Lietuvos automobilių rinkoje vyksta dideli pokyčiai, kai vienas didžiausių pasaulyje automobilių koncernų „Stellantis“ po vienu stogu sutelkė septynių prekės ženklų naujų automobilių pardavimą. Koncernas, gimęs 2021 metais susijungus „Fiat Chrysler Automobiles“ (FCA) ir PSA grupei, apjungia net 14 prekių ženklų, tarp kurių yra „Peugeot“, „Citroën“, „Alfa Romeo“, „Jeep“, „Fiat“, „Abarth“, DS, „Opel“ ir „Vauxhall“. Lietuvoje oficialiame renginyje buvo pristatytas prekybos atstovybių vardas „Stelauto“, kuris siekia būti arčiau gamintojo ir ryškiau šviesti transporto pramonės padangėje.
„Stellantis“ pozicija pasaulinėje rinkoje ir elektrifikacijos siekiai
2022 metais „Stellantis“ užėmė ketvirtą vietą pasaulyje pagal naujų transporto priemonių pardavimą, o per pirmuosius tris 2023-ųjų ketvirčius pakilo į trečiąją poziciją, pardavusi 5,5 mln. naujų automobilių ir nusileidusi tik „Volkswagen Group“ bei „Toyota“. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, vien Senajame žemyne „Stellantis“ pernai pardavė beveik 1,9 mln. naujų transporto priemonių, sudarančių 17,8 proc. rinkos.
Vienas iš pagrindinių „Stellantis“ strateginių tikslų yra įsipareigojimas elektrifikuoti ir užtikrinti tvarumą. Pavyzdžiui, įmonės gamintojo elektrinis SUV „Jeep Avenger“ buvo pripažintas Europos metų automobiliu 2023. „Peugeot“ markė yra viena elektromobilių gamintojų lyderių Europoje ir šiemet siūlys 12 vien elektros energija varomų modelių. Naujausias jų, „Peugeot e-3008“, galintis viena įkrova nuvažiuoti iki 700 kilometrų, pretenduoja tapti 2024-ųjų Europos metų automobiliu. Be elektrifikavimo, „Stellantis“ daug investuoja į autonominio vairavimo ir ryšio technologijas, tvarų medžiagų naudojimą ir perdirbimą. Į keleiviniuose ir komerciniuose automobiliuose naudojamą balso asistentą netrukus bus įdiegta „ChatGPT“ technologija, o naująjį „Peugeot e-3008“ modelį jau sudaro 23 proc. perdirbtų medžiagų.
„Chrysler“ transformacija į elektromobilių gamintoją
„Chrysler Airflow“ elektromobilio konceptas žymi „Chrysler“ posūkį, kad ji taptų pirmuoju „Stellantis“ visiškai elektrinių automobilių prekės ženklu Šiaurės Amerikoje iki 2028 metų, kaip teigia „Chrysler“ vadovė Christine Feuell. Iki 2025 m. bus prekiaujama „Chrysler Airflow“ koncepcija, kuri yra elektrinio krosoverio visureigio priešistorės versija.
Nors kadaise „Chrysler“ buvo viena didžiausių JAV automobilių pramonėje, garsėjusi chromuotais, briaunotais ir stilingais automobiliais už prieinamą kainą, šiandien ši markė tūno tamsoje. Populiariausi „Chrysler New Yorker“, „Imperial“ ir „Chrysler 300“ modeliai tapo rimtais konkurentais tokioms markėms kaip „General Motors“ ar „Buick“. 2021 m. „Chrysler“ pardavė 98 tūkst. „Pacifica“ furgonų ir kiek daugiau nei 16,6 mln. sedanų. Nors dauguma rinkos dalyvių jau yra pamėgę visureigius, „Chrysler“ tokių pirkinių nesiūlo. Vis tik dauguma „Chrysler“ prekiautojų prekiauja ir kitais „Stellantis“ prekių ženklais, todėl „Chrysler“ pasiūlos trūkumas vartotojams netapo didele problema. Sprendimas visiškai pereiti prie elektrinių transporto priemonių tapo viltimi sėkmingai atnaujinti veiklą ir gali padėti „Chrysler“ pradėti „Stellantis“ perėjimą prie visiško elektrifikavimo.
„Chrysler Airflow“ koncepcija: modernumas ir inovacijos
„Chrysler“ ketina sutelkti dėmesį į eksploatacines savybes kelyje, susietą patirtį ir užtikrinti tiek padidintą didelio akumuliatoriaus elektrinį veikimo nuotolį, tiek greito įkrovimo galimybes. Serijinė „Airflow“ versija gali ne visai panašėti į koncepcinę, tačiau jos savybės leidžia suprasti, ką galėtų pasiūlyti būsimasis visureigis-krosoveris. Pavyzdžiui, koncepciniame automobilyje kiekvienoje iš keturių sėdynių yra po kamerą, leidžiančią visiems keleiviams dalyvauti vaizdo skambučiuose. Be to, bet kuriame jutikliniame ekrane rodomus daiktus galima bendrinti su kitais perbraukiant pirštu. „Chrysler“ vadovė paminėjo, kad sieks, jog naujieji produktai būtų dar modernesnio dizaino.
„Airflow“ koncepcija pavadinta garsaus 1930 m. „Chrysler“ modelio vardu. Pirmasis „Airflow“ konceptas, pristatytas dar 1934 m., buvo vienas pirmųjų amerikietiškų automobilių, suprojektuotas atsižvelgiant į aerodinaminius reikalavimus. Projekto konsultantas buvo Orville Wrightas, vienas iš garsiųjų lėktuvus išradusių brolių. Jis „Chrysler“ sukonstravo vieną pirmųjų pramonėje vėjo tunelį, siekdamas išbandyti automobilio formą. Originalusis modelis pasižymėjo daugeliu kitų dizaino ir inžinerijos pasiekimų, pasiekė greičio rekordus Bonevilio druskų lygumose ir pasižymėjo tuo metu neįtikėtina degalų ekonomija.
„Chrysler Pacifica“ ateitis
Minivanai nėra išnykę, ir „Chrysler Pacifica“ išlieka patraukli pirkėjams, kuriems svarbiausia funkcionali erdvė, žemas pakrovimo slenkstis ir šeimyniškas praktiškumas. Žvalgybininkų užfiksuoti maskuoti bandomieji modeliai rodo, kad laukiami pokyčiai gali būti ryškesni nei ankstesnis atnaujinimas. Interneto dizaino bendruomenė jau aktyviai spekuliuoja, o CGI menininkas Dimas Ramadhanas pristatė skaitmeninį vaizdinį, kuriame „Pacifica“ vaizduojama drąsesnė, įkvėpta „Chrysler Halcyon“ koncepcijos kalbos. Tokie koncepciniai akcentai atnaujintų „Pacifica“ stilių ir padėtų minivanui vizualiai konkuruoti su naujesniais krosoveriais bei šeimos furgonais.
Atnaujintas eksterjeras ir interjeras
Atnaujintas „Pacifica“ eksterjeras, pagal spėjimus ir nutekėjusius vaizdus, gali akcentuoti šiuos aspektus: plačiau integruotas priekis su didesnėmis grotelėmis, švaresnės šviesų grafikos linijos ir subtiliai pakeistas buferių siluetas, kuris pagerintų aerodinamiką. Nauja žibintų grafika ir plonos LED juostos gale padės sukurti atpažįstamą šviesos parašą, svarbų prekės ženklui, kuris stengiasi išlaikyti identitetą kelyje.
Interjere tikėtina, kad „Chrysler“ išlaikys „Pacifica“ stipriąsias puses: erdvę, lankstumą ir šeimoms pritaikytas funkcijas. Tai apima lengvai valdomas ir nuimamas / sulankstomas sėdynes, žemą pakrovimo aukštį bagažinėms, praktiškas saugojimo vietas bei daug USB ir maitinimo lizdų. „Rideshare“ operatoriams ir šeimoms svarbūs sprendimai, pavyzdžiui, lengvesnis vaiko kėdučių tvirtinimas, atidaromos langinės su apsaugomis nuo saulės ir papildoma garso izoliacija, kad ilgi važiavimai būtų patogesni.
Technologinės inovacijos ir konkurencija
„Chrysler“ šiuo metu siūlo kelis „Pacifica“ variantus: tradicinį vidaus degimo variklio (ICE) modelį, įkraunamą hibridą (plug-in hybrid) ir ekonomišką „Voyager“, paremtą ankstesne „Pacifica“ konstrukcija. 2027 modelio „Pacifica“ greičiausiai gaus atnaujintą vairuotojo pagalbinių sistemų rinkinį: adaptyvi greičio palaikymo sistema, eismo juostos palaikymas, automatinis avarinis stabdymas su pėsčiųjų ir dviračių atpažinimu, parkavimo asistentai ir 360° kameros sprendimai.
Šiaurės Amerikoje „Pacifica“ išlieka „Chrysler“ pagrindiniu šeimos furgonu, varžydamasi su „Honda Odyssey“, „Kia Carnival“ (įskaitant hibridines versijas), „Toyota Sienna Hybrid“ ir elektrine „Volkswagen ID. Buzz“. Konkurencinėje aplinkoje svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius: kaina ir komplektacijos lygiai, hibridinės versijos elektriniai nuvažiuojami atstumai (EPA reitingai), garantijos sąlygos ir prieinamumas.
„Minivanas vystosi, bet nesitrina iš rinkos“, - sako vienas pramonės analitikas. Sėkmingas atnaujinimas padėtų išlaikyti „Pacifica“ aktualią per laikotarpį, kai pirkėjai tikisi išmaniųjų telefonų integracijos, pažangių vairuotojo pagalbinių sistemų ir konkurencingų kuro sąnaudų. Naujas dizainas ir realūs techniniai patobulinimai gali praplėsti minivano patrauklumą - ypač šeimoms, kurios vertina funkcionalumą kartu su modernesne estetika.
„Pacifica“ ateitis priklausys nuo to, kaip „Chrysler“ sugebės suderinti tradicinius minivano privalumus - erdvę, patogumą ir universalumą - su šiuolaikinėmis vartotojų lūkesčių gairėmis: efektyvumu, ryšiu ir stilingu dizainu. Jei šie elementai bus subalansuoti, 2027 metų „Pacifica“ gali tapti svarbiu žaidėju šeimos transporto sprendimų segmente.
„Chrysler“ istorija ir evoliucija
„Chrysler Group LLC“ yra JAV automobilių gamintojas, nepriklausomai egzistavęs nuo 1925 iki 1998 metų. Nuo 1998 iki 2007 metų koncernas buvo susijungęs su „Daimler-Benz“ ir tapęs „DaimlerChrysler AG“ dalimi. 2007 metų rugpjūčio 3 dieną 80,1 proc. „Chrysler“ koncerno akcijų nupirko „Cerberus Capital Management“, tuomet koncernas buvo pervadintas į „Chrysler LLC“. 2009 metų balandžio 30 dieną „Chrysler LLC“ paskelbė bankrotą ir apie būsimą partnerystę su Italijos koncernu „Fiat“. 2009 metų birželio 1 dieną, vykdant bankrutavusio „Chrysler LLC“ reorganizavimą, buvo suformuotas naujas koncernas - „Chrysler Group LLC“, kurio 20 proc. akcijų atiteko koncernui „Fiat“. 2009 metų lapkričio 4 dieną „Chrysler Group“ viešai pristatė savo 2010-2014 metų verslo planą, kuriame buvo nurodyti visi koncerno tikslai, įskaitant informaciją apie būsimus ir esamus automobilių modelius.
Įkūrimas ir pirmosios inovacijos
Kompaniją 1925 metų birželio 6 dieną įkūrė Walter P. Chrysler. 1920 m. pradžioje Walter P. Chrysler pradėjo dirbti silpstančioje „Maxwell-Chalmers“ kompanijoje. 1924 metų sausį Walter P. Chrysler pristatė šiltai sutiktą „Chrysler“ automobilį. Tai buvo 6 cilindrų variklį turintis modelis, skirtas aprūpinti pirkėjus pažangiu, geros kokybės automobiliu už prieinamesnę kainą. 1924 metų „Chrysler“ modelis turėjo daugybę techninių savybių, kurių neturėjo daugelis to meto automobilių, ir daug ką bendro su prototipu, kuris buvo kuriamas Walter P. Chrysler dar dirbant „Willys“ kompanijoje. Viena iš inovacijų buvo pirmieji masinės gamybos keturių ratų hidrauliniai stabdžiai - beveik vien „Chrysler“ kurta sistema, su patentais, priklausiusiais „Lockheed“ kompanijai. Po sėkmingo „Chrysler“ automobilio pristatymo, 1925 metais buvo panaikinta „Maxwell“ markė, nors pigesni 4 cilindrų 1926 metų „Chrysler“ modeliai iš esmės buvo tie patys, kiek patobulinti „Maxwell“ automobiliai, tačiau nuo šiol jie vadinosi „Chrysler“.
Markių diferenciacija ir augimas
1928 metais korporacija pradėjo skirstyti savo automobilius pagal kainą ir funkciją į markes. Taip atsirado pigios klasės „Plymouth“ automobiliai, kurie iš esmės tebuvo patobulinti anksčiau buvę 4 cilindrų „Chrysler“ modeliai. Tuo pačiu metu pirkėjams buvo pristatyta „DeSoto“ markė ir jos kiek brangesni vidutinės klasės automobiliai. Netrukus korporacija nupirko „Dodge Brothers“ automobilių ir sunkvežimių kompaniją bei pradėjo gaminti „Fargo“ sunkvežimius. Iki 1930 m. pabaigos „Dodge“ ir „DeSoto“ susikeitė vietomis automobilių klasės hierarchijoje. Šis automobilių suskirstymas į markes galėjo būti įkvėptas panašios, sėkmingos kompanijos „General Motors“ strategijos. 1955 metų pradžioje, prabangiausias „Chrysler“ markės modelis „Imperial“ atsiskyrė į atskirą markę, o 1960 metais pasauliui buvo pristatyta dar viena „Valiant“ markė, tačiau JAV rinkoje „Valiant“ tebuvo „Plymouth“ markės modelis. 1961 metais buvo panaikinta „DeSoto“ markė. Su keliomis minėtomis išimtimis, tarp 1940 m. ir 1970 m., nuo pigiausių iki brangiausių klasėmis buvo suskirstytos „Valiant“, „Plymouth“, „Dodge“, „DeSoto“, „Chrysler“ ir „Imperial“ markės. Po to, kai korporacija nupirko AMC 1987 metais, „Chrysler“ įvykdė vieną iš pirkimo sąlygų ir 1988 metais įkūrė „Eagle“ markę, kurios automobiliai buvo pardavinėjami AMC-Jeep atstovybėse.
Padaliniai ir inovacijos
1930 m. kompanija įkūrė savo oficialų automobilių dalimis besispecializuojantį padalinį „MoPar“ (kurio pavadinimą sudarė žodžių Motor Parts trumpinys). Iki šių dienų kai kurie žmonės šnekamojoje kalboje sakydami „Mopar“ turi omenyje ne automobilių dalių prekybos tinklą, o pačius „Chrysler Corporation“ pagamintus automobilius. Iš pradžių „MoPar“ (vėliau „Mopar“) prekės ženklas nebuvo naudojamas Kanadoje, ten automobilių dalimis prekiavo „Chryco“ ir „AutoPar“ padaliniai iki 1970 m. Daugybė „Chrysler Corporation“ gaminamų automobilinių dalių naudojo DPCD monogramą, reiškusią „Dodge-Plymouth-Chrysler-DeSoto“ markes.
„Airtemp“ padalinys specializavosi stacionarių ir mobilių oro kondicionavimo, šaldymo bei klimato kontrolės įrenginių ir prietaisų gamyboje. Padalinys pasirodė 1930 metais įrengiant „Chrysler Building“ dangoraižį Niujorke, tačiau inkorporuotas buvo tik 1934 metais. „Airtemp“ pristatė daugybę išradimų, tarp jų ir kelis tipus kompresorių. Iki 1941 metų daugiau kaip 500 atstovybių prekiavo „Airtemp“ kondicionavimo bei šildymo sistemomis. Kompanija taip pat aprūpindavo kariuomenę medicininiais šaldymo įrenginiais Antrojo pasaulinio karo metu. 1980 m. koncernas įkūrė dukterinę įmonę „Acustar“, skirtą automobilinių detalių prekybai su kitais automobilių gamintojais.
Pokyčiai ir sunkumai 8-ajame dešimtmetyje
8-asis dešimtmetis buvo kupinas pasikeitimų. Įstatymai, saugantys rinką nuo monopolinės valdžios, draudė JAV automobilių gamintojams formuoti europietiško bei japoniško tipo konsorciumus, padėjusius jų konkurentams mažinti išlaidas. Tarp JAV automobilių gamintojų toks bendradarbiavimas buvo neįmanomas, tad kiekviena kompanija turėjo spręsti savo problemas pati. „Chrysler“ kompanijos mažesnės pardavimų apimtys reiškė, kad projektų įgyvendinimo sąnaudos sudarė didesnę automobilio kainos dalį lyginant su didesnėmis „Ford“ ir „General Motors“ kompanijomis. Tam, kad neleistų aukštesnėms kainoms išstumti jų iš rinkos, kompanija turėjo perdaryti savo esamus variklius ir suderinti juos taip, kad jie atitiktų naujus išmetamų dujų kiekio į atmosferą reikalavimus, dėl to suprastėjo automobilių ekonomiškumas tuomet, kai augo kuro kainos.
Dešimtmečio viduryje, kompanija sėkmingai įžengė į asmeninės prabangos automobilių rinką, pristatydama didelio pasisekimo susilaukusį „Chrysler Cordoba“ automobilį. Pernelyg paskubėtai 1976 metais į rinką pristatyti „Dodge Aspen“ ir „Plymouth Volaré“ automobiliai kompanijai atnešė didžiules garantinio remonto išlaidas bei privertė prarasti dalį lojalių klientų, kurie iki tol buvo patenkinti savo ankstesniais „Dart“ ir „Valiant“ automobiliais. 1977 metais žlugo „Chrysler Europe“ padalinys, padėjęs kompanijai kurti „Plymouth Horizon“ bei „Dodge Omni“ automobilius. 1980 metais „Chrysler Australia“ padalinys Australijoje, gaminęs „Chrysler Valiant“ bei „Chrysler Sigma“ automobilius, buvo parduotas kompanijai „Mitsubishi Motors“ ir pakeitė pavadinimą į „Mitsubishi Motors Australia Limited“.
Gelbėjimas nuo bankroto ir atgimimas
1979 metų rugsėjo 7 dieną „Chrysler“ kreipėsi į JAV vyriausybę prašydama jai suteikti 1,5 milijardo dolerių paskolą, kad kompanija išvengtų bankroto. Tuo pačiu metu kompanijai vadovauti buvo pasamdytas buvęs „Ford Motor Company“ prezidentas Lee Iacocca. Pasirodęs kompanijos reklamoje ir ištaręs garsiąją frazę „Jei sugebate rasti geresnį automobilį, jį ir pirkite“, Iacocca įrodė, jog jis moka bendrauti su visuomene. 1979 metų gruodžio 20 dieną JAV kongresas nenoriai priėmė 1979 metų „Chrysler“ korporacijos paskolos garantijos įstatymą (viešąjį įstatymą 96-185), kurį 1980 metų sausio 7 dieną pasirašė tuometinis JAV prezidentas Jimmy Carter. Priimti įstatymą ragino „Chrysler“ darbuotojai bei atstovybės kiekvienoje rinkimų apygardoje. JAV kariuomenė tuomet nusipirko tūkstančius „Dodge“ markės pikapų, kurie buvo naudojami karo tarnyboje kaip krovininės transporto priemonės M-880. 1982 metų vasarį „Chrysler“ paskelbė parduodanti savo pelningai dirbantį padalinį „Chrysler Defense“ kompanijai „General Dynamics“ už 348,5 milijonus dolerių.
Iki 1983 metų JAV vyriausybei buvo grąžinti visi iš jos pasiskolinti pinigai, tai buvo padaryta keleriais metais anksčiau laiko. Iš to JAV vyriausybė uždirbo 350 milijonų dolerių pelno. Nauji automobiliai, gaminami ant „Chrysler K“ platformos, buvo sėkmingai parduodami. Kartu su kompanija „Mitsubishi“ įkūrus bendrą įmonę „Diamond Star Motors“, pagerėjo kompanijos pasiūla mažų automobilių rinkoje. 1987 metais „Chrysler“ nupirko kompaniją „American Motors“, daugiausiai dėl jai priklausančios „Jeep“ markės, tačiau ne itin sėkmingas „Eagle Premier“ automobilis vėliau tapo kompanijos LH platformos automobilių pagrindu. Visa tai sustiprino įmonę, nors „Chrysler“ ir toliau išliko silpniausioji iš Detroito trejeto.
„DaimlerChrysler“ era ir atsiskyrimas
1998 metais Vokietijos automobilių gamintojui „Daimler-Benz“ nusipirkus „Chrysler“, buvo įkurtas koncernas „DaimlerChrysler“. „Chrysler Corporation“ pakeitė pavadinimą į „DaimlerChrysler Motors Company LLC“ ir pradėjo vykdyti veiklą „Chrysler Group“ pavadinimu. Iš pradžių buvo teigiama, kad naujai suformuotas koncernas yra lygiavertis dviejų automobilių gamintojų įkurtas susivienijimas, tačiau atsistatydinus tuometiniam „Chrysler“ vadovui Bobui Eatonui, tapo aišku, jog naująjį koncerną valdys „Daimler“. Netrukus iš darbo buvo pašalinti ir potencialiu Eatono įpėdiniu laikytas „Chrysler“ prezidentas Thomas T. Stallkampas bei pirmininko pavaduotojas Robertas Lutzas. Eatonas, Stallkampas bei Lutzas buvo apibūdinami kaip „triumviratas“, atsakingas už „Chrysler“ sėkmę 10-ame dešimtmetyje. Tuometinis „Daimler-Benz“ vadovas Juergenas Schremppas žadėjo, jog tai bus dangiškos vedybos, pilnos didelių galimybių, tačiau iš tiesų šios vedybos tapo tikra katastrofa abiem pusėms. „Daimler“ investavo į „Chrysler“ milijardus dolerių, nutekino savo vadovybę ir resursus bei tempė žemyn savo „Mercedes-Benz“ prabangių automobilių markę. „Chrysler“ prezidentas James P. Holdenas netinkamai įvertino naujojo 2001 metų modelio „Chrysler“ minivenų išleidimo į rinką aplinkybes, todėl atsirado didžiulis neišparduotų 2000 metų modelio minivenų perteklius. Taip pat jis nuvertino netikėto populiarumo susilaukusio „Chrysler PT Cruiser“ automobilio paklausą ir pasireiškė šių automobilių trūkumas. Dėl visų šių dalykų „Chrysler“ 2000 m. patyrė didelių nuostolių.
2000 metais Dieteris Zetsche buvo paskirtas „Chrysler Group“ vadovu. 2001 metais buvo panaikinta „Plymouth“ automobilių markė bei pradėti įgyvendinti išlaidų mažinimo planai, kuriais buvo siekiama sumažinti išlaidas dalinantis platformomis bei kitais komponentais. „Mercedes-Benz“ pagrindu gamintas „Chrysler Crossfire“ automobilis buvo pirmasis šių planų rezultatas. Kompanija paskelbė grįžtanti prie galiniais ratais varomų automobilių gamybos ir 2004 metais pristatė naują didelės klasės galiniais ratais varomą automobilį „Chrysler 300“. Automobilis dalijosi komponentais su „Mercedes-Benz“ automobiliais, jame siūlomas naujas „Hemi V8“ variklis, tapęs sėkmingu kaip ir pats automobilis. „Daimler-Chrysler“ baigė ilgametę „Chrysler“ partnerystę su „Mitsubishi“. Finansinė koncerno situacija kiek pagerėjo ir tarp 2004-2005 metų „Chrysler“ sudarė nemažą koncerno pelno dalį. Dėl Zetsches sėkmingo darbo „Chrysler“ padalinyje, tuometinis „Daimler-Chrysler“ vadovas Juergenas Schremppas buvo spaudžiamas anksčiau išeiti į pensiją. Zetsche galiausiai perėmė koncerno vadovo pareigas 2006 metų sausio 1 dieną. Thomas W. LaSorda tapo naujuoju „Chrysler Group“ padalinio vadovu. 2006 metais „Mercedes-Benz“ markė tapo pelninga, tuo tarpu „Chrysler“ veikla pelno neatnešė. Padalinys vėl tapo nuostolingu ir analitikai teigė, jog „Chrysler“ nebegrįš į 2004-2005 metų pelningumo lygį. Tai buvo pirmieji ženklai, jog artėja šių dviejų kompanijų partnerystės pabaiga. Buvo aišku, kad „Daimler“ taptų stipresniu ir pelningesniu be nuostolingo JAV padalinio.