Pastebėję, kad automobilio kuro sąnaudos staiga padidėjo, kartais net dvigubai, vairuotojai dažnai sunerimsta. Įdomu tai, kad kuro nuotėkis nepastebimas, dūmingumas nepadidėjęs, o automobilis dirba gana sklandžiai. Tačiau staigus kuro sąnaudų padidėjimas - rimtas signalas, kurio ignoruoti nereikėtų. Net jei automobilis važiuoja be ryškių trikdžių, paslėpta problema gali sukelti rimtus gedimus ateityje.

Kuro sąnaudos yra vienas pagrindinių, jei ne svarbiausių, parametrų, kurį kontroliuoja vairuotojai, nes nuo jo priklauso automobilio išlaikymo sąnaudos per mėnesį. Automobilių gamintojų deklaruojami duomenys ir realybėje užfiksuojami rodikliai visuomet skiriasi maždaug 30 procentų. Be to, vairuotojas realiai eksploatuodamas automobilį niekada nepasieks rezultatų, kuriuos savo kataloguose pateikia automobilių gamintojai.

Automobilio kuro sąnaudos priklauso nuo daugybės dalykų. Įtakos jų dydžiui turi variklio ir jo įrangos techninė būklė, filtrų pralaidumas, tinkamas oro slėgis padangose, pilamų degalų kokybė ir net naudojamos variklinės bei transmisinės alyvos kokybė. Važiavimas automobiliu - tai kova su įvairiu pasipriešinimu: kuo daugiau pasipriešinimo, tuo didesnės kuro sąnaudos.

Pagrindinės priežastys, kodėl automobilis naudoja daug kuro

Kartais padidėjusios kuro sąnaudos - tai nežymaus pažeidimo, aplaidžios techninės priežiūros arba neapdairumo padarinys. Kartais tai gali būti kurio nors komponento gedimo rezultatas.

1. Problemos su degalų ir oro sistema

schematiškas variklio dalių su jutikliais brėžinys

Jutiklių gedimai

  • Šiuolaikiniai automobiliai turi dešimtis jutiklių, kurie reguliuoja degalų padavimą. Šių jutiklių veikimo sutrikimai gali lemti netinkamą oro ir degalų mišinio sudarymą, taip žymiai padidinant kuro sąnaudas.
  • Lambda zondo gedimas: Tai mažytis jutiklis, montuojamas išmetimo sistemoje. Jo pagrindinis tikslas - išmatuoti išmetamųjų dujų sudėtį, įvertinti degalų ir oro mišinio sudėtį ir gautus duomenis išsiųsti į pagrindinį automobilio kompiuterį. Netinkamai veikiantis lambda zondas gali variklio valdymo blokui persiųsti neteisingus duomenis, dėl kurių varikliui gali būti siunčiamas pernelyg didelis degalų kiekis. Pavyzdžiui, lambda zondo gedimas gali padidinti degalų sąnaudas iki 50 proc., jei automobilis nuolat važiuoja naudodamas sodrintą degalų mišinį.
  • Oro srauto matuoklė ir turbinos slėgio jutiklis: tai du ypač svarbūs jutikliai, kurie nulemia, kaip efektyviai veiks benzininis ar dyzelinis variklis. Oro srauto matuoklė stebi, kiek oro patenka į įsiurbimo sistemą, ir gautus duomenis siunčia pagrindiniam kompiuteriui, kuris galiausiai nusprendžia, kokią porciją degalų varikliui suteikti. Netinkamai veikianti oro srauto matuoklė ne tik gali iššaukti didesnes degalų sąnaudas, bet ir prastą akceleraciją, trūkčiojimą.

Purkštukų gedimai

  • Sugedę degalų purkštukai: Purkštukų pagrindinė užduotis yra aprūpinti variklį degalais. Nors visų purkštukų veikimo tikslas yra absoliučiai vienodas, tačiau netinkamai veikiantys degalų purkštukai gali kaip reikiant išauginti vidutines degalų sąnaudas. Kuomet purkštukas sugenda arba užsikemša, jis į degimo kamerą siunčia netinkamą degalų kiekį. Variklio darbą prižiūrintis kompiuteris, suprasdamas, jog viename ar keliuose cilindruose esantys purkštukai siunčia nepakankamą degalų kiekį, stengiasi ištaisyti šią klaidą ir tiesiog padidina degalų dozę. Dėl susidėvėjusių tiesioginio įpurškimo purkštukų susidaro degalų perteklius ir sunaudojama per daug degalų.

Filtrų užsikimšimas

  • Užsikimšę filtrai: automobilio filtrai (tiek kuro, oro ir alyvos) ir kuro purkštukai taip pat gali prisidėti prie didelio degalų sunaudojimo. Užsikimšus filtrams, į variklį nebepatenka pakankamai oro bei kuro, todėl jam tenka sunkiau dirbti ir taip jis sunaudoja daugiau išteklių. Dėl užsikimšusio oro filtro kyla problemų dėl tinkamo oro įsiurbimo per įsiurbimo sistemą. Tai taip pat turi įtakos neteisingam degalų ir oro mišiniui.
  • Kietųjų dalelių filtras (DPF) skirtas sulaikyti suodžius išmetamosiose dujose. Jo užsikimšimas taip pat didina kuro sąnaudas.

Kiti variklio sistemos gedimai

  • Turbokompresoriaus arba kompresoriaus gedimas.
  • Įsiurbimo kolektoriaus užsikimšimas, pvz., dyzeliniame variklyje.
  • EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvas skirtas sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Jo gedimas gali padidinti kuro sąnaudas.
  • Kaitinimo žvakės: dyzeliniame variklyje pakaitinimo žvakės atlieka itin svarbią užduotį - kaitina degalus ir taip sukuria sąlygas variklio užvedimui. Visgi, bėgant laikui žvakės pradeda kaisti silpniau. Atitinkamai, automobilis kuriasi prasčiau, o atėjus šalčiams transporto priemonė gali išvis nebeužsivesti.

2. Padidėjusi trintis ir pasipriešinimas

Stabdžių sistemos problemos

  • Stabdžių apkaba arba rankinio stabdžio trosas, kuris „laiko“ vieną iš ratų. Tai sukelia papildomą pasipriešinimą ir didina kuro sąnaudas.
  • Stabdžių skystyje kaupiasi vanduo, skystis praranda antikorozines savybes, jei aprūdijęs suporto stūmoklis negrįžta į pradinę padėtį, važiuojant trinkelės trinasi į disko paviršių ir sukelia stiprų pasipriešinimą.

Ratų ir padangų problemos

automobilio padangų slėgio tikrinimas
  • Žemas padangų oro slėgis: net nedidelis slėgio trūkumas didina degalų sąnaudas. Viename rate esantis 0,2 baro oro slėgio trūkumas padidina kuro sąnaudas mažiausiai 1 proc., o esant 0,6 baro trūkumui - apie 4 proc. Tyrimų duomenimis, padangų slėgiui sumažėjus 1 proc., degalų sąnaudos padidėja 0,3 proc. Tačiau „carVertical“ specialistai perspėja: padangų nereikėtų pripūsti ir per daug, nes didesnis slėgis gali lemti netolygų ir pernelyg greitą dėvėjimąsi. Netinkamas arba netolygus slėgis padangose yra vienas dažniausiai sutinkamų veiksnių, dėl kurio pastebimai išauga vidutinės degalų sąnaudos.
  • Pažeisti ratų guoliai, kurie užstringa (pasitaiko automobiliuose, kurių rida didesnė). Užsikimšę guoliai skleidžia daug triukšmo - dūzgia, pypsi ir t.t. Tai taip pat sukelia triukšmą ir padidina pasipriešinimą.
  • Netinkamas ratų suvedimas: netinkamai sureguliuotas ratų suvedimas gali sukelti papildomą pasipriešinimą, kuris tiesiogiai veikia kuro suvartojimą. Ratų geometrija rekomenduojama koreguoti bent kartą per metus ir kaskart keičiant padangas.
  • Žieminių padangų naudojimas vasarą: skirtingų padangų gamintojų bandymai parodė, jog žieminių padangų naudojimas vasarą taip pat turi daug įtakos degalų sąnaudoms. Priklausomai nuo padangos profilio, važiavimo sąlygų ir kitų veiksnių, vidutinės degalų sąnaudos gali padidėti nuo 10 iki net 40 proc.

Techninių skysčių įtaka

  • Laiku nekeičiami ir nepapildomi eksploataciniai skysčiai didina pasipriešinimą ir apsunkina automobilio darbą. Variklio alyvoje, laikui bėgant, kaupiasi vanduo ir teršalai, variklis nesutepamas taip, kaip anksčiau, didėja trintis.
  • Netinkama arba pasenusi alyva pavarų dėžėje taip pat didina pasipriešinimą.

3. Temperatūros ir klimato kontrolės sistemos

  • Termostato gedimas: termostatas reguliuoja aušinimo skysčio padavimą, priklausomai nuo variklio temperatūros. Jei termostato sklendė užstringa atviroje padėtyje, į variklį paduodamas aušinimo skystis, variklis nepasiekia darbinės temperatūros. Esant žemesnei temperatūrai, paduodamas riebesnis mišinys, o tai didina kuro sąnaudas. Užsikimšęs termostatas (aušinimo sistemos dalis) arba elektroniniu būdu valdomo termostato gedimas - dėl to taip pat padidėja degalų sąnaudos.
  • Oro kondicionierius: įjungtas automobilio oro kondicionierius paprastai padidina degalų sąnaudas 1-1,5 l/100 km, priklausomai nuo nustatymų. Kuo mažesnis variklis, tuo didesnė jo apkrova dėl veikiančio kondicionieriaus. Todėl daugiausia suvartos maži miesto automobiliai su mažos galios varikliais. Naudojant oro kondicionierių, vidutinės degalų sąnaudos mieste gali išaugti nuo 0,5 iki 1 litro 100 kilometrų. O štai greitkelyje ar užmiestyje, kur automobilio greitis yra tolygesnis, oro kondicionierius labai didelės žalos nedaro. Vidutinės degalų sąnaudos tuomet gali išaugti nuo 0,1 iki 0,5 l/100 km.

4. Vairavimo stilius ir kelionės sąlygos

vairuotojas, aktyviai vairuojantis automobilį
  • Agresyvus vairavimas: staigus greitėjimas ir stabdymas gali padidinti degalų sąnaudas iki 40 %. Kai nuolat viršiji greitį, staigiai greitėji ir staigiai stabdai, automobilis sunaudoja daugiau degalų, nei reikia. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad toks vairavimo stilius gali sumažinti degalų naudojimo efektyvumą net iki 40 proc.
  • Netinkamai parinkta pavara (automobiliui su mechanine pavarų dėže) taip pat gali padidinti kuro sąnaudas. Jei važiuodamas į kalną pasirinksi aukštą pavarą, bus sunkiau išlaikyti greitį ir tai be reikalo apkraus variklį.
  • Važiavimas įjungus keturių varančiųjų ratų (4×4) pavarą taip pat didina kuro sąnaudas.
  • Kelio reljefas ir oro sąlygos: važiuojant kalvotu keliu, automobilis sunaudos daugiau degalų nei važiuojant lygiu keliu, nes kalvoms įveikti reikia daugiau pajėgumų. Daugiau kuro sąnaudų pareikalauja ir ekstremalios oro sąlygos.
  • Trumpų atstumų važiavimas: kuro sąnaudos yra didžiausios važinėjant trumpais atstumais, kai variklis neturi galimybės pasiekti darbinės temperatūros. Variklis turi sušilti panašiai kaip ir žmogaus kūnas prieš sportuojant - pernelyg didelis krūvis neįšilus gali pakenkti varikliui.
  • Stovėjimas su įjungtu varikliu: stovėjimo metu palikus variklį įjungtą ilgiau nei minutę ar dvi, be reikalo eikvojamas kuras.

5. Papildoma apkrova ir automobilio svoris

  • Papildoma didelė automobilio apkrova: su didesnėmis kuro sąnaudomis tenka susitaikyti, kai ant stogo vežamas didelis bagažas arba bagažinė su dviračiais. Šis sprendimas sukelia stiprų oro pasipriešinimo padidėjimą.
  • Automobilio svoris tiesiogiai veikia kuro sąnaudas. Kuo daugiau jame papildomo svorio, tuo daugiau kuro jis sunaudos, kad tą svorį pervežtų.

6. Kuro kokybė ir degalinės pasirinkimas

  • Prasta kuro kokybė: kartais problemos prasideda po degalų pylimo. Tokiu atveju verta patikrinti degalų kokybę ir, jei įmanoma, pabandyti pilti degalus kitoje degalinėje. Jei naudosite prastos kokybės kurą, variklis veiks ne taip efektyviai, kaip galėtų.

Kaip sumažinti kuro sąnaudas: praktiniai patarimai

Vairuotojai apie naują kuro ženklinimą: „Ką tie skaičiai reiškia?“

  • Reguliariai tikrinkite padangų slėgį: užtikrinkite, kad padangos būtų pripūstos iki rekomenduojamo slėgio bent kartą per mėnesį.
  • Važiuokite tolygiai: venkite staigaus greitėjimo ir stabdymo, stenkitės išmokti vairuoti tolygiai.
  • Sumažinkite oro kondicionieriaus naudojimą: naudokite jį tik tada, kai būtina. Kol automobilio salonas nėra per daug įkaitęs, verčiau pradarykite langus.
  • Sumažinkite nebūtiną svorį: išimkite iš automobilio nereikalingus daiktus, gerai apgalvokite, ar būtina visąlaik vežiotis visus bagažinėje sudėtus daiktus.
  • Venkite spūsčių: planuokite keliones iš anksto ir rinkitės mažiau apkrautus maršrutus. Dažnai patogiau važiuoti ilgesniu maršrutu, kur eismas ne toks intensyvus. Vengiant piko valandų (apie 7-9 val. ir 16-19 val.) galima sutaupyti daug degalų ir laiko.
  • Planuokite keliones: verta stengtis sutvarkyti daugiau reikalų vienu išvažiavimu - tai daug naudingiau, nei vykti kelis kartus tą pačią dieną.
  • Reguliariai atlikite automobilio priežiūrą: užtikrinkite, kad variklis ir kitos sistemos veiktų tinkamai. Reguliariai keičiami automobilio filtrai (kuro, oro, alyvos), tikrinamos ir prireikus keičiamos uždegimo žvakės, bei naudojami kokybiški eksploataciniai skysčiai padeda išvengti nereikalingo kuro sąnaudų padidėjimo.
  • Atkreipkite dėmesį į pavaras: jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, atkreipkite dėmesį į tai, kada ir kokią pavarą įjungiate.
  • Nekaitinkite ilgai variklio stovint: šiuolaikinių automobilių nebebūtina ilgai šildyti net žiemą.
  • Patikrinkite degalų kokybę: jei pastebite staigų sąnaudų padidėjimą po degalų pylimo, apsvarstykite galimybę pilti degalus kitoje degalinėje.

Kuro sąnaudų priklausomybė nuo važiavimo sąlygų

automobilis važiuoja greitkeliu

Mieste nuolat sustojate prie šviesoforų, greitėjate iš vietos, važiuojate tuščiąja eiga spūstyse ar siauromis gatvėmis. Visa tai labiau apkrauna variklį, o tai lemia didesnes degalų sąnaudas. Pavyzdžiui, dirbant tuščiąja eiga, variklis degina degalus, nors automobilis visai nejuda. Greitkelyje situacija visai kitokia. Greitis pastovesnis, sustojimai reti, o variklis dirba efektyviau, esant pastoviam sūkių dažniui.

Mažiausiai kuro automobilis suvartoja važiuodamas užmiestyje ekonominiu greičiu aukščiausia pavara, pavyzdžiui, 90-100 km/h penktąja arba šeštąja pavara. Kuo daugiau važinėjimo ne mieste, tuo mažesnės kuro sąnaudos. Jei staiga pasikeičia automobilio eksploatacijos būdas, pavyzdžiui, jei pradedate dažniau važinėti mieste - sąnaudos žymiai padidės.

Automobilio diagnostika ir remontas

mechanikas atlieka automobilio diagnostiką

Jei pastebėjote, jog jūsų automobilio kuro sąnaudos žymiai padidėjo, svarbu atlikti automobilio diagnostiką. Autoservisas yra vieta, kur specialistai gali greitai nustatyti problemos priežastį. Naudojant modernią diagnostikos įrangą, galima tiksliai įvertinti variklio, degalų tiekimo sistemos ar išmetimo sistemos būklę. Padidėjusios kuro sąnaudos - tai signalas, kad automobilio sistema neveikia tinkamai. Laiku identifikuojant ir pašalinant problemas, galima išvengti didesnių išlaidų ateityje.

Daugumą priežasčių, kodėl automobilis naudoja daug kuro, galima išspręsti ir be papildomų investicijų. Tačiau jei už to slypi automobilio detalės gedimas, nepavyks išsiversti be jos keitimo.

Dėl ko gali įsijungti avarinis režimas ir užsidegti variklio patikros lemputė? Tai gali būti lambda zondo gedimas, kurio nors jutiklio gedimas, problemos dėl užsikimšusio trijų krypčių katalizatoriaus arba net „Adblue“ skysčio trūkumas rezervuare, jei tai dyzelinis automobilis.

tags: #dideles #kuro #sanaudos #automobilis

Populiarūs įrašai: