lietuvos teatro istoriją pateko festivaliui LIFE sukurtas „Hamletas“ (1997 m.), kuris buvo parodytas beveik visuose didžiuosiuose Europos teatro festivaliuose.
E. Nekrošiaus kūrybinis braižas pasižymėjo unikaliu stiliumi, dažnai naudojant natūralius elementus, tokius kaip vanduo, ugnis ir akmenys. Jo spektakliai pasižymėjo ramiu, pasikartojančiu muzikos motyvu, gausiu šokiu ir judesiu, siekiant perteikti metaforinius vaizdus ir universalias žmogaus egzistencijos idėjas. Jis gebėjo literatūros kūrinius paversti unikaliais teatro išgyvenimais.
Režisierius daug dirbo užsienyje - Italijoje, Rusijoje, Argentinoje. Pernai su spektakliu „Cinkas“ pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygą, E. Nekrošius po 26 metų pertraukos grįžo į Jaunimo teatro sceną. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre E. Nekrošius yra režisavęs keletą operų, tarp jų ir „Faustą“, kurį 2008 m. sausį Italijos teatro kritikai pavadino geriausiu užsienio pastatymu Italijoje.
Prieš pat mirtį jis dirbo ties nauja pjese „Edipo a Colono“.
Įvertinimai ir apdovanojimai
Eimuntas Nekrošius buvo apdovanotas daugybe premijų, pelnydamas platų tarptautinį pripažinimą.
- 1994 metais jam buvo įteikta Europos Naujosios teatro realybės premija Italijoje, taip pat specialus Lietuvos teatro sąjungos prizas kaip geriausiam metų režisieriui ir Baltijos Asamblėjos premija už literatūrą, menus ir mokslą.
- 1995 metais jis pripažintas geriausiu festivalio „Baltijskij dom“ režisieriumi.
- 1997 metais režisieriui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
- 1998 metais E. Nekrošius vėl apdovanotas šia premija.
- Už geriausią spektaklį, sukurtą Rusijoje, 2004 metais E. Nekrošius pelnė specialų žurnalistų ir teatro kritikų prizą „Auksinė kaukė“, taip pat buvo apdovanotas Europos Tarybos įsteigtu Naujosios teatro realybės prizu, „Auksiniu scenos kryžiumi“, Nacionaline kultūros pažangos premija.
- Režisierius apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju Kryžiumi, Italijos Respublikos Komandoro ordinu.
tags: #eimuntas #nekrosius #passed