Lietuvoje kasmet įsigyjama arba parduodama tūkstančiai naudotų automobilių ir kitų transporto priemonių. Deja, ne visi įsigyjami automobiliai ar kitos transporto priemonės būna be trūkumų. Dažnu atveju po transporto priemonės įsigijimo paaiškėja paslėpti jos trūkumai, kurie su pirkėju nebuvo aptarti iš anksto prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.
Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties reikšmė
Kyla natūralus klausimas, ką tokiu atveju reiktų daryti? Pirmiausia reiktų atsižvelgti į pačią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir skirti laiko jos analizei. Praktikoje patartina nesikliauti vien tik standartine pirkimo-pardavimo sutartimi. Galima bandyti tartis su pardavėju, kad tokioje sutartyje būtų numatyta didesnė pardavėjo atsakomybė, garantijos, patvirtinimai ir civilinė atsakomybė. Tokiu atveju pirkėjas bus labiau apsisaugojęs nuo galimų sutarties pažeidimų. Visgi, ne visi transporto priemonių pardavėjai sutiks atitinkamose situacijose su pirkėjo siūlomomis sutarties sąlygomis.
Naudotos transporto priemonės įsigijimo rekomendacijos
Kitas praktinis patarimas būtų naudotas transporto priemones pirkti tik patikrinus visą jos istoriją, ypač atkreipiant dėmesį į jos ridos istoriją, ar transporto priemonė buvo patekusi į eismo įvykį praeityje ir kitus susijusius duomenis. Toliau sektų transporto priemonės patikra profesionaliame autoservise. Dar geriau, kuomet naudota transporto priemonė perkama su ekspertu ir naudotų transporto priemonių profesionalu. Suprantama, visa tai kainuoja papildomas išlaidas pardavėjui, tačiau, nepasirinkus šių būdų, ateityje tarp pirkėjo ir pardavėjo gali kilti ginčų.
Neretai praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet įsigyjamų naudotų transporto priemonių vertė yra mažesnė negu 10 000 Eur arba apskritai nedidelė. Tokiu atveju vertėtų atidžiai aptarti tokios įsigyjamos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir bent raštu su pardavėju aiškiai sutartyje aptarti, kad naudota transporto priemonė yra be defektų arba bent be žymių defektų, kurie sudarytų dideles sumas jų pašalinimui ir sutvarkymui. Kitaip tariant, įsigyjamos naudotos transporto priemonės remontas neturėtų viršyti 5-10 proc. jos vertės.
Atsakomybė už paslėptus transporto priemonės defektus
Tačiau praktikoje gali nepakakti ir šių saugiklių. Pardavėjas sutartyje gali nuslėpti tam tikrą informaciją, jos iki galo neatskleisti ir raštu nepatvirtinti. Tokiais atvejais svarbu, ar naudotą transporto priemonę įsigijote iš fizinio, ar iš juridinio asmens.
Ginčas su fiziniu asmeniu
Jeigu tokią transporto priemonę įsigijote iš fizinio asmens, neužsiimančio automobilių prekyba (neprofesionalo), tuomet visada yra sunkiau nuginčyti, kad naudota transporto priemonė buvo parduota su žinomais defektais ir trūkumais. Tačiau, jeigu net ir toks pardavėjas nuslėpė transporto priemonės defektus ir apie tai nenurodė motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, o apžiūrint transporto priemonę nebuvo įmanoma nustatyti jo gedimų, tuomet turite teisę pareikšti pretenziją pardavėjui ir pareikalauti taikyti restituciją, t. y. transporto priemonė grąžinama pardavėjui, o pardavėjas grąžina visus gautus pinigus, sumokėtus už transporto priemonės pirkimą.
Pirkėjo teisės esant netinkamos kokybės transporto priemonei
Taigi, jeigu parduota transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės naudotą transporto priemonę pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės transporto priemonės pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (Civilinio kodekso 6.334 str. 1 d.).
Praktikoje transporto priemonės pardavėjui reiktų nedelsiant kartu su rašytine pretenzija pateikti įrodymus iš autoserviso apie visų gedimų trūkumų pašalinimo išlaidas ir pateikti pardavėjui detalę sąmatą apie būtinų automobilio defektų pašalinimo išlaidas. Tokiais atvejais arba transporto priemonės pardavėjas sutinka užbaigti ginčą taikiai, arba toliau ginčas keliasi į teismą.
Teisinis transporto priemonių draudimo pagrindas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ) reglamentuoja transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius. Šis įstatymas nustato privalomojo draudimo principus, sąlygas, draudimo apsaugos apimtį ir kitus svarbius aspektus.
Draudimo sutarties sudarymo pareiga ir atsakomybė
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamas transporto priemones apdrausti TPVCAPD privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o jei transporto priemonė naudojama pagal lizingo, išperkamosios nuomos ar panašias sutartis - šis asmuo.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės valdytojai negali patys naudoti ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės. Tai reiškia, kad pareiga apdrausti transporto priemonę yra besąlyginė ir plati, apimanti ne tik pareigą nenaudoti ir neleisti naudoti neapdraustos transporto priemonės, bet ir pačią draudimo sutarties sudarymo pareigą.
Transporto priemonės sąvoka ir draudimo taikymas
Įstatyme apibrėžiama transporto priemonė kaip kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. 2021 m. balandžio 29 d. Teisingumo teismas byloje Nr. C-383/19 išaiškino, kad transporto priemonės techninė būklė, nesuteikianti galimybės jai dalyvauti eisme, neatleidžia savininko nuo pareigos transporto priemonę drausti. Transporto priemonė, dėl jos prastos techninės būklės, nepraranda transporto priemonės sąvokos.
Taigi, transporto priemonė, kuri yra registruota Lietuvoje, privalo būti apdrausta TPVCAPD privalomuoju draudimu tol, kol yra įregistruota, net ir tuo atveju, jei nenaudojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 patvirtino, kad net ir nenaudojama transporto priemonė turi būti apdrausta. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai.
Naujovės transporto priemonių draudimo srityje
2023 m. gruodžio 23 d. įsigaliojo naujos nuostatos TPVCAPDĮ. Viena pagrindinių naujienų - išplėstas draudžiamų transporto priemonių ratas, įtraukiant neregistruojamas transporto priemones, jei jos atitinka techninius kriterijus (didžiausias projektinis greitis daugiau kaip 25 km/h arba didžiausias grynasis svoris daugiau kaip 25 kg ir didžiausias projektinis greitis daugiau kaip 14 km/h).
Pakeitimai dėl draudimo sutarties sudarymo ir statuso
Kitas reikšmingas pasikeitimas susijęs su pareiga sudaryti draudimo sutartį: už jos sudarymą atsako atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse transporto priemonės savininku nurodytas asmuo. Taip pat pakeistos nuostatos dėl draudimo sutarties statuso pardavus transporto priemonę. Nuo šiol numatyta pareiga naujam transporto priemonės savininkui sudaryti naują privalomojo draudimo sutartį, tačiau palikta galimybė perduoti draudimo dokumentus naujajam savininkui, jei tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.
Nauja eismo įvykio samprata ir elektroninė deklaracija
Aktuali naujovė - pasikeitusi eismo įvykio sąvoka. Nuo šiol eismo įvykiu laikomi ir įvykiai su stovinčia transporto priemone. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į naują nuostatą dėl elektroninės eismo įvykio deklaracijos.
Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai
2021 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismas byloje Nr. C-383/19 išnagrinėjo prašymą dėl Direktyvos 2009/103/EB išaiškinimo. Teismas nurodė, kad transporto priemonės techninė būklė neatleidžia nuo draudimo pareigos, o transporto priemonė nepraranda savo sąvokos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 patvirtino, kad transporto priemonė, net ir nenaudojama, turi būti apdrausta, o LRTPDB turi teisę reikšti reikalavimą automobilio savininkui nepriklausomai nuo jo atsakomybės už eismo įvykį.
Minėtose nutartyse pabrėžiama, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę yra besąlyginė ir plati, apimanti ne tik pareigą nenaudoti ir neleisti naudoti neapdraustos transporto priemonės, bet ir pačią draudimo sutarties sudarymo pareigą. Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo kitiems asmenims.
tags: #draudimo #gincai #uz #duomenu #teisinguma #atsakingas