Sudarant sandorius prisiimami tam tikri įsipareigojimai, tačiau ne visada juos pavyksta laiku įvykdyti. Priežastys tam gali būti įvairios: ekstremalios gamtinės situacijos, per didelės rizikos prisiėmimas, o kartais - tiesiog lengvabūdiškumas. Įsipareigojimų nevykdymas gali lemti kitos sutarties šalies nuostolius, nes pagal laiku neįvykdytą sutartį gali tekti mokėti delspinigius, baudas, atlyginti kitus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tačiau kartais sutartyse numatytos netesybos teismų pripažįstamos lupikiškomis.
Netesybų Samprata ir Paskirtis
Netesybų samprata yra apibrėžta Civiliniame kodekse (CK). Vadovaujantis šio kodekso 6.71 straipsniu, netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma (bauda, delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir pan.
Pavyzdžiui, agroverslas gali numatyti, kad laiku nepristačius produkcijos ar laiku neatsiskaičius, turėtų būti mokama tam tikro dydžio bauda ar skaičiuojami delspinigiai nuo nepristatytos produkcijos vertės už kiekvieną kalendorinę dieną. Svarbu pabrėžti, kad netesybos turėtų atitikti kompensacijos ir nuostolių atlyginimo funkciją, o ne turėti tikslą nubausti verslo partnerį.
Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teismai pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali to ginčyti, išskyrus atvejus, kai nurodyta netesybų suma yra akivaizdžiai per didelė, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį (padarytą pažeidimą, padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan.).
Tinkamam sąlygų dėl netesybų nustatymui svarbu suprasti jų paskirtį. Netesybų tikslas yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius (ar netinkamai įvykdžius) sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų. Kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartyje numatytos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami kaip minimalūs patirti nuostoliai. Taip pat netesybų tikslas yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o skolininkui.
Dvigubos Netesybos: Baudos ir Delspinigių Santykis
Dažnai sutartyse galima rasti šalių patvirtinimų, kad pažeidus sutartį yra teisinga, protinga ir sąžininga iš sutartį pažeidusios šalies reikalauti ir baudos, ir netesybų (delspinigių). Tačiau tokių sąlygų ir patvirtinimų išankstinis priėmimas ir nurodymas sutartyje neapriboja teisės kreiptis į teismą prašant, kad tokios sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) buvo sprendžiamas klausimas, ar galima taikyti dvigubas netesybas, t. y. prašyti ir baudos, ir delspinigių už tam tikrų įsipareigojimų nevykdymą. Vienoje byloje skolininkui laiku neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, jis turėjo mokėti delspinigius ir vienkartinę baudą. Nors Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad kreditorius turi teisę reikalauti tokių netesybų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tam nepritarė ir nurodė, kad kreditorius negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius.
Ginčo šalių sulygtos dvigubos netesybos (delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintos baudinėmis, todėl jų bendras taikymas pripažintas negalimu. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas - delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) buvo įskaityta į delspinigius.
Priėmus naująjį CK ir jam įsigaliojus 2001 metais, Lietuvos Respublikos sutarčių teisėje neliko galimybės susitarti dėl baudinių netesybų. CK 6.73 straipsnio 1 dalies komentare paaiškinama, kad jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius. Todėl kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. CK numato tik vieną netesybų rūšį - įskaitines netesybas. Ši norma taip pat yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y. jog bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai, neįskaitant į juos išieškotų netesybų.
Pagal CK 6.258 straipsnį, jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Vis dėlto, už skirtingų iš tos pačios sutarties kylančių prievolių pažeidimą gali būti nustatomos skirtingos netesybos ir jos nėra laikomos baudinėmis. Pavyzdžiui, vienkartinė bauda gali būti nustatyta už nepašalinto pažeidimo faktą, o delspinigiai už termino praleidimą - siekiant priversti paslaugos teikėją pažeidimą pašalinti kuo greičiau.
Netesybų Mažinimas Teisme
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.73 straipsniu, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Sutartyse delspinigių dydis gali skirtis kartais. Kai kurie subjektai susitaria dėl 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstų įsipareigojimų sumos, o kitose sutartyse delspinigių dydis būna 25 kartus didesnis ir siekia 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, byloje turi įrodyti šalys.
Netesybų dydžio vertinimo kriterijai
Vertindamas, ar delspinigių dydis yra pagrįstas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taiko įvairius kriterijus. Vertinamos sutarties sudarymo, įsipareigojimų nevykdymo aplinkybės ir laikotarpis, skolininko sąžiningumas ir elgsena nevykdant įsipareigojimų, šalių sutartinių santykių pobūdis, šalių statusas ir ketinimai. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos.
Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys - privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Teismų praktikos pavyzdžiai
- Tarkime, tikėtina, kad agroverslui sudarius sandorį su vartotoju, 0,2 proc. netesybos už kiekvieną pradelstą dieną gali būti pripažintos nesąžiningomis ir atitinkamai sumažintos siekiant apsaugoti silpnesnės sandorio šalies, t. y. vartotojo, interesus.
- Viename LAT nagrinėtame ginče ieškovas prašė sumažinti delspinigių dydį, teigdamas, kad delspinigiai yra neprotingi. Skolininkas nurodė, kad didžiąją dalį įsipareigojimų jau yra įvykdęs, o per skubėjimą neperskaitė visų sutarties sąlygų (sutartis buvo rengta kreditoriaus). Dar daugiau, teismas nustatė, kad sutarties sąlygos buvo parengtos atsakovo iniciatyva. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šioje konkrečioje situacijoje delspinigių dydis yra neprotingas ir patenkino skolininko reikalavimą - sumažino delspinigių dydį.
- Kiekvieną atvejį teismas vertina individualiai, tad vienos taisyklės, kada netesybos gali būti sumažinamos, o kada - ne, nėra. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtame ginče skolininkas prašė sumažinti 0,2 proc. dydžio delspinigius, tvirtindamas, kad tokio dydžio netesybos yra neprotingos ir nesąžiningos. Skolininkas nurodė, kad esant tokio dydžio delspinigiams, jis nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų ir prašė juos sumažinti iki 0,05 proc. Šias aplinkybes teismas vertino kaip svarbias sprendžiant dėl galimybės sumažinti delspinigius. Vertindamas aplinkybes papildomai, teismas pažymėjo, jog skolininkas - nors ir būdamas fizinis asmuo - sutartį sudarė ne vartojimo, o verslo tikslais. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad 0,2 proc. delspinigių dydis šioje verslo situacijoje yra pagrįstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra priminusi, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.
Ieškinio Senatis Dėl Netesybų
Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsniu, ieškinio senaties terminas dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra 6 mėnesiai. Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas - 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Tad, pavyzdžiui, agroverslas dėl netesybų priteisimo turėtų kreiptis per 6 mėnesius. Jeigu verslo partneris turėjo įvykdyti įsipareigojimus 2018 m. vasarį, tačiau juos įvykdė tik 2019 m. vasarį, agroverslas turėtų ne vėliau kaip per 6 mėnesius kreiptis dėl sutartinių netesybų priteisimo. To nepadarius verslo partneris gali reikalauti taikyti ieškinio senatį. Žinoma, yra galimybė prašyti atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau tam turi būti svarbi priežastis.
Netesybos ir Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM)
Neretai praktikoje kyla ginčai, ar sutartyje numatyta procentinė delspinigių išraiška turi būti skaičiuojama nuo sutarties vertės pridėjus PVM ar be PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog sutarties vertė, kai sprendžiamas netesybų dydžio klausimas, vertintina be PVM. Nuo sumokėtos netesybų sumos PVM neskaičiuojamas, nes netesybos nėra atlygis už prekių ar paslaugų tiekimą, todėl jos nėra laikomos PVM objektu.
Atsakomybės Sąlygų Taisyklingas Formulavimas Sutartyse
Iš praktikos matome, kad dažnu atveju būtina įvertinti, ar sutartyse numatytos atsakomybės sąlygos atitinka Lietuvos teisės aktus ir teismų praktiką. Nesąžiningos sąlygos dėl netesybų gali ne tik sukelti reputacinę riziką, sugadinti santykius su verslo partneriu, tačiau ir lemti dideles bylinėjimosi išlaidas. Tad būtų tikslinga objektyviai įvertinti, kokius nuostolius agroverslas patirtų kitai šaliai nevykdant įsipareigojimų ir koks galėtų būti objektyvus netesybų dydis, siekiant, kad netesybos skatintų laiku ir tinkamai įvykdyti prisiimamus įsipareigojimus.
Sutartyse numačius neproporcingai dideles netesybas, situacija gali tapti neprognozuojama, nes teismai gali kelis kartus sumažinti netesybų sumą, o papildomai teks sumokėti savo ir dalį skolininko patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įvykus pažeidimui skolininkai įprastai ginčija priskaičiuotų netesybų dydį, o teismai dažnu atveju sutartyje numatytą netesybų ir kreditoriaus reikalaujamą sumokėti sumą sumažina, todėl itin svarbu sutartines netesybų sąlygas išdėstyti tinkamai. Nustatant sutartyje netesybų dydį reikia nepamiršti, kad jos turi būti protingos ir negali būti nepagrįstai didelės. Priešingu atveju, šalis, iš kurios reikalaujama priteisti netesybas, gali teismo prašyti jas sumažinti.
Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė. Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Taisyklingam formulavimui patartina netesybas nustatyti konkretiems, o ne abstraktiems sutarties pažeidimams, atskirti ir detalizuoti pažeidimus ir jų pagrindu apskaičiuojamas netesybas. Rekomenduojama vengti sąlygų, kuriomis nustatomos reikšmingos netesybos net ir už minimalius pažeidimus, bei nenustatyti neproporcingų ir neprotingų (nerealių) netesybų. Šalių valia nustatyti netesybas nėra absoliuti, o nustačius neprotingas ar neproporcingas netesybas teismas jas gali sumažinti, todėl tikslinga skrupulingai aptarti visas netesybų sąlygas.
Istorinis ir Tarptautinis Netesybų Reguliavimo Kontekstas
Netesybas reglamentuojančios CK normos parengtos vadovaujantis 1978 m. sausio 20 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rezoliucija dėl baudinių nuostatų civilinėje teisėje Nr. (78) 321. Remiantis Rezoliucijos preambule, jos priėmimą nulėmė Europos Tarybos tikslas pasiekti didesnį valstybių narių vieningumą, ypač - priimant bendras teisines taisykles, būtinybė nustatyti teisminę sutartinių baudų kontrolę, kai nustatytos sumos yra akivaizdžiai perdėtai didelės, ir tai, kad sutartinės baudos yra dažniausios sutarčių sąlygos, numatomos sutarties pažeidimo atvejams.
Vis dėlto netesybos Lietuvos sutarčių teisėje buvo žinomos ir iki 2001 m. įsigaliojusio Civilinio kodekso. RTFSR civilinio kodekso, veikusio Lietuvos TSR teritorijoje, 141 straipsnyje netesa buvo apibrėžta kaip piniginė suma ar kitokia turtinė vertybė, kurią vienas kontrahentas įsipareigoja duoti antrajam kontrahentui sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Netesybos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas bei sutartinės atsakomybės forma, buvo numatytos ir 1964 m. Lietuvos TSR civilinio kodekso 195 straipsnyje.
Šio teisės akto 228 straipsnis detaliai aptarė nuostolių ir netesybų santykį, numatydamas, kad nuostoliai atlyginami tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos. Taip pat buvo numatytos galimybės įstatymu arba sutartimi numatyti atvejus, kada leidžiama išieškoti tiktai netesybas, kada visa nuostolių suma greta netesybų, arba kada kreditoriaus pasirinkimu - arba netesybas, arba nuostolius.
Baudinių netesybų samprata Lietuvos teisės doktrinoje nebuvo detaliai analizuota. Ji dažniausiai buvo paminėta civilinės teisės studijų procesui skirtuose leidiniuose. Pavyzdžiui, J. Žėruolis ir P. Rasimavičius baudinėmis netesybomis laikė tokį prievolių užtikrinimo būdą, kai kreditoriui suteikiama teisė už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą greta netesybų išieškoti iš skolininko visus nuostolius. Tai buvo laikoma efektyviausia netesybų rūšimi, sukeliančia sunkiausias turtines pasekmes skolininkui. Po naujojo CK įsigaliojimo baudinės netesybos, kaip atskira rūšis, nebetaikomos, o visos netesybos yra įskaitinės.
Netesybų ir nuostolių santykis taip pat apibrėžiamas ir Rezoliucijos 5 straipsnyje, nustatančiame panašų draudimą kreditoriui reikalauti sumokėti sutartyje sulygtą sumą, mokėtiną sutarties pažeidimo atveju, ir kartu atlyginti visą patirtų nuostolių sumą. Ši nuostata neturėtų būti imperatyvi, ir šalys, jei pageidauja, gali susitarti, kad ši suma numato tik minimalius galimai patirtus nuostolius.
tags: #dvigubu #netesybu #pritesimas #bauda #ir #nuostoliai