Sraigtasparnių avarijos, nors ir retos, dažnai baigiasi tragiškai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios sraigtasparnių avarijos, jų priežastys ir aplinkybės, tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, pabrėžiant technologinius gedimus, žmogiškąsias klaidas ir meteorologinių sąlygų įtaką.
Tragedija Joniškio rajone: dviviečio sraigtasparnio katastrofa
Tragedija Joniškio rajone, kai nukritus sraigtasparniui žuvo du vyrai, gaubiama paslapties. Tyrėjai aiškinasi keletą nelaimės versijų, tačiau linkstama manyti, kad sugedo skrydžiui pakilusio orlaivio variklis. Iš mažo dviviečio sraigtasparnio beveik nieko neliko po to, kai vos pakilęs jis rėžėsi žemyn. Vaizdai, filmuoti keliasdešimt minučių po tragedijos, parodė nelaimės vietą Barysių aerodrome, esančiame Joniškio rajone, jau atitvertą pareigūnų.
Nelaimės aplinkybės ir liudininkų parodymai
Aplinkui žmonių nebuvo, tačiau policijai apie incidentą pranešęs asmuo sakė matęs, kad sraigtasparnis dega ore. Aiškėja, kad orlaivis žemyn krito vos pakilęs. Šiaulių apskrities policijos atstovė Gailutė Smagriūnienė komentavo: „Pakilo sraigtasparnis kilimo taku, kaip liudytojai pasakoja, 200 m aukštyje. Pasipylė juodi dūmai, sraigtasparnis nukrito ant žemės.“
Žuvusieji ir tapatybės nustatymas
„Ultra Sport 555“ modelio sraigtasparniu skrido du žmonės. Atvykę medikai jų išgelbėti nebegalėjo - vyrai žuvo. Kaip spėjo išsiaiškinti policija, vienas jų buvo 53-ejų metų ir gyveno ne Lietuvoje. Kitas vyriškis, 29 m., buvo iš Tauragės rajono, ten jis deklaravęs gyvenamąją vietą. Iš pradžių manyta, kad vyresnysis asmuo buvo orlaivio savininkas, tačiau nepatvirtintais duomenimis, ši versija jau atmesta. Vienas iš žuvusiųjų buvo kilimo iš Naujosios Akmenės, tačiau jau daug metų deklaravęs gyvenamąją vietą Nyderlanduose, jis buvo lietuvis. Kitas vyras, 29 metų, buvo iš Tauragės rajono. Įmonės „Oro navigacija“ atstovas Vytautas Beniušis BNS sakė, kad avariją patyręs sraigtasparnis buvo registruotas ne Lietuvoje.
Galimos avarijos priežastys
Didžiausia mįslė tyrėjams - kodėl sraigtasparnis krito. TV3 žinių kalbinti, tačiau viešintis nenorėję orlaivių specialistai linkę manyti, kad tragedija įvyko sustojus varikliui. Esą iš duženų matyti, kad orlaivio mentės liko sveikos, o jeigu variklis būtų veikęs, susidūrimo su žeme metu iš jų būtų likusios tik nuolaužos. Visgi tikslias tragedijos priežastis dabar aiškinasi specialistai. Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius sakė: „Viena iš versijų yra techninis gedimas, kita iš versijų yra žmogiškoji klaida. Kada bus tiksliai aišku, kodėl įvyko ši tragedija, dar negalima pasakyti, kadangi neaišku, kiek gali užtrukti sraigtasparnio apžiūra, būtiniausi tyrimai ir t.t.“
Liudininkų pasakojimai ir tyrimo eiga
Kaip iš įvykio vietos pranešė 15min fotoreporteris Alvydas Januševičius, nelaimės liudininkai matė krintantį privatų mažiuką (dvivietį) sraigtasparnį, kurį yra nusipirkę vietos skraidymo entuziastai. Teigiama, kad pastarasis oreivių paskraidymas baigėsi itin dramatiškai: iš sraigtasparnio staiga ėmė veržtis juodų dūmų pliūpsniai, po kelių akimirkų orlaivis krito maždaug iš 50-ies metrų aukščio. Sraigtasparnis sudužo į asfaltuotą paviršių. Aerodromo dispečerinės ir administracijos pastatas yra visiškai šalia orlaivio sudužimo vietos. Policija įvykio įkarštyje užtvėrė teritoriją, kad smalsuoliai ir kiti pašaliniai asmenys netrukdytų dirbti avarijos tyrėjams ir specialiųjų tarnybų atstovams. Taip pat stengėsi vaizdą uždengti turimais automobiliais. Nelaimės vietoje laukiama ekspertų, kurie surinks visą pirminę medžiagą šios aviacinės avarijos tyrimui. Jokių išsamesnės oficialios informacijos apie nelaimę kol kas neteikiama. Kalbama, jog mažuoju orlaiviu tikriausiai skrido neseniai jį įsigijęs oreivis su kažkuo iš bendraminčių bičiulių. Susirinkę vietiniai smalsuoliai teigė, kad šiame aerodrome tokį ar tą patį sraigtasparnį dažnai matydavo vis pakylant ir nusileidžiant.
Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio katastrofa Baltijos jūroje
Vienos iš didžiausių tragedijų Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) istorijoje metu žuvo du karininkai - 32 metų majoras Alvidas Brazlauskas ir 41 metų viršila Edmantas Vizbaras. Nelaimė įvyko trečiadienį vakare pratybų metu, kai sraigtasparnis „Mi-8“ nukrito į Baltijos jūrą ties Nemirseta, maždaug už 3 jūrmylių nuo kranto. Keturiems ekipažo nariams pavyko išsigelbėti.
Nelaimės priežastys ir tyrimo išvados
Spėjama, kad katastrofa įvyko dėl techninių nesklandumų, tačiau KOP laikinai einantis pareigas vadas pulkininkas leitenantas Jonas Marcinkus užtikrino, kad sraigtasparnis techniškai buvo tvarkingas. Kitos versijos - staiga pasikeitusios atmosferinės sąlygos arba piloto klaida. Išsigelbėję kariškiai teigė neįsivaizduoją, kas galėjo įvykti, nes sraigtasparnis staiga krustelėjo ir smigo žemyn. Vandens gylis toje vietoje siekia apie 20 metrų. Trečiadienį vėjo stiprumas siekė tik 7 metrus per sekundę, bangų aukštis jūroje - apie 70 centimetrų.
KOP sraigtasparnio „Mi-8“ avarijos Baltijos jūroje priežastis ir aplinkybes tyrusi komisija nustatė, kad techninių sraigtasparnio gedimų nenustatyta, taip pat nenustatyta ir pažeidimų ruošiantis skrydžiui. Tyrimo metu paaiškėjo, kad skrydžio metu oro sąlygos buvo geros, matomumas - pakankamai geras, jūros bangavimas - nulinis, vandens temperatūra - 1 laipsnis šilumos, oro - 0 laipsnių. Anot ministro Lino Linkevičiaus, vėjas katastrofos metu buvo nestiprus - 4,5 metrai per sekundę, tačiau vėjas buvo nepastovus. „Avariją lėmė žmogiškasis faktorius - sutapo daugelis aplinkybių, taip pat ir meteorologinės sąlygos - taip kartais atsitinka“, - sakė L. Linkevičius.
Be to, ministro teigimu, sraigtasparnio įgula didesnį dėmesį skyrė vizualiam padėties virš vandens stebėjimui ir per vėlai užfiksavo, kad aukštis virš vandens paviršiaus - per žemas, kad būtų įmanoma išvengti katastrofos. Sutapus daugeliui aplinkybių, lakūnai nakties metu nenustatė tikrosios vėjo krypties ir stiprumo, todėl negalėjo tiksliai įvertinti sraigtasparnio padėties erdvėje. Avarijos tyrimo akte teigiama, kad avarinė situacija atsirado, pradėjus orlaiviui leistis. Įgulos vadas, gaudamas informaciją apie sraigtasparnio nuotolį, aukštį ir greitį link gelbėjimo laivo „Šakiai“, pastebėjo, kad orlaivis turi tendenciją leistis aukščiau įprastinės trajektorijos. Tačiau nebuvo įvertintos jūrai būdingos meteorologinės aplinkybės - staigus vėjo stiprumo ir krypties kitimas, net ir nusistovėjus palankioms oro sąlygoms, kokios buvo skrydžio metu. Kai vėjas yra nepastovios krypties ir kintančio stiprumo, tamsoje nepaprastai sudėtinga vizualiai nustatyti tokius pasikeitimus - gali susiformuoti apgaulingi erdviniai pojūčiai. Dėl žemo aukščio virš vandens paviršiaus, nebeliko jokių galimybių sraigtasparnį nukreipti į horizontalų skrydį ir sustabdyti jo leidimąsi, teigiama avarijos tyrimo akte. Lakūnų pokalbių įrašas liudija, kad įgula jokio pavojaus nepajuto ir vykdė savo pareigas, kaip įprastinio skrydžio metu.
Žuvusiųjų pagerbimas ir gelbėjimo operacija
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis sakė: „Šie du sraigtasparnio pilotai žuvo, tobulindami savo profesinius įgūdžius, kad galėtų gelbėti į nelaimę patekusius žmones. Niekam nepavyko išgelbėti jų pačių“. Užuojautą žuvusiųjų artimiesiems pareiškė Prezidentas Rolandas Paksas.
Sraigtasparnio avarija įvyko trečiadienio vakarą, planinių treniruočių metu, kai mašinos įgula tobulino žmonių nukėlimo nuo laivo įgūdžius. Apie 21 val. 19 min. sraigtasparniui staiga dingus, pratybose kartu dalyvavusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) gelbėjimo laivo „Šakiai“ įgula dar bandė užmegzti ryšį, tačiau jokio atsakymo nebuvo. Netrukus laivo „Šakiai“ įgulos nariai pastebėjo nelaimės metu naudojamus šviesos signalus. Juos siuntė iš jau skęstančio orlaivio spėję ištrūkti keturi kariškiai - dešinysis lakūnas seržantas Dalius Udrys, gelbėtojai vyr. seržantas Mindaugas Vaitkus, vyr. seržantas Egidijus Paliukas ir seržantas Ramūnas Jankauskas. Ant vandens vyrus laikė gelbėjimo liemenės. Lakūnas D. Udrys vos nesušalo, nes vandens temperatūra buvo vos vienas laipsnis šilumos. Gelbėtojai dėvėjo pašildytus kostiumus, todėl jiems buvo lengviau ištverti keliasdešimt minučių vandenyje. Nelaimės vietoje visą naktį tęsėsi žmonių ir sraigtasparnio paieškos. Jose dalyvavo karinės oro pajėgos, karinių jūrų pajėgų laivai, KVJUD gelbėjimo laivas „Šakiai“ ir „Viesulas“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivas „Christine“. Gelbėtojams pavyko rasti žuvusių lakūnų kūnus. Narai nuskendusį sraigtasparnį aptiko maždaug už 7 kilometrų nuo kranto ties Palanga. Pirminiais duomenimis, vienas lakūnas nespėjo atsisegti saugos diržų, kitą prispaudė skęstantis sraigtasparnis. Komisijos teigimu, E. Vizbaras nespėjo išsigelbėti, nes sraigtasparniui pradėjus grimzti, nesugebėjo atsisegti diržų. Įgulos vadas A. Brazlauskas diržus spėjo atsisegti, tačiau dėl didelio vandens slėgio nesugebėjo atidaryti kabinos durų.
Žuvusiųjų lakūnų biografijos
Majoras Alvidas Brazlauskas gimė 1970 metais Šiauliuose. Mokėsi skraidyti lėktuvu „JAK-52“, vėliau baigė Ufos (Rusija) aukštąją karinę aviacijos mokyklą, kur skraidė sraigtasparniais „Mi-2“ ir „Mi-8“. Karinėse oro pajėgose tarnavo nuo 1993 m., dalyvavo daugelyje pratybų ir gelbėjimo darbuose. Jis buvo laikomas vienu labiausiai patyrusių sraigtasparnio pilotų, orlaivio vadu skraidė 550 val. A. Brazlauskas su žmona Aušra augino 8 metų sūnų.
Viršila Edmantas Vizbaras gimė 1962 metais Kupiškio rajone. Nuo 1982 m. dirbo Panevėžio aeroklube, užsiiminėjo sklandymo sportu, o 1987 m. tapo lakūnu instruktoriumi. 1992 m. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, po dvejų metų perėjo tarnauti į KOP antrąją aviacijos bazę. E. Vizbaras yra skraidęs 1520 val., buvo pasirengęs skraidyti sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, dalyvavo daugelyje tarptautinių mokymų. E. Vizbaras su žmona Rita augino 19 metų dukrą.
Sraigtasparnio „Mi-8“ techninė būklė ir aptarnavimas
Avariją patyręs sraigtasparnis pagamintas 1991 metų birželio 17 dieną. Jis gali skraidyti 25 metus nuo pagaminimo arba 17 tūkst. valandų. Kapitalinis remontas atliekamas kas 7 metus arba po 1500 valandų ore. Paskutinis kapitalinis remontas atliktas 1999 metų birželio 2 dieną. Nuo tada šis sraigtasparnis skraidė 418 valandų. Sraigtasparnio techninis aptarnavimas atliekamas kas 6-7 mėnesius. Paskutiniai darbai atlikti 2002 metų spalio 16 dieną. Varikliai kapitališkai suremontuoti 1999 metais Rusijoje gamykloje, kurioje buvo pagaminti. Jiems duota garantija 10 metų arba 1500 skrydžio valandų. Sraigtasparnio kapitalinį remontą atlieka konkursą laimėjusi kompanija „Helisota“. Nešančios mentės pagamintos 2002 sausio 12 dieną, o pradėtos eksploatuoti 2002 metų kovo mėn. Jos gali būti eksploatuojamos 7 metus arba 2000 valandų. Iki avarijos buvo eksploatuotos 179 valandas.
Sraigtasparnių avarijos Lietuvoje: istoriniai kontekstai
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sraigtasparnių avarijos pasitaiko dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su žmogiškosiomis klaidomis ar techniniais gedimais. KOP vadovybė prieš keletą metų yra pareiškusi, kad net 90 procentų incidentų ore įvyksta dėl lakūnų kaltės, o ne todėl, kad technika būtų netvarkinga. Anot kariškių, bet kuris orlaivis prieš skrydį kruopščiai tikrinamas, ir neleidžiama pakilti techniškai netvarkingam.
Svarbiausi incidentai ir gelbėjimo operacijos
- 1993 metai: Pirmoji gelbėjimo operacija panaudojant sraigtasparnį Lietuvoje. Kariškiai išgelbėjo ant ledo buvusius žvejus. Nuo 1996 metų kariškiai nuolat budi pasirengę gelbėti nelaimių ištiktus žmones.
- 1997 metai, birželis 20 d.: Aleksoto aerodrome atliekant eksperimentinius skraidymus kildamas apsivertė ir užsidegė dvivietis sraigtasparnis „ECXC-162“. „Aviabaltikai“ priklausantį sraigtasparnį pilotavęs Povilas Noreika nenukentėjo.
- 1997 metai, liepa 22 d.: Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) 1-osios aviacijos bazės sraigtasparnis „Mi-8“ patyrė avariją dėl lakūno kaltės. Pilotas Dainius Gudas pernelyg intensyviai stabdė sraigtasparnį, kuris nusileido už 700 metrų nuo pakilimo tako į pievą. Trys įgulos nariai bei kiti keturi skridę kariškiai nenukentėjo.
- 1998 metai, rugpjūčio 30 d.: Į Platelių ežerą nukritusiu sraigtasparniu skrido 10 vestuvių pokylio dalyvių ir pilotas. Visi žmonės žuvo. Nustatyta, kad „Mi-2“ nukrito dėl piloto kaltės. Orlaivis buvo techniškai tvarkingas, tačiau pilotas keleivius skraidino neturėdamas licencijos ir sertifikato, šiurkščiai pažeidė skrydžių taisykles, vykdydamas neleistinas evoliucijas ir pažeisdamas nepavojingo skrydžio aukštį. Telšių ekspertai nustatė, kad sraigtasparnio „Mi-2“ pilotas buvo neblaivus (2,2 promilės alkoholio kraujyje, 3,54 promilės šlapime).
- 1999 metai, birželio mėnesis: Prienų rajone skrendant virš Pociūnų aerodromo KOP sraigtasparnis „Mi-8“, iš jo iššokus devyniems parašiutininkams, kurį laiką buvo nevaldomas. Vėliau sraigtasparnis sėkmingai nusileido.
- 2001 metai, gegužės mėnesis: Vilniuje leisdamasis į iš anksto numatytą aikštelę „Aviabaltikai“ priklausantis sraigtasparnis mentėmis nutraukė antžeminę telefono liniją. Šis incidentas įvyko dėl piloto klaidos, nes nusileidimo vieta nebuvo gerai apžiūrėta. Manoma, kad pilotą apakino ryški saulė.
- 2002 metai, vasario mėnesis: Lietuvos KOP sraigtasparnis „Mi-8T“ patyrė nesėkmę gelbėdamas į Baltijos jūrą nublokštos, o vėliau ant seklumos įstrigusios žemkasės įgulą. Dėl pūgos jis negalėjo priskristi prie žemkasės. Žemkasės įgulą išgelbėjo iš Švedijos Gotlando salos atvykęs gelbėjimo tarnybų sraigtasparnis „Super Puma“. Nustatyta, jog paieškos ir gelbėjimo veiksmai nebuvo pakankamai koordinuojami tarp civilinių ir karinių žinybų, o Lietuvos pilotams reikia geresnio pasirengimo dirbti ekstremaliomis sąlygomis.
- Prieš dvidešimt metų: Avariją patyrė virš Kauno marių skridęs sraigtasparnis. Vienų šaltinių teigimu, tai buvo karinis orlaivis, kiti nurodo, jog katastrofą patyrė brakonierius gaudę gamtosaugininkai.
Sraigtasparnių remonto skandalas ir „Helisota“
Dauguma KOP sraigtasparnių, kaip ir patyręs avariją, yra remontuoti Kauno bendrovėje „Helisota“. Dėl jų remonto buvo kilęs skandalas, į kurį įsivėlė ir kita Kauno aviakompanija „Aviabaltika“. Praėjusiais metais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė kelti baudžiamąją bylą dėl tariamos korupcijos prieš ketverius metus organizuojant sraigtasparnių remonto konkursą. STT gavo „Aviabaltikos“ raštą, kuriame teigiama, kad 1998 metais rengiant aštuonių sraigtasparnių remonto konkursą, kuriame buvo pasirinkta kita remonto bendrovė „Helisota“, Lietuvos biudžetas patyrė milijoninius nuostolius.
Minėtuosius aštuonis sraigtasparnius „Mi-8T“ kontrabandos keliu 1993 metais į Lietuvą atgabeno Lenkijos pilietis Kšištofas Krupa. 1998 metais teismo sprendimu sraigtasparniai buvo konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Vyriausybei. Ji po kelerių metų laikymo po atviru dangumi orlaiviams gaivinti skyrė 26 milijonus litų. Nors orlaiviai buvo visiškai nauji, po ilgo stovėjimo juos teko remontuoti. Po remonto sraigtasparniai buvo perduoti krašto apsaugai. Nustatyta, kad sraigtasparnius remontavusi bendrovė „Helisota“ konkurso paskelbimo metu buvo vienintelė bendrovė, turėjusi būtiną Civilinės aviacijos departamento pažymėjimą, suteikiantį teisę remontuoti sraigtasparnius „Mi-8“. Pasak STT, sprendimas pirkti iš vienintelio šaltinio buvo teisėtas, taip pat nėra pagrindo abejoti remonto kainų pagrįstumu. Pernai iš „Helisotos“ gavusi dar du suremontuotus sraigtasparnius, dabar KAM iš viso jų turi 10.
Sraigtasparnių avarijos pasaulyje
Sraigtasparnių avarijos aviacijos specialistams yra įprastas įvykis, pasitaikantis visame pasaulyje tiek civilinėje, tiek karinėje aviacijoje. Jos dažnai susijusios su sudėtingomis oro sąlygomis, techniniais gedimais, žmogiškosiomis klaidomis ar net karo veiksmais.
Vašingtono avarija: keleivinio lėktuvo ir karinio sraigtasparnio susidūrimas
Neseniai įvykęs dviejų sraigtasparnių susidūrimas virš Vašingtono sukėlė didelį susirūpinimą dėl aviacijos saugumo. Ši nelaimė, kurios metu žuvo visi lėktuve ir sraigtasparnyje buvę žmonės, paskatino atlikti išsamų tyrimą, siekiant nustatyti jos priežastis ir užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.
Žuvusiųjų tapatybės ir galimos priežastys
Vėlyvą trečiadienio vakarą, netoli Vašingtono Reagano nacionalinio oro uosto (DCA), įvyko katastrofa, kai susidūrė keleivinis lėktuvas ir karinis sraigtasparnis „Black Hawk“. Iš viso žuvo 67 žmonės, buvę abiejuose orlaiviuose. Oro bendrovės „American Airlines“ lėktuvu AA5342, skridusiu iš Vičitos (Kanzaso valstija), skrido 60 keleivių, įskaitant JAV ir Rusijos dailiojo čiuožimo čempionus, ir keturi įgulos nariai. Sraigtasparnyje, kuris vykdė įprastą mokomąjį skrydį, buvo trys kariškiai.
Paaiškėjo dviejų asmenų, buvusių su lėktuvu Vašingtone susidūrusiame sraigtasparnyje „Black Hawk“, tapatybės. Sraigtasparnį pilotavo Andrew Eavesas, 2 rango jaunesnysis puskarininkis iš Bruksvilio, o 29 metų Ryanas O’Hara buvo sraigtasparnio „Black Hawk“ įgulos vadas. Tarp aukų taip pat yra Justyna Magdalena Beyer, filipinietis policijos pulkininkas Pergentino Malabedas jaunesnysis ir du Kinijos piliečiai.
Sisteminės klaidos ir TCAS sistema
Vašingtone įvykusią orlaivių katastrofą galėjo lemti JAV aviacijos saugumą garantuojančios sistemos klaidos, rašoma „The New York Times“ pranešime. Pasak keturių neįvardytų asmenų, sraigtasparnis „UH-60 Black Hawk“ nesilaikė patvirtinto maršruto ir skrido aukščiau negu turėjo (gerokai viršijo 200 pėdų (61 m) ribą). Be to, Reigano nacionalinio oro uosto valdymo bokšte buvo nedaug darbuotojų, kai lėktuvas rengėsi nusileisti ir susidūrė su sraigtasparniu. Vienas, o ne du dispečeriai valdė ir lėktuvo, ir sraigtasparnio eismą, sakoma pirminėje Federalinės aviacijos administracijos ataskaitoje.
Aviacijoje egzistuoja technologija, skirta padėti pilotams išvengti susidūrimų ore su kitais orlaiviais - tai susidūrimų išvengimo sistema (TCAS - Traffic Collision Avoidance System). Nors TCAS sistema yra svarbi saugumo priemonė, ji turi trūkumų, pavyzdžiui, stabdoma mažame aukštyje, nes remiasi radijo aukščiamačio duomenimis, kurie matuoja aukštį ir tampa ne tokie tikslūs netoli žemės.
Lenkijos sraigtasparnio tragedija: oro sąlygų įtaka
Lenkijoje netoli Žešuvo įvykusi sraigtasparnio tragedija nusinešė dviejų brolių gyvybes. Tyrėjai aiškinasi, ar avariją galėjo nulemti itin prastos oro sąlygos ir tirštas rūkas, staiga pasiglemžęs pilotų orientaciją. Lenkijos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl mirtinos tragedijos, įvykusios netoli Žešuvo, kur sudužo sraigtasparnis Robinson R44. Incidentas įvyko lapkričio 30 d.
Viena pagrindinių tyrimo versijų - itin sudėtingos oro sąlygos. Be to, tarp galimų priežasčių svarstoma drėgmės įtaka varikliui arba piloto orientacijos praradimas. Pranešama, kad sraigtasparnis nukrito miškingoje teritorijoje, todėl gelbėtojams į įvykio vietą teko atvykti keturračiais motociklais. Avarijos vietoje rasti dokumentai įrodo, kad dieną prieš nelaimę sraigtasparnis buvo techniškai patikrintas specializuotoje įmonėje. Abiem sraigtasparniais, kurių vienas, kaip spėjama, priklausė garsiam verslininkui Olegui Grossui, buvo skrendama į aviacijos entuziastų susibūrimą. Liudininkas pasakojo: „Staiga vienas iš sraigtasparnių atliko greitą „vengimo“ manevrą ir susidūrė su kitu. Netrukus po to įvyko baisi katastrofa. Po to nieko nebemačiau ir negirdėjau.“
Karinės sraigtasparnių avarijos Irake ir Čečėnijoje
Per karą Irake ir prieš jį jau sudužo keli JAV ir Didžiosios Britanijos kariniai sraigtasparniai, žuvusieji skaičiuojami dešimtimis. Pernai sudužo keliolika JAV karinių sraigtasparnių, dauguma - eilinių pratybų metu. Kare Čečėnijoje pernai nukrito ar buvo numušta keliolika rusų karinių sraigtasparnių, žuvusiųjų - šimtai.
tags: #dviviecio #sraigtasparnio #avarija