Automobilio transmisija atlieka itin svarbią funkciją - ji perduoda variklio sukamąjį judesį varantiesiems ratams, reguliuoja jų sukimosi greitį ir kryptį. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra įvairių tipų transmisijos, o jų veikimo principų ir techninės būklės supratimas yra esminis tiek kasdieniame vairavime, tiek siekiant užtikrinti saugumą.
Transmisijos ir sankabos gedimai: kada reikalingas remontas?
Transmisijos arba sankabos remontas ar keitimas yra vieni sudėtingiausių remonto darbų. Jiems atlikti reikalingos elektronikos, mechanikos ir specifinės, automobilio modelio aptarnavimui reikalingos žinios. Dėl to šį darbą rekomenduojama patikėti tik kompetentingiems profesionalams, kurie suteiks garantiją.
Pagrindiniai gedimų požymiai
Apie galimus transmisijos ar sankabos gedimus įspėja šie ženklai:
- Sunkiai įjungiami bėgiai;
- Stringanti pavarų rankena arba dingę bėgiai;
- Degėsių kvapas iš transmisijos;
- Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai.
Šie požymiai praneša apie sankabos susidėvėjimą. Jei ji veikia prastai, būtinas sankabos remontas arba keitimas. Pradinio remonto kaina gali būti gerokai mažesnė nei vėliau atsiradusių problemų tvarkymas.
Kitos gedimų indikacijos
- Padidėję variklio sūkiai: važiuojant pastoviu greičiu, variklio apsukos turėtų būti tolygios. Pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
- Nesklandus pavarų dėžės darbas pradėjus važiuoti: jei automobilis pajuda ne iškart, didelė tikimybė, jog pavarų dėžės tepalas paseno arba yra problemų su automobilio kompiuteriu.
- Pašaliniai garsai iš pavarų dėžės;
- Užsidegusi įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje: tai pats akivaizdžiausias įspėjimas, jog susiduriama su problema. Tokiu atveju būtina kreiptis į autoservisą, kuriame būtų atlikta kompiuterinė diagnostika ir nustatyta gedimo priežastis.
Atskirų transmisijos dalių gedimai
Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai yra vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas ir reikalingą remontą. Dažnu atveju tai nutinka dėl sumažėjusio tepalų lygio. Visgi, jei tepalų lygis nepakitęs, situacija kiek rimtesnė. Tokiu atveju rekomenduojama apsilankyti servise ir išsiaiškinti priežastis.
Dažniausiai sankabos diskas sudyla arba sugenda išsausėjęs sankabos išminamasis guolis. Kai sugenda guolis, numynus automobilio sankabą pasigirsta metalo džeržgesys ir skardus garsas, kuris laikui bėgant garsėja. Susidėvėjus sankabos diskui, variklis nebeperduoda sukimo galios į automobilio ratus, nes sukibimui skirta dalis būna pilnai nudilusi. Tokį gedimą nesunku diagnozuoti: kai automobiliu kylama į kalną, spaudžiamas akceleratoriaus pedalas ir matyti, kaip kyla variklio apsukos, bet automobilis greičiau nevažiuoja ir greitis nedidėja.
Sankabos komplektą sudaro sankabos diskas, diskatorius ir išminamasis guolis. Nors detalių pardavėjai ir gamintojai padarė sankabų komplektų kainas patrauklesnes, dažnai keisti vieną dalį, o ne visą komplektą, yra ekonomiškai nepagrįsta, nes vėliau gali tekti vėl išiminėti greičių dėžę dėl kito komponento gedimo.
Plaukiojančio smagračio gedimai nesiskiria nuo įprastos mechaninės transmisijos, tačiau patikrinti smagračio sudilimą iš centrinio guolio nėra įmanoma dėl dėžės konstrukcijos.
Dyzeliniuose ir kai kuriuose galingesniuose benzininiuose automobiliuose montuojamas dvimasis smagratis. Jis sumažina dyzelinio variklio perduodamas vibracijas, pagerina bėgių perjungimą ir apsaugo greičių dėžę nuo didelės variklio galios perjungiant iš pirmo bėgio į antrą. Tačiau laikui bėgant spyruoklės pavargsta, dvimasis smagratis atsipalaiduoja ir perduoda dideles vibracijas, todėl privalo būti keičiamas nedelsiant, nes nepakeistas laiku gali sugadinti greičių dėžę ar net variklį.
Kaip veikia automatinės transmisijos?
DSG transmisijos ypatumai ir problemos
DSG transmisija - tai dviejų sankabų, kelių velenų automatinė transmisija, mechaninės ir automatinės transmisijos hibridas. Esminiai jos komponentai yra dviguba mechaninė dalis, dviejų sankabų modulis ir valdymo kompiuteris. Transmisijos komponentai paskirstyti valdyti skirtingas pavaras (pvz., pirmoji sankaba veikia su 1, 3, 5 ir 7 bėgiais, antroji - su 2, 4 ir 6 bėgiais). Ši transmisija ypatinga tuo, kad visada yra įjungtos dvi pavaros: ta, kuria važiuojama, ir kita (kurią parenka kompiuteris pagal esamą situaciją). Tokiu būdu pašalinamas pavarų perjungimo vėlavimas ir padidinamas efektyvumas.
DSG tipai ir jų priežiūra
Pirmosios DSG transmisijos buvo su šlapio tipo sankabomis (bendra alyva visai transmisijai, talpa apie 6L). Šio tipo transmisijos atlaiko didesnę variklio galią, bet pasižymi sudėtingesne konstrukcija ir brangesne priežiūra. Mažo galingumo automobiliams (iki 250-280Nm sukimo momento varikliai) buvo sukurta sauso tipo sankabos transmisija, kurioje alyvos kiekis neviršija 2 l ir tai yra atskira sistema, skirta tik valdymo moduliui, o kita alyva skirta mechaninei daliai.
Nors gamintojas alyvos keitimo intervalą nurodė gerokai ilgesnį nei šlapio tipo transmisijose, po garantinių automobilių remontas parodė, kad alyvos keitimo intervalo ilginimas sukelia papildomų problemų su valdymo bloku. Šlapios sankabos susidėvėjimas turi didelę įtaką valdymo modulio tarnavimo laikui. Dažniausiai mechatroniko gedimą išprovokuoja metalo drožlės, patenkančios iš „šlapios sankabos“ kaip šalutinis produktas, ir sudėtingos darbo sąlygos (aukšta temperatūra, vibracijos).
Mechatronikos gedimai
Moderniose DSG arba dvigubos sankabos automatinėse pavarų dėžėse bei kitose moderniose sistemose rimti yra mechatronikos gedimai. Šios elektroniniu būdu valdomos mechaninės dalys yra atsakingos už labai subtilius ir tikslius veiksmus, todėl jų pažeidimai ar gedimai labai smarkiai sumažina važiavimo komfortą.
Jeigu pažeidžiamas mechatronikas, pavaros gali neįsijungti, nepersijungti į aukštesnę ar žemesnę, atsiranda trūkčiojimas važiuojant arba užsidega lemputė ar simbolis ant prietaisų skydelio. Norint remontuoti ar pakeisti mechatroniką, reikalingos itin aukšto lygio žinios bei patirtis.
Sankabų keitimas be specialių įrankių yra labai didelio tikslumo reikalaujantis darbas: 0,1 milimetro paklaida šiam darbui yra didelė. Netinkamai sureguliuota DSG sankaba bet kuriuo momentu gali likti „nesuprasta“ valdymo modulio ir nustoti veikti. Pasitaiko atvejų, kuomet taip ir nepavyksta tinkamai sureguliuoti sankabos ir tenka keisti visą transmisijos korpusą dėl per didelio pirminio velenėlio išdilimo.
Važiavimas žemomis pavaromis: ekonomija ir saugumas
Ekonominis vairavimas yra ne tik degalų taupymo būdas, bet ir saugesnio vairavimo principas. Praktika rodo, kad elgiantis apgalvotai prie vairo, kai kuriais atvejais galima sutaupyti iki 25 proc. degalų.
Degalų sąnaudų mažinimas
Automobilio konstrukcijos pakeisti negalima, tačiau gamintojas įvertina automobilio tipą ir galimas eksploatavimo sąlygas, pavyzdžiui, ar tai kompaktinis miesto automobilis, ar padidinto pravažumo visureigis. Atitinkamai pagal tai parenkamas variklio tipas, galingumas, pavarų skaičius ir kiti faktoriai, kurie lemia variklio alkūninio veleno sūkius ir galingumą esant tam tikram greičiui. Mokslininko teigimu, paties variklio degalų sąnaudos labiausiai priklauso nuo jo tipo, konstrukcijos, degalų tiekimo sistemos, variklio efektyvumo.
Mokslininkai detalizuoja, jog priklausomai nuo automobilio, jo optimalus važiavimo greitis, kai degalų sąnaudos yra mažiausios, siekia apie 60-90 km/val. Negana to, degalų sunaudojimui didelę įtaką daro ir pats važiavimo stilius. Vertinant momentines degalų sąnaudas, didesnis pokytis tarp ekonomiško ir staigaus pagreitėjimo yra važiuojant mažu greičiu žemomis pavaromis. Šiuo atveju sąnaudos gali padidėti 20-25 proc., tačiau važiuojant didesniu greičiu šis pokytis sumažėja.
Ekonomiško vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, jog taupus važiavimas glaudžiai susijęs ir su vairuotojo patirtimi. Jeigu vairuotojas yra pakankamai patyręs ir turi minčių, kaip važiuoti taupiau, duodant jam keletą profesionalesnių patarimų, jis gali pagerinti savo rezultatą kokių 10-15 proc. Jeigu vairuotojas turi mažiau patirties, galbūt dar neseniai vairuoja arba nelabai supranta, kaip veikia automobilis, kaip jis juda ir kokios čia jėgos egzistuoja, natūralu, kad jo sąnaudos yra didesnės, o pamokius jį ekonomiško vairavimo, jis savo dabartinį rezultatą gali pagerinti 20-25 proc.
Ekonomiškas vairavimas - tai eismo stebėjimas, situacijos analizavimas ir tinkamų sprendimų priėmimas. Tai kažkuo primena važiavimą dviračiu: pamatoma kiekviena nuokalnė, pajaučiama kiekviena galimybė išnaudoti dviračio inerciją ir važiuoti dviračiu, neminant pedalų. Svarbu mąstyti apie energijos tausojimą ir nespausti pedalų, kai to nereikia.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos lektorius dr. D. Kriaučiūnas taip pat atkreipia dėmesį, jog visi papildomi įrenginiai automobilyje, naudojantys elektrą, padidina jo variklio apkrovą. Nuostoliai dar padidėja, pavyzdžiui, įjungus oro kondicionierių, nes kondicionieriaus siurblyje suslegiamas šaltnešis, todėl padidėja mechaninė apkrova, kartu ir degalų sąnaudos.
Saugumas esant plikledžiui
Kai lauke viskas padengta ledu, nepatyrusiam vairuotojui saugiausias sprendimas dažnai yra automobilį palikti stovėjimo aikštelėje. Vis dėlto, gyvenimas ne visada leidžia pasirinkti - kartais važiuoti tiesiog būtina. Tokiu atveju svarbu žinoti, kaip elgtis, kad rizika būtų kuo mažesnė.
Plikledis susidaro esant maždaug 0-3 °C temperatūrai, kai drėgmė patenka ant kelio dangos ir greitai užšąla, sudarydama ploną, tačiau itin slidų ledo sluoksnį. Ant sauso asfalto padangų ir kelio sukibimo koeficientas siekia apie 0,7-0,8, o ant ledo jis gali nukristi iki 0,1-0,2. Tai reiškia, kad stabdymo kelias pailgėja net 4-6 kartus.
Esant plikledžiui, svarbiausia taisyklė yra viena - vengti staigių judesių. Stabdant reikėtų kiek įmanoma vengti staigaus stabdžio pedalo spaudimo. Net ir modernios stabdžių sistemos negali stebuklingai sukurti sukibimo ten, kur jo tiesiog nėra. Geriausias sprendimas - stabdyti varikliu: iš anksto atleisti akceleratorių, palaipsniui mažinti pavaras ir leisti automobiliui lėtėti tolygiai. Vairuojant per plikledį itin pavojingi staigūs vairo judesiai. Net ir nedidelis, bet aštresnis pasukimas gali išprovokuoti slydimą.
Jeigu automobilį pradeda nešti šonu ir galas ima slysti, svarbiausia - nepanikuoti. Staigus stabdymas dažniausiai tik pablogina situaciją. Tokiu atveju vairą reikia trumpam pasukti slydimo kryptimi. Priklausomai nuo pavarų dėžės tipo, verta arba atleisti akceleratorių, arba palaikyti tolygias variklio apsukas.
Ant ledo atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio reikėtų padidinti maždaug penkis kartus, palyginti su važiavimu sausu keliu. Greitis turi būti mažesnis nei įprastai, ypač posūkiuose, nuokalnėse ir sankryžose. Staigus akceleratoriaus spaudimas, ypač žemomis pavaromis, gali akimirksniu išprovokuoti ratų prasisukimą ir slydimą. Svarbu suprasti, kad net ABS sistema ant ledo neužtikrina trumpo stabdymo kelio.
Judant iš vietos ant ledo verta naudoti antrą pavarą - taip sumažinama ratų prasisukimo tikimybė. Jei įmanoma, venkite stačių įkalnių ir nuokalnių. Net patyrusiems vairuotojams tai yra vienos pavojingiausių kelio atkarpų plikledžio sąlygomis.
tags: #del #kokiu #priezasciu #vaziuojant #zemomis #pavaromis