Automobilio techninė apžiūra (TA) yra svarbi procedūra, kurią kiekvienas transporto priemonės savininkas turi atlikti reguliariai, siekdamas užtikrinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Tai oficialus transporto priemonės būklės tikrinimas, kurio metu nustatoma, ar ji atitinka eismo saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Techninė apžiūra atliekama nuoseklia seka, kurios metu apžiūrima transporto priemonės išorė, vidus, važiuoklė, stabdžiai, žibintai ir aplinkosauginiai rodikliai. Techninės apžiūros tikslas yra užkirsti kelią nelaimingų atsitikimų ir aplinkos taršos rizikai, kurią gali sukelti techniškai netvarkingos ar nekokybiškos transporto priemonės.
Privalomosios techninės apžiūros sąvokos ir periodiškumas
Privalomoji techninė apžiūra (TA) - Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių ir priekabų privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės ir priekabos tapatumo nustatymą ir jų techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.
Pakartotinė privalomoji techninė apžiūra (PTA) - transporto priemonių techninės būklės tikrinimas, kurio metu tikrinama, ar pašalinti ankstesnės privalomosios apžiūros metu nustatyti trūkumai, ar neatsirado naujų trūkumų. Pakartotinė apžiūra yra laikoma privalomosios apžiūros dalimi.
Pakartotinės apžiūros gali būti skirstomos pagal kontrolinės įrangos naudojimą:
- PTA* - pakartotinė privalomoji techninė apžiūra, kai vizuali apžiūra atliekama nesinaudojant apžiūros linija.
- PTA** - pakartotinė privalomoji techninė apžiūra, kai reikia naudoti vieną kontrolinę (technologinę) įrangą (stabdžių stendą, apžiūros duobę arba keltuvą, šviesų reguliavimo tikrinimo prietaisą, dujų analizatorių arba dūmingumo matavimo prietaisą). Tikrinant dujinę maitinimo įrangą taikoma, kai reikia naudoti dujų nuotėkio ieškiklį, dujų analizatorių, apžiūros duobę arba keltuvą.
- PTA*** - pakartotinė privalomoji techninė apžiūra, kai reikia naudoti dvi kontrolines (technologines) įrangas (stabdžių stendą, apžiūros duobę arba keltuvą, šviesų reguliavimo tikrinimo prietaisą, dujų analizatorių arba dūmingumo matavimo prietaisą). Tikrinant dujinę maitinimo įrangą taikoma, kai reikia naudoti dujų nuotėkio ieškiklį, dujų analizatorių, apžiūros duobę arba keltuvą.
- PTA**** - pakartotinė privalomoji techninė apžiūra, kai reikia naudoti trijų ir daugiau tipų kontrolinę (technologinę) įrangą (stabdžių stendą, apžiūros duobę arba keltuvą, šviesų reguliavimo tikrinimo prietaisą, dujų analizatorių arba dūmingumo matavimo prietaisą). Tikrinant dujinę maitinimo įrangą taikoma, kai reikia naudoti dujų nuotėkio ieškiklį, dujų analizatorių, apžiūros duobę arba keltuvą.
Techninės apžiūros periodiškumas
Automobilio techninę apžiūrą reikia atlikti kas dvejus metus. Tačiau yra tam tikrų išimčių. Pavyzdžiui, naujos transporto priemonės pirmą kartą turi būti patikrintos po ketverių metų nuo jų registracijos datos. Istorinėms transporto priemonėms taikomas ilgesnis techninės apžiūros intervalas - kas penkerius metus.
Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) su joje nurodytais privalomosios apžiūros metu nustatytais dideliais trūkumais ir (ar) draudžiančiais eksploatuoti trūkumais suteikia teisę vieną mėnesį, skaičiuojant nuo transporto priemonės pateikimo privalomajai apžiūrai dienos, atlikti pakartotinę (-es) apžiūrą (-as). Pakartotinių privalomųjų techninių apžiūrų skaičius per šį laikotarpį neribojamas. Ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei privalomoji apžiūra atliekama likus ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų iki privalomosios apžiūros galiojimo pabaigos.
Kainoraštis už transporto priemonių apžiūrą
| Paslaugos pavadinimas | TA Kaina, EUR | PTA* Kaina, EUR | PTA** Kaina, EUR | PTA*** Kaina, EUR | PTA**** Kaina, EUR |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. L1 ir L3 klasės mopedų ir motociklų | 5,21 | 0,87 | 1,16 | 1,74 | 2,61 |
| 2. L2, L4, L5, L6 ir L7 klasės mopedų ir motociklų | 6,37 | 0,87 | 1,74 | 2,03 | 3,19 |
| 3. M1 klasės lengvųjų automobilių | 14,48 | 2,03 | 3,77 | 5,21 | 7,24 |
| 4. M2 klasės mažųjų autobusų | 19,69 | 3,19 | 5,21 | 6,66 | 9,85 |
| 5. M3 klasės autobusų, troleibusų | 28,09 | 4,34 | 7,24 | 9,85 | 14,19 |
| 6. M3 klasės sujungtų autobusų, troleibusų | 35,62 | 5,50 | 9,27 | 12,74 | 17,96 |
| 7. N1 klasės krovininių automobilių | 19,69 | 3,19 | 5,21 | 7,24 | 9,85 |
| 8. N2 klasės krovininių automobilių | 24,62 | 3,77 | 6,08 | 8,69 | 12,45 |
| 9. N3 klasės krovininių automobilių | 29,83 | 4,34 | 7,53 | 10,72 | 15,06 |
| 10. O1 klasės lengvųjų automobilių priekabų | 5,21 | 0,87 | 1,16 | 2,03 | 2,61 |
| 11. O2 klasės krovininių automobilių priekabų (puspriekabių) | 9,85 | 1,74 | 2,61 | 3,77 | 4,92 |
| 12. O3 klasės krovininių automobilių priekabų (puspriekabių) | 16,51 | 2,61 | 4,34 | 5,79 | 8,40 |
| 13. O4 klasės krovininių automobilių priekabų (puspriekabių) | 20,85 | 3,19 | 5,21 | 7,53 | 10,43 |
| 14. Už papildomą krovininių automobilių, skirtų pavojingiesiems kroviniams vežti, patikrą | 11,01 | 1,74 | |||
| 15. Už papildomą krovininių automobilių priekabų (puspriekabių), skirtų pavojingiesiems kroviniams vežti, patikrą | 8,11 | 1,16 | |||
| 16. Už papildomą „Saugių“ krovininių automobilių patikrą | 10,43 | 1,45 | |||
| 17. Už papildomą „Saugių“ krovininių automobilių priekabų (puspriekabių) patikrą | 7,82 | 1,16 | |||
| 18. Už papildomą krovininių automobilių priekabų (puspriekabių) eismo saugumo reikalavimų atitikties patikrą | 7,82 | 1,16 | |||
| 19. Už automobilio dujinės maitinimo įrangos techninės būklės patikrą | 8,98 | 1,74 | 2,32 | 3,19 | 4,63 |
| 20. Už papildomą procedūrą atliekant transporto priemonių dyzeliu varomų variklių išmetamųjų dujų dūmingumo patikrą | 3,77 | 1,74 | |||
| 21. Už papildomą transporto priemonių su pneumatine stabdžių sistema darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumo patikrą, kai matuojamas pavaros slėgis | 11,01 | ||||
| 22. Už papildomą transporto priemonių su pneumatine stabdžių sistema darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumo patikrą, matuojant stabdžių pavaros slėgį ir papildomai sukuriant vertikalią ašies (-ių) apkrovą | 16,51 |
Asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, priklausančioms ir jų vairuojamoms M1 ir O1 klasių ir L kategorijų transporto priemonėms, specialiai neįgaliesiems pritaikytiems ir jų vairuojamiems M1 klasės automobiliams taikoma 50% privalomosios ar pakartotinės techninės apžiūros atlikimo bei automobilio dujinės maitinimo įrangos techninės būklės pirminės ar pakartotinės patikros kainų nuolaida.
Pasiruošimas techninei apžiūrai
Norint sėkmingai išlaikyti automobilio techninę apžiūrą, reikia tinkamai pasiruošti. Techninė apžiūra bus sklandesnė, jei pirmiausia automobilį patikrinsite patys ir pastebėtus nedidelius trūkumus pašalinsite. Mokymosi procese yra pateikiama visa informacija, apibrėžta teisės aktų, kaip viskas turėtų vykti. Mokiniai mokosi atskiras temas, kurių metu yra supažindinami su techninių apžiūrų periodiškumu ir su automobilio priežiūra.
Dokumentų ir transporto priemonės būklės tikrinimas
- Dokumentai: Patikrinti transporto priemonės dokumentus ir užtikrinti, kad jie būtų galiojantys ir teisingi.
- Transporto priemonės išorė: Patikrinti transporto priemonės išorę ir užtikrinti, kad ji būtų švari, tvarkinga ir be matomų defektų. Reikia patikrinti ar veikia visi žibintai, langai, veidrodėliai, rėmeliai, durys ir bagažinė.
- Transporto priemonės vidus: Patikrinti transporto priemonės vidų ir užtikrinti, kad jis būtų švarus, tvarkingas ir be matomų defektų. Reikia patikrinti ar veikia vairas bei garso signalas. Taip iš kitų komponentų tikrinami priekinio stiklo valytuvai ir purkštukai. Tikrinama vairuotojo sėdynė. Turi būti apžiūrimi saugos diržai ir šviesos jungikliai.
- Važiuoklė: Patikrinti transporto priemonės važiuoklę ir užtikrinti, kad ji būtų tvirta, stabili ir be matomų defektų. Kartu su važiuokle ir jos mechanizmais tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema. Reikia patikrinti ar veikia amortizatoriai, spyruoklės, stabdžiai, ratlankiai ir padangos.
- Stabdžiai ir žibintai: Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
- Aplinkosauginiai rodikliai: Patikrinti transporto priemonės aplinkosauginius rodiklius ir užtikrinti, kad jie atitinka nustatytus normatyvus. Reikia patikrinti ar veikia katalizatorius, degalų sistemos sandarumas ir išmetamųjų dujų kokybė. Pateikiant apžiūrai automobilį, turintį dujų degalų sistemą, svarbu, kad dujų balionas būtų pripildytas ne mažiau kaip 50 proc.
Jei transporto priemonė atitinka visus šiuos kriterijus, ji yra pasiruošusi techninei apžiūrai. Jeigu transporto priemonė turi kokių nors trūkumų ar gedimų, juos rekomenduojama pašalinti prieš techninę apžiūrą. Vienus darbus galite atlikti patys, o jeigu yra sudėtingesnių problemų, reikėtų kreiptis į specialistus.
Nauji techninės apžiūros reikalavimai nuo 2023 metų
Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai transporto priemonių techninėms apžiūroms. Nors naujo įstatymo turinys iš esmės nekeičiamas, visgi keletas jo punktų yra aktualūs bemaž visiems automobilių ir motociklų šeimininkams.
Trūkumų klasifikacija
Pagal teisės aktų pakeitimus, naujų reikalavimų neatitikimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, su kuriais draudžiama dalyvauti eisme, ir tie, su kuriais dalyvauti eisme galima, bet reikės juos ištaisyti (ištaisymo laikotarpis buvo paskirtas iki 2025 m. vasario 1 d.).
Tachografų tikrinimas
Išplėstas sąrašas transporto priemonių, kuriose atliekant privalomąją techninę apžiūrą bus tikrinama, ar yra įrengtas ir valstybės nustatyta tvarka patikrintas prietaisas, registruojantis informaciją apie vairuotojo darbo bei poilsio valandas ir važiavimo greitį. Kitaip tariant - tachografas. Iki pakeitimų tai buvo aktualu tik autobusų bei krovininių automobilių turėtojams, gaunantiems pajamas iš žmonių bei krovinių pervežimo. Nuo šiol komercinė veikla tam įtakos neturi. Tachografas bus tikrinamas didžiojoje dalyje autobusų ir krovininių automobilių.
Valstybinio numerio ženklo tvirtinimas
Svarbiausia naujovė, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 1 d., yra aiškiau apibrėžta valstybinio numerio ženklo prie transporto priemonės pritvirtinimo tvarka. Dėl klaidinančio numerių tvirtinimo (kai varžtas patenka į skaitmenų arba raidžių zoną ir iškreipia jų reikšmę) vien per metus policija užfiksuoja apie 300 000 atvejų. Pavyzdžiui, netinkamoje vietoje įsukus varžtą, 0 arba 6 virsta 8 ir t. t.
- Jei į techninę apžiūrą atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėmis, kurios neapsunkina numerio perskaitymo ir neklaidina, tokie vairuotojai gaus vertinimą NT (nedidelis trūkumas), kurį turi susitvarkyti. Tam buvo duotas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. vasario 1 d. Nes tokių numerių tvirtinimo varžtai neklaidina „trikojų“. Tačiau pasibaigus pereinamajam periodui, t.y. atvykus į techninę apžiūrą po 2025 m. vasario 1 d., tokie numeriai bus laikomi dideliu trūkumu.
- Jei šiuo metu į techninę apžiūrą atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėmis, kurios klaidina, yra nustatomas DT (didelis trūkumas).
Išimtis dėl tvirtinimo varžtais ar kniedėmis yra taikoma tokiam automobilio valstybinių numerių tvirtinimui, kuris neįtakoja numerio perskaitymo. Tokiu tvirtinimo būdu galima automobilio valstybinį numerį tvirtinti kampuose, šonuose.
Anuliuojanti techninė apžiūra kelyje
Automobilio techninė apžiūra dažnam vairuotojui kelia baimę ir jaudulį. Atsipūsti nevertėtų, kadangi techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu, pavyzdžiui, jei vairuotojas ėmė ir užtamsino automobilio langus, neteisingai pritvirtino automobilio valstybinius numerius, ar važiuoja netinkamomis padangomis ir pan. Daugelis pažeidimų keliuose yra fiksuojamas techninėmis priemonėmis, stacionariais greičio matuokliais, kameromis.
Sustabdžius policijos pareigūnams, automobilių langus užsitamsinę vairuotojai turi kelis variantus: pašalinti trūkumus prie policijos pareigūnų. Kelių policijos ekipažai su savimi turi stiklų skaidrumo matuoklį.
Mieste, kur eismas intensyviausias, dažniausias pažeidimas, už kurį naikinama techninė apžiūra, yra prastai pasirinktos padangos. Vasarą (nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 10 d.) draudžiama eksploatuoti automobilius su dygliuotomis padangomis. Žiemą (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 10 d.) privaloma eksploatuoti automobilius su žieminėmis padangomis.
Techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatas
Pateikus transporto priemonės registracijos dokumentus, rezultatų kortelės dublikatas išduodamas bet kurioje TA stotyje. Transporto priemonė nebūtina.
Leidimai atvykti į techninę apžiūrą
Jei neturite galiojančios ankstesnės techninės apžiūros, išduota kortelė su nurodytais dideliais trūkumais nesuteikia teisės eksploatuoti transporto priemonės. Tokioms transporto priemonėms išduodami leidimai, suteikiantys teisę atvykti į techninę apžiūrą. Leidimus išduoda techninių apžiūrų įmonės.
Transporto priemonės techninė apžiūra po autoįvykio
- Kai dalyvauja policija: policijos pareigūnas nustato, kad po eismo ar kitokio įvykio transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos ar pakaba ir (ar) suveikė oro pagalvių sistema).
- Kai įvyko autoįvykis ir jo metu buvo sulankstytas sparnas, suskaldytas buferis (buvo pildyta deklaracija), transporto priemonė privalo atvykti į techninę apžiūrą.
Užsienio valstybėse atliktos techninės apžiūros pripažinimas
Transporto priemonę, privalomosios techninės apžiūros, atliktos kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, pripažinimą atlieka V.Į. „Regitra“.
Dažniausi trūkumai techninės apžiūros metu
Techninių apžiūrų statistika rodo, kad net prieš privalomą apsilankymą TA centre pašalinti visus transporto priemonių gedimus ir pirmu bandymu įveikti patikros barjerą pavyksta tik maždaug pusei automobilių savininkų.
Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai
Dažniausiai trūkumų turi apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai: blogai sureguliuoti tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai, naudojami netinkami šviesos šaltiniai (pvz., dujų išlydžio šviesos šaltiniai (lemputės „Xenon”) sumontuoti vietoj įprastų kaitrinių (halogeninių) lempučių). Kuo senesnė transporto priemonė ir ilgesnis jos eksploatavimo laikas, tuo didesnė tikimybė, kad techninės apžiūros kontrolieriai turės pastabų dėl apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų. Privalomosios techninės apžiūros Lietuvoje duomenimis, 7-17 m. amžiaus automobilių grupėje 30-35 proc. transporto priemonių turi apšvietimo problemų.
Ratai ir pakaba
Antra pagal dažnumą defektų turinti transporto priemonės konstrukcijos dalis - ratai ir pakaba. Dažniausios priekinės pakabos kreipiančiosios sistemos ir tampriųjų elementų problemos: per didelis laisvumas, lankstų (šarnyrų) klibėjimas. 11-15 m. senumo automobiliuose tokių trūkumų randama daugiausia (~ 20 proc.). Aptinkamas, nors ir rečiau, galinės pakabos lankstų (šarnyrų) klibėjimas. Gana dažnai padangos ir ratai neatitinka techninių reikalavimų, t. y. protektoriaus gylis yra per mažas, padangos pažeistos arba netinkamo dydžio.
Stabdžių sistema
Trečias pagal dažnumą trūkumas - netvarkinga stabdžių sistema. Pagrindinės priežastys: galinės ašies ratų stabdymo jėgų netolygumas, per mažos stovėjimo stabdžio stabdymo jėgos, menkas stabdymo efektyvumas.
Variklis ir transmisija
Pagrindiniai variklio ir transmisijos trūkumai - išmetamosiose dujose normas viršijantis kenksmingų medžiagų (CO) kiekis ir eksploatacinių skysčių prasisunkimas.
Išmetamųjų dujų sistema: katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai
Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia.
Automobilių katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta, ir tokiu būdu taupyti senkančius gamtos išteklius.
Nepilnamečių autoservisų praktika ir teisės aktai
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių - dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai.
Specialistai techninės apžiūros metu neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. „Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių su pašalintais katalizatoriais. Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių.
Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc. ir 6,11 proc.
Kada katalizatorius neturi būti tikrinamas?
Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų.
Atliekų tvarkymas
Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų (akumuliatorius, amortizatorius, padangos, alyva, stiklas ar plastikas) daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Naujasis kietųjų dalelių skaičiaus (PN) matavimas
TA reikalavimai visame žemyne keičiasi. Naujasis PN (Particle Number) matavimas parodo, kiek kietųjų dalelių yra kubiniame centimetre išmetamųjų dujų. Šis matavimas įsigaliojo 2011 m. rugsėjį naujiems modeliams, 2013 m. visiems parduodamiems (Euro 5b/Euro 5+; tai pereinamoji stadija tarp Euro 5 ir Euro 6 (kietųjų dalelių skaičiaus (PN) limitas)).
PN matavimo diegimas Europoje
- Vokietija: nuo 2023 m.
- Nyderlandai: nuo 2022 m.
- Belgija: nuo 2022 m.
- Šveicarija: nuo 2023 m.
- Latvija: PN matavimus pradėjo nuo 2025 m. sausio 1 d., su 12 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kuomet viršijama kietųjų dalelių riba nėra laikoma dideliu trūkumu techninėje apžiūroje. Nuo 2026 m. sausio 1 d. viršyta norma bus laikoma dideliu trūkumu.
Kol kas galima pasidžiaugti “senaisiais” šalyje galiojančiais techninės apžiūros standartais, tačiau vertėtų turėti omenyje, jog dauguma žemyno šalių vykdo Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas.
PN matavimo įranga ir kaina
PN (particle number) matavimo įranga - brangi (7000-12000+ EUR) ir veikianti gan sudėtingu būdu. Matuojamas kietųjų dalelių skaičius (#/cm³) dyzelinio automobilio išmetamosiose dujose.
- Dujų paėmimas - išmetamosios dujos filtruojamos ir praleidžiamos per kondensato surinkimo bloką (kad pašalinti drėgmę, SO₂, lakiuosius junginius).
- Rezultato pateikimas - ekranas rodo dalelių koncentraciją cm³ (pvz., 2,5×10⁵ #/cm³).
Kietųjų dalelių kiekio matavimo kaina - nuo 80 EUR. Dūmingumo matavimo kaina - 20 EUR.
Oficialūs dokumentai apie PN matavimą
- Rekomendacijos: ES institucijos rekomenduoja diegti PN matavimą PTI dyzeliniams automobiliams, apibrėžia įrangos ir matavimo procedūrų reikalavimus bei siūlomą ribą 250 000 dal./cm³ (Euro 5b/Euro 6).
- Teisinis žingsnis: Vykdomas teisinis žingsnis, kad PN matavimas būtų privalomas visose ES valstybėse po priėmimo (EP ir Taryba).
- Techninės prezentacijos: JRC/GRPE techninės prezentacijos apie pagrįstas PTI ribas (pvz., 250 000 dal./cm³ kaip praktiškai įgyvendinamą slenkstį, o 1 000 000 dal./cm³ - kaip „DPF pašalinimo gaudymo“ lygį senesniems parkams). Nors šis skaidrių rinkinys yra JT/UNECE, jis dažnai cituojamas ES diskusijose.
Pirmasis žingsnis - savo automobilio taršos standarto patikrinimas. Svarbu, ar nepažeistas katalizatorius (DPF filtras ir katalizatorius - skirtingi mazgai).
tags: #dedal #45 #technine #apziura