Lietuvoje vis dar dažnas vaizdas - namų kieme ar prie ežero plaunamas automobilis. Tai įprotis, susiformavęs per ilgus dešimtmečius, ir dėl jo retam kyla abejonių, kam važiuoti į plovyklą, jei gali nusiplauti pats. Bendrovių užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad bent kartą per mėnesį automobilį Lietuvoje plauna 66 proc. žmonių. Rūpindamiesi automobilių švara, mes lenkiame kaimynus latvius (61 proc.) ir gerokai atsiliekančius estus (45 proc.). Tačiau ne mažiau svarbus klausimas yra - kur ir kaip tautiečiai plauna savo transporto priemones.
Plovimas namuose ir jo žala aplinkai
Automobilio plovimas ne tam pritaikytose vietose gali turėti rimtų neigiamų pasekmių aplinkai. „Asmuo privalo užtikrinti, kad aplinkai nebus padaryta žala, todėl turėtų būti įrengtas nuotekų surinkimas, neturėtų būti naudojami draudžiami chemikalai, darantys neigiamą poveikį aplinkai“, - teigia ekspertai. Pavyzdžiui, automobilių plovyklose reikalingos surinkimo vietos yra įrengtos, todėl teršalai į aplinką nepatenka. Norint tokį sprendimą pritaikyti savo kieme, reikia nemažai investicijų.
Nuo automobilio vandeniu nuplauti chemikalai susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, taip pat patekti į čia pat esantį dirvožemį, kuriame auginame daržoves. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims. Į telkinius patekę cheminiai junginiai kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali atsigerti šio vandens. Užterštas vanduo nuo automobilių gali nutekėti į gruntinius vandenis ir taip patekti į augalus, šulinius, o iš čia - į žmonių organizmą.
Specialistų teigimu, vienas išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Į dirvožemį patekusi alyva išskiria įvairius cheminius elementus, kurie kelia pavojų žmogaus bei gyvūnų sveikatai. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Per lietaus kanalizaciją vanduo patenka į vandens telkinius, upes ir vienaip ar kitaip teršia gamtą. Jeigu automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė plaunant smarkiai išauga, mat iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai.
Baudos už neatsakingą plovimą
Svarbu žinoti, kad draudžiama plauti automobilį paežerėse ir kitose viešose vietose, nes taip yra teršiamas gruntas, paviršiniai ir giliau esantys vandens telkiniai. Automobilį plauti galima tik tinkamai įsirengus užteršto vandens nutekėjimo ir surinkimo sprendimus. Už neatsakingą plovimą gresia baudos.
Dažnas automobilio plovimas: nauda ir privalumai
Automobilio plovimo kokybė ir dažnumas itin glaudžiai susiję su jo kėbulo ilgaamžiškumu. Reguliarus automobilio plovimas dažnai siejamas tik su estetine išvaizda, tačiau iš tiesų tai yra svarbi automobilio priežiūros dalis. Specialistai, patariantys vairuotojams neapleisti savo automobilių, vardija šias priežastis:
- Rūdžių prevencija: Reguliarus plovimas padeda apsaugoti kėbulo ir salono detalių dažus nuo korozijos.
- Kenkmingų medžiagų pašalinimas: Ant automobilio paviršiaus kaupiasi suodžiai, dulkės, rūgštys, kelio druska, alyva, dervos, stabdžių sistemos dulkės, paukščių išmatos, medžių sakai ir vabzdžių likučiai. Šios medžiagos ilgainiui sudaro nešvarumų cheminę plėvelę, ardančią dažus ir net metalo paviršių.
- Dailesnė išvaizda: Švarus automobilis atrodo estetiškiau ir reprezentatyviau.
- Geresnis matomumas: Švarūs, sistemingai plaunami langai lemia gerą matomumą, o kartu - ir didesnį saugumą.
- Sveikesnė aplinka salone: Nešvarumai, gėrimų dėmės, maisto likučiai ar nuolatinė drėgmė salone yra puiki terpė daugintis kenksmingiems mikroorganizmams, kurie kelia pavojų sveikatai ar tiesiog tampa nemalonių kvapų priežastimi.
- Išsaugota didesnė vertė: Jei ateityje planuojate savo transporto priemonę parduoti, reguliarus jos plovimas ir tinkama priežiūra prisidės prie didesnės vertės išsaugojimo, nes pirkėjai visuomet pirmenybę teiks geriau atrodantiems modeliams.
Pasak „Pro Bro“ Kauno Savanorių 441A „Express“ plovyklos vadovo Tautvydo Žiobos, būtent reguliarumas yra vienas pagrindinių tinkamos priežiūros kriterijų. Labai svarbu neužleisti automobilio, kad vėliau netektų problemų spręsti brangesniais būdais. Nuolatinis plovimas su tam skirtomis švaros priemonėmis užkerta kelią dažų pažeidimui ir blukimui.
Automobilio plovimo dažnumas pagal sezoną
Reguliarus automobilio plovimas yra vienas pagrindinių veiksnių, užtikrinančių tinkamą ir ilgalaikę automobilio priežiūrą. Įprastai bet kuriuo metų laiku automobilį plauti rekomenduojama maždaug kas porą savaičių. Tiesa, tai sąlyginė rekomendacija, nes plovimo poreikis priklauso ir nuo tam tikrų aplinkos veiksnių bei sezono. Kęstutis Žilinskas, „Egas“ degalinių ir plovyklų tinklo atstovas, sako, kad dažnai pamirštame paprastus patarimus, kokiu būdu ir kur reikėtų plauti savo automobilį.
Žiema: didžiausia grėsmė - druska
Žiema yra pats sudėtingiausias laikotarpis automobilio kėbului ir dugnui, todėl būtent šiuo sezonu ypač svarbu reguliariai lankytis automobilio plovykloje. Žiemą keliai intensyviai barstomi druska ir cheminiais mišiniais, kurie padeda užtikrinti saugesnį eismą, tačiau kartu daro didelę žalą automobiliams. Druska kartu su drėgme greitai kaupiasi ant kėbulo, ratų arkų ir automobilio dugno, skatindama metalo koroziją. Taip pat žiemą dažnai vyrauja šlapdriba, purvas ir sniegas, kurie lengvai prilimpa prie automobilio paviršiaus.
Norint apsaugoti automobilį nuo žalingo druskos ir purvo poveikio, rekomenduojama jį plauti kas 7-10 dienų. Toks dažnumas leidžia laiku pašalinti susikaupusius nešvarumus ir sumažinti korozijos riziką. Žiemos metu svarbu rinktis automobilio plovyklą, kuri siūlo dugninį plovimą - būtent automobilio dugnas labiausiai kenčia nuo druskos ir drėgmės. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar plovykla teikia papildomas apsaugines paslaugas, tokias kaip vaškavimas.
Pavasaris: žiemos likučių šalinimas
Pavasaris yra svarbus pereinamasis laikotarpis automobilio priežiūroje, kai po žiemos būtina skirti papildomą dėmesį kėbulo ir dugno būklei. Ant automobilio dažnai lieka druskos, purvo ir smėlio sankaupos, ypač ratų arkose, slenksčiuose ir automobilio dugne. Šie nešvarumai gali nepastebimai tęsti savo žalingą poveikį net ir atšilus orams.
Pavasarį rekomenduojama automobilį plauti maždaug kas 2 savaites, tačiau tikslus dažnumas gali priklausyti nuo oro sąlygų. Lietingos dienos, purvini keliai ar dažnas važiavimas užmiestyje gali lemti poreikį plauti automobilį dažniau. Pavasaris yra tinkamas metas pasinaudoti papildomomis plovimo paslaugomis, kurios padeda atkurti ir apsaugoti automobilio paviršius. Vaškavimas suteikia dažams papildomą apsauginį sluoksnį ir atgaivina spalvą.
Vasara: apsauga nuo vabzdžių ir saulės
Vasara daugeliui asocijuojasi su geromis oro sąlygomis, tačiau automobilio priežiūros požiūriu tai taip pat yra aktyvus ir iššūkių kupinas sezonas. Vasarą automobilio paviršių nuolat dengia dulkės, žiedadulkės ir vabzdžių liekanos. Vabzdžiai ypač kenkia dažams, nes jų likučiuose yra rūgščių, kurios, veikiamos saulės, greitai įsigeria į dažų sluoksnį ir gali palikti sunkiai pašalinamas dėmes. Paukščių išmatos taip pat pasižymi agresyvia chemine sudėtimi, kuri per trumpą laiką gali pažeisti dažų paviršių.
Vasaros metu rekomenduojama automobilį plauti kas 2-3 savaites. Toks plovimo dažnis padeda palaikyti švarią išvaizdą ir laiku pašalinti pavojingus nešvarumus. Jei automobilis dažniausiai laikomas lauke, po medžiais ar intensyviai naudojamas ilgoms kelionėms, plauti jį reikėtų dažniau. Vasarą ypač svarbu atkreipti dėmesį į plovimo metodą. Rankinis plovimas dažnai laikomas geresniu pasirinkimu, nes jo metu kruopščiai nuvalomi paviršiai ir sumažinama mikro įbrėžimų rizika. Automatinės plovyklos tinka greitam plovimui, tačiau svarbu rinktis modernias sistemas su švelniais šepečiais.
Ruduo: pasiruošimas žiemai
Ruduo yra itin svarbus laikotarpis automobilio priežiūroje, nes būtent šiuo metu reikėtų paruošti transporto priemonę artėjančioms žiemos sąlygoms. Rudenį automobilis nuolat susiduria su lapais, purvu ir dažnu lietumi. Šlapi lapai, patekę į variklio skyrių ar ventiliacijos angas, gali kaupti drėgmę ir skatinti koroziją. Purvas, susimaišęs su lietumi, lengvai prilimpa prie kėbulo, ratų arkų ir dugno, sudarydamas palankias sąlygas rūdims atsirasti.
Norint sumažinti neigiamą rudens poveikį, automobilį rekomenduojama plauti kas 1-2 savaites. Toks dažnumas leidžia reguliariai pašalinti purvą ir drėgmės sankaupas, kol jos dar nespėjo padaryti žalos. Rudenį verta skirti dėmesio ne tik įprastam plovimui, bet ir papildomoms apsaugos priemonėms. Apsauginis vaško sluoksnis padeda sumažinti susikaupusią drėgmę ir purvą bei suteikia dažams papildomą apsaugą nuo šalčio ir druskos.
Automobilio plovimo būdai ir kokybės užtikrinimas
Kol kas geriausia išeitis yra plauti automobilį plovykloje, kurioje veikia specialiai tam pritaikyta technika - šepečiai arba aukšto slėgio vandens purškikliai. Tačiau ir čia yra niuansų.
Rankinis plovimas vs. plovykla
Savomis rankomis su kempine darbuotis prie automobilio laiko dažniausiai pritrūksta, o ir atidžiai nuplauti visas automobilio detales - tikimybė nėra didelė, todėl plovimas kempine lieka tik alternatyva. Juo labiau, naudojant nekokybišką chemiją arba prieš plaunant kempine nenuplovus purvo aukšto slėgio srove, galima stipriai pakenkti savo automobilio išvaizdai ar net subraižyti lako dangą.
Išvengti neprižiūrimų šepečių pavojaus ir tuo pačiu nuplauti visą mašiną be taip vadinamų „purvo šešėlių“ galima plaunant jį be jokio kontakto - tik vandens srove. Tačiau Lietuvoje kol kas veikia tik viena tokio tipo automatinė, bešepetinė plovykla, įsikūrusi sostinėje.
Dar viena alternatyva - rankinės plovyklos. Jose paprastai automobiliai plaunami atsargiau, tačiau užtrunka ilgiau ir brangiau kainuoja.
Kas lemia plovimo kokybę plovyklose?
Temperatūra, paviršiaus poveikis, chemikalų kokybė ir trukmė - tai yra esminiai plovimo sėkmės faktoriai. Visi jie turi derėti tarpusavyje, o vieno iš jų trūkumas trukdys pasiekti norimą rezultatą.
- Vienose plovyklose naudojami polietileno šepečiai, kurie gali būti šiurkštesni.
- Kitose - naujos kartos polimerų, porėti, minkštesni ir švelniau plaunantys automobilį šepečiai.
- Alternatyva šepetiniam plovimui yra bekontaktis plovimas, tik srovės pagalba. Tai galite daryti patys su savo įranga arba plauti automobilį bešepetinėje plovykloje.
Priklausomai nuo sezono, reikia žinoti, ir kokią chemiją naudoti. Jei to nežinote - geriau važiuoti į plovyklą, kur tai už jus padarys specialistai. Kuo daugiau skirtingų paviršinio aktyvumo medžiagų yra ploviklyje, tuo jis veiksmingesnis.
Išsamus savitarnos automobilių plovimo vadovas
Plovimo programos ir papildomos paslaugos
Ratlankių plovimas
Ratlankių paviršius skiriasi nuo kėbulo jau vien tuo, kad yra reljefinis, todėl kartu su šepečiu, kuris gerai nuplauna tik plokštumą, būtina naudoti aukšto slėgio vandens srovę ir specialią chemiją, kuri tirpdo stabdžių trinkelių dulkių apnašas.
Dugno plovimas
Dugno plovimas ypač naudingas žiemą ir pavasarį, siekiant nuo automobilio dugno nuplauti susikaupusias druskas iš visų tarpelių tam, kad automobilio dugnas išliktų toks, koks buvo, ilgiau. Dugnas yra dažniausiai vairuotojų pamirštama nuplauti automobilio kėbulo vieta.
Automatinio poliravimo nauda
Poliruojančių plovyklos programų metu polirolis į automobilio kėbulo dažus yra „įtrinamas“. Prie automobilio paviršiaus padengto poliroliu rečiau limpa dulkės ir purvas, o automobilio dažai, plastikinės detalės, paviršius tampa lygesnis ir ilgiau išlaiko spindesį. Specialus poliravimui naudojamas vaškas užpildo lako dangos įtrūkimus ir taip ne tik atstato blizgesį, bet ir papildomai apsaugo nuo korozijos. Kokybiškai nupoliruotas automobilis, net ir pakankamai dažnai jį plaunant, bus gerai apsaugotas keletą mėnesių ir išlaikys savo spindesį. Automatinių plovyklų specialistai rekomenduoja automobilį poliruoti kas 4-5 plovimus, kitų plovimų metu pakanka pasirinkti kitas plovimo programas.
Aukšto slėgio plovyklos namų ūkyje
Aukšto slėgio plovyklos jau kurį laiką yra automobilių ir nuosavų namų savininkų dėmesio centre. Ir nenuostabu, juk jos efektyviai nuplauna ne tik automobilį, bet ir tvorą, namo fasadą bei kitus didelio ploto objektus. „Varlė.lt“ specialistai atkreipia dėmesį, kad prieš perkant aukšto slėgio plovyklą, reikia ne tik suprasti, kaip ji veikia, bet ir įvertinti svarbiausius parametrus.
Svarbiausi aspektai renkantis aukšto slėgio plovyklą
„Varlė.lt“ specialistas Aivaras Saniukas išskiria kelis svarbiausius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti, kai rinksitės plovyklą:
- Maksimalus slėgis: Kiekvieną dieną tikrai nesinaudosite maksimaliu slėgiu, todėl būtinai patikrinkite, ar išsirinkta slėginė plovykla turi reguliavimo galimybę.
- Iki 130 bar slėgio plovyklą rekomenduojama rinktis kasdieniam neintensyviam naudojimui ir vieno automobilio plovimui.
- Galingesnius modelius, kurie pasižymi didesniu nei 130 bar slėgiu, verčiau rinktis tada, kai planuojate plauti sunkiai valomus paviršius bei didesnius plotus, tokius kaip: namo fasadas, tvora, akmeniniai laiptai ar kemperis.
- Purškiamo vandens temperatūra: Daugelio įrenginių su vandens šildymo funkcija vanduo gali būti prišildomas nuo 40 iki 60°C. Šis skirtumas, nors ir atrodo nedidelis, lemia plovimo efektyvumą. Aukšto slėgio plovykla su šildymo funkcija dažniausiai naudojama sudėtingiems nešvarumams įveikti.
- Žarnos ilgis: Būtent šis aspektas nulemia aukšto slėgio plovyklos naudojimo diapazoną ir patogumą.
- Pigiausi modeliai dažniausiai turi ne ilgesnes nei 5 metrų žarnas.
- Brangesni - dvigubai ilgesnes.
- Talpykla plovikliui: Atkreipkite dėmesį, ar aukšto slėgio plovykla turi galimybę naudoti ploviklius, nes kitu atveju išvalyti labai nešvarius paviršius praktiškai neįmanoma. Net didelio slėgio veikiamas vandens srautas nepajėgus pašalinti riebias dėmes ar įsisenėjusius nešvarumus. Efektyviam plovimui rekomenduojama naudoti putų antgalį, tvirtinamą tiesiai prie pistoleto. Taip ne tik perpus sumažinamos ploviklio sąnaudos, bet ir suformuojama tiršta puta, visai kaip automobilių plovykloje.
- Antgaliai: Platus antgalių pasirinkimas leidžia įrenginį patogiai pritaikyti įvairiems valymo ir plovimo darbams. Pagrindinis antgalis - plokščios srovės, bet naudingi gali būti ir kiti priedai - juos naudojant galima išvalyti net lietaus latakus ar vamzdynus.
- Aukšto slėgio plovyklos svoris: Jeigu žinote, kad dažnai įrenginį perkelsite iš vienos vietos į kitą, o ir paviršius nebūtinai bus plokščias bei lygus - rinkitės mažesnio svorio aukšto slėgio plovyklas.
- Maitinimo šaltinis: Svarbu prisiminti, kad aukšto slėgio plovykla privalo būti prijungta prie vandens tiekimo ir maitinimo šaltinio. Paprastai pasirenkamos ir tokios alternatyvos kaip tvenkinys ar statinė su vandeniu. Svarbu, kad į aukšto slėgio plovyklos siurblį patenkantis vanduo būtų švarus, todėl būtina naudoti filtrą.
Slėginių plovyklų panaudojimas
Dažnai galime išgirsti mitą, kad aukšto slėgio plovyklos netinkamos mašinoms nuplauti, nes esą įmanoma sugadinti dangą. Specialistai šį mitą greitai paneigia: „Iš tikrųjų taip nėra. Jos visos yra saugios naudojimui. Žinoma, jei yra atsilupusių dažų ar prie kėbulo tinkamai nepritvirtintų dalių, tokių vietų reikėtų vengti. Taip pat siūloma atkreipti dėmesį į pridedamus priedus bei antgalius. Komplektacijoje turi būti minkštas šepetys“, - pasakoja A. Saniukas.
- Automobilio plovimas: Aukšto slėgio plovyklos yra saugios naudoti automobiliui. Svarbu vengti atsilupusių dažų ar netinkamai pritvirtintų dalių. Rekomenduojama naudoti minkštą šepetį.
- Grindinio ar namo fasado plovimas: Galima naudoti maksimalų leistiną slėgį, nes žemo slėgio vandens srautas gali nepajėgti nuplauti įsisenėjusio purvo. Tačiau plaunant namo fasadą, kai vandens srautas artėja prie langų ar kitų jautresnių elementų, reikėtų sumažinti slėgį.
- Terasos plovimas: Labai svarbu naudoti tinkamą terasai skirtą antgalį. Siekiant apsaugoti natūralias medienos alyvas, nerekomenduojama plauti su standartiniais antgaliais. Terasiniame antgalyje esantys purkštukai pritaiko slėgį pagal valymo paskirtį.
Ilgalaikė automobilio priežiūra ir jos efektyvumas
Automobilių apžvalgininkas, žurnalo „Keturi ratai“ bendraautoris Justas Lengvinas sako savo automobilį nusiplaunantis bent kartą ar du per savaitę, išskyrus tuos tarpsnius, kai lauke vyrauja neigiama temperatūra. Jis tikina nesąs apsėstas švaros manijos, tik turįs nusistatęs priežiūros sistemą.
„Man norisi, kad kasdienis automobilis būtų įrankis, tad ir jo švarai palaikyti renkuosi variantą, leidžiantį tai atlikti greitai ir be didesnių pastangų - tunelinių plovyklų prenumeratą. Taip galiu bet kada išsiblizginti automobilį didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ten pat yra galimybė išsisiurbti saloną ir nusivalyti paviršius servetėlėmis“, - pasakoja J. Lengvinas.
Pasak T. Žiobos, pavyzdingai automobilį prižiūrinčiam jo savininkui tunelinės plovyklos abonementas padeda sutaupyti ne tik marias laiko, nes švarinimo procesas trunka vos 2 minutes, bet ir pinigų. Tarkime, jeigu vienkartinis plovimas joje kainuoja nuo 9,5 eurų, tai nuo maždaug 24 eurų per mėnesį, priklausomai nuo pasirinktos trukmės ir paslaugų krepšelio, atsieinantis abonementas atsiperka jau sulig trečiuoju plovimu.
„Pro Bro“ tunelinėje plovykloje Muravos mikrorajone Kaune jau įdiegtas ir analogiškas salonų sausojo valymo tunelis, kuriame per 8 min. išsiurbiamas automobilio salonas ir bagažinė, salone nušluostomos dulkės, nuvalomi ir nusausinami langai, taip pat išplaunami ir išdžiovinami visi kilimėliai. T. Žioba perspėja, kad greitos ir paprastos transporto priemonės priežiūros pakaks tik tuomet, jeigu ji bus atliekama reguliariai. Abonementų paslauga iš esmės ir buvo sukurta orientuojantis į tokius vairuotojus, kuriems automobilio priežiūra yra lyg natūrali higiena. Tam gerai pritaikyta ir laiką taupyti leidžianti tunelinė konvejerio technologija.
„Juk ir į sporto klubą abonementus perkame tada, kai ruošiamės nuosekliai sportuoti, kad išlaikytume sveiką kūną. Taip ir reguliarus automobilio valymas leidžia palaikyti tinkamą jo būklę“, - paaiškina T. Žioba.
Sudėtingesnių problemų sprendimas
Vis dėlto specialistas pažymi, kad, jeigu automobilis neprižiūrėtas ilgesnį laiką arba jo salone jau yra įsisenėjusių dėmių, vyrauja nemalonūs kvapai ir pan., o galbūt ir kėbulo dažai jau nebeblizga kaip naujo modelio - visa tai gali rodyti, kad vien paprasto kassavaitinio vizito į greitųjų paslaugų centrus nepakaks. Tuomet rekomenduotina automobilį atvežti į švaros centrus, kuriuose galima atlikti sudėtingesnes valymo paslaugas.
Tokiuose centruose konkrečios paslaugos parenkamos pagal problemos pobūdį. Nedidelius paviršinius kėbulo subraižymus galima panaikinti ir kėbulo spalvą vėl pagyvinti jį nupoliravus, ratlankius nuo prikepusių apnašų taip pat pavyks išvaduoti tik profesionalams skirtomis cheminėmis priemonėmis. Norint ilgesnio efekto, po plovimo kėbulą galima padengti specialiu vašku ar teflono danga, priekinį stiklą papildomai galima apsaugoti hidrofobine nanodanga.
„Taip pat ir salone - dalį plastikų ar audinių įmanoma išvalyti ir atnaujinti tik specialiomis cheminėmis priemonėmis, o prastus kvapus pavyks išnaikinti tik suradus ir eliminavus jų šaltinį. Dažnai juos skleisti gali net ir į kėbulo kanalus po sėdynėmis pritekėję skysčiai (juos namų sąlygomis pasiekti bus sudėtinga) arba salono kondicionavimo sistemose įsiveisę mikroorganizmai. Šią problemą galima išspręsti tik išvalius ir papildomai išdezinfekavus saloną“, - paaiškina T. Žioba.
tags: #daznas #automobilio #plovimas