1986 metų balandžio 26 dieną įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija paliko ilgalaikius pėdsakus ir Lietuvoje. Tai didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Avarijos metu radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užterštos didžiulės teritorijos, daugybė gyventojų ir avarijos likviduotojų patyrė dideles jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozes.
Tiesioginis poveikis ir radioaktyviųjų medžiagų sklaida
Iš sprogusio reaktoriaus išsiveržusius radionuklidus oro masės nešė per Lietuvos teritoriją. Radioaktyvieji debesys praslinko virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje. Nors tomis dienomis Lietuvoje nelijo ir didžiausia dalis radioaktyviojo debesies nuslinko į Skandinavijos šalis, dalis radionuklidų nusėdo pietų, pietvakarių ir vakarų Lietuvoje. Labiausiai nukentėjo Varėnos, Alytaus ir kiti pietiniai bei pietvakariniai Lietuvos rajonai, taip pat vakarinėje šalies dalyje esantys Neringos ir Klaipėdos rajonai.
Didžiausias radioaktyvusis užterštumas, kaip įprasta atominėse elektrinėse įvykusių avarijų atvejais, buvo radioaktyviuoju jodu I-131. Nors I-131 yra trumpaamžis radionuklidas, kurio pusėjimo trukmė yra 8 paros, pirmosiomis dienomis po avarijos jo iškritos ant grunto minėtuose regionuose buvo tokio lygio, kad teko riboti pieno ir pieno produktų vartojimą, ypač kūdikiams. Radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko tik iki gegužės mėnesio pabaigos. Tuo metu radiacinės saugos specialistai perspėjo gyventojus išpilti pieną iš tų zonų, kuriose buvo didžiausias radiacinis užterštumas, ir neretai tai buvo drąsus sprendimas. Apytiksliai po kelių savaičių jau buvo saugu gerti pieną, valgyti daržoves ir uogas.
Šiuose šalies regionuose pasklido ir palyginti dideli ilgaamžio radioaktyviojo cezio Cs-137 kiekiai (iki 18,5 kBq/m²). Mokslininkai nurodo, kad Lietuvai pasisekė, jog tuo metu nelijo, nes radioaktyvusis cezis iškrenta su lietumi. Kita sveikatai itin pavojinga radiacijos elemento - radioaktyvaus cezio - Lietuvoje neiškrito dideliais kiekiais. Tarša ceziu-137 padidėjo 4,5 karto, o stronciu-90 - nustatoma ir dabar.
Ilgalaikės sveikatos pasekmės ir tyrimai
Nors po Černobylio avarijos praėjo daugiau nei trys dešimtmečiai, iki šiol nebuvo rimtos apimties tyrimo, kuris atsakytų į klausimą, kokių ilgalaikių sveikatos pasekmių Lietuvos gyventojams sukėlė per mūsų šalį praslinkęs radiacijos debesis. Šiemet mokslinį darbą šia tema apsigynė gydytoja onkologė radioterapeutė dr. Rita Steponavičienė iš Nacionalinio vėžio centro. Jos disertacija „Černobylio atominės elektrinės avarijos ilgalaikės sveikatos pasekmės Lietuvoje“ atskleidė svarbius duomenis.
Apšvitos skirtumus tarp Lietuvos regionų lėmė orai, paveikę radioaktyviųjų iškritų pasiskirstymą. Labiausiai paveikti buvo pietiniai ir vakariniai Lietuvos rajonai. Radioaktyvaus jodo matavimai kelios dienos po avarijos parodė, kad jo koncentracija tuose regionuose buvo dešimtimis kartų didesnė už įprastą, maždaug 100 milisivertų (milisivertas - išvestinis SI sistemos vienetas jonizuojančiojo spinduliavimo lygiavertei dozei matuoti).
Nustatyta, kad didžiausia tikimybė per gyvenimą susirgti skydliaukės vėžiu yra tiems, kurie tuo metu buvo labiausiai jonizuojančiosios spinduliuotės paveiktose zonose ir avarijos metu buvo kūdikiai arba vaikai maždaug iki ketverių metų. Mažiausias latentinis periodas skydliaukės vėžiui yra penkeri metai, vidurkis - 10-15 metų. Vaikai ir jauno amžiaus žmonės yra gerokai stipriau paveikiami jonizuojančiosios spinduliuotės nei suaugusieji. Tyrimo metu buvo konstatuota žymiai didesnė rizika susirgti skydliaukės vėžiu ir sergamumo padidėjimas.
Pagal šiuolaikinius tarptautinius kriterijus daugumos Lietuvos gyventojų gauta apšvita nebuvo tokia, kad būtų reikėję blokuoti skydliaukę stabiliaisiais jodo preparatais. Skydliaukės vėžio statistika taip pat neparodė, kad po avarijos praėjus 4-5 metams Lietuvoje padaugėtų vaikų skydliaukės vėžio atvejų. Mokslininkai įvertino, kad dėl ore pasklidusio radioaktyviojo jodo kūdikių iki vienerių metų amžiaus skydliaukės lygiavertė dozė buvo apie 5,3 mSv, o suaugusiųjų - iki 2,4 mSv.
Černobylio avarijos likvidatoriai iš Lietuvos
Lietuvos gyventojai, dalyvavę Černobylio AE avarijos likvidavimo darbuose, gavo didesnę apšvitą. Iš Lietuvos į Černobylio AE avarijos pasekmių likvidavimą buvo išsiųsta daugiau nei 7 tūkst. likvidatorių. Šie likvidatoriai 1986-1989 m. dirbo didžiausio radioaktyviojo užterštumo teritorijose, vykdydami radioaktyviojo užterštumo plitimo stabdymo, dezaktyvacijos ir kitus darbus. Vidutinė vieno likviduotojo patirta jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozė siekė 100 mGy. Jų mirtys 1987-2004 m. ne visada buvo tiesiogiai susijusios su patirta avarine apšvita, tačiau nustatytas santykinai didesnis įvairių susirgimų dažnis, ypač širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos ligomis, greičiausiai dėl patirto streso. Tyrimai taip pat parodė, kad tarp jaunų likviduotojų, kuriems tuo metu buvo mažiau nei trisdešimt, skydliaukės vėžio atvejų buvo gerokai daugiau nei tarp vyresnių. Mokslininkai taip pat netikėtai nustatė, kad tarp likvidatorių statistiškai daugiau vyrų susirgo tuberkulioze ir mirė.
Dar sovietmečiu Lietuvoje buvo pradėta Černobylio AE avarijos likviduotojų sveikatos stebėsena. Nuo 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta specialistų komisija, kuri iki šiol veikia Radiacinės saugos centre, nustato ligų sąsajas su dalyvavimu likviduojant avarijos padarinius.
Lietuvoje taip pat buvo atliekama Černobylio AE avarijos likviduotojų vaikų ilgalaikė sveikatos stebėsena. Tam tikslui 1991 m. buvo įsteigtas Respublikinis vaikų Černobylio centras, kuriame buvo registruoti 714 avarijos pasekmes likvidavusių tėvų vaikai. Centro veiklos rezultatai nesiskyrė nuo kitų Lietuvos vaikų sveikatos būklės rodiklių. Nebuvo gauta moksliškai pagrįstų patikimų duomenų, kurie leistų susieti vaikų fizinio ar protinio vystymosi raidos sutrikimus, apsigimimus bei sergamumą įvairiomis ligomis su tėvų dalyvavimu likviduojant avarijos padarinius.
Černobylio likvidatoriai susidūrė su neįsivaizduojamu | Černobylio katastrofa
Mitai ir klaidingi įsitikinimai
Po avarijos atsirado įvairių mitų ir klaidingų įsitikinimų. Vienas iš labiausiai stebinančių mitų, esą jeigu patyrei apšvitą, būtinai reikia išgerti alkoholio, kuris neva mistiniu būdu ją neutralizuoja. Taip pat gana gajus mitas, kad po Černobylio avarijos Lietuvoje gyvuliai pradėjo gimti su dviem, trim galvom ir šešiom uodegom. Tačiau tokie atvejai buvo vienetiniai ir toli gražu nebuvo tokie dramatiški, kaip kartais vaizduojama žiniasklaidoje ar populiariojoje kultūroje.
Nuolatinė radiacinė tarša ir aplinkos stebėsena
Nors po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas dėl į aplinką patekusių ilgaamžių radionuklidų, ypač cezio-137, kurio pėdsakai grunte, miško grybuose ir uogose nustatomi iki šiol. Miško ekosistemoje radioaktyvusis cezis nuolat cirkuliuoja ir iš jos ilgai nepasišalina. Miško medienos, grybų, uogų, žvėrienos užterštumas cezio radionuklidais ilgai išlieka pavojingas, ypač ten, kur iškritų tankis buvo didelis.
Pastarųjų metų tyrimų rezultatai patvirtino, kad ilgaamžių radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, palyginti su išmatuotais pirmaisiais metais po avarijos. Dirbamuose laukuose Cs-137 kiekis sumažėjo greičiau, nes dirva nuolat maišoma ją ariant. Tačiau miško paklotėje ir pievose Cs-137 išlieka viršutiniuose dirvos sluoksniuose.
Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia Cs-137 nustatoma valgomuosiuose miško grybuose. Būtent grybai, surinkti pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijos dalyse, per kurias praslinko radioaktyvieji debesys, yra labiau užteršti Cs-137 nei kituose šalies miškuose surenkami grybai, tačiau jų radioaktyvusis užterštumas neviršija leistinų lygių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, padidėjęs užterštumas radionuklidais nustatomas ir Lietuvos miškų laukinės faunos mėsoje (šernienoje).
Šiuolaikinis iššūkis - medienos kuras iš užterštų teritorijų. Pastaraisiais metais, energetikos ūkyje pradėjus naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių, į Lietuvą įvežama medienos kuro iš Černobylio AE avarijos užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų. Kai kuriuose medienos kuro pelenų mėginiuose buvo nustatytas radioaktyvusis užterštumas, prilygstantis radioaktyviųjų atliekų lygiui. Siekiant užtikrinti, kad medienos kuro pelenai, naudojami dirbamiems laukams tręšti, nebūtų užteršti radionuklidais, teisinėmis priemonėmis yra apribotas įvežamos medienos kuro radioaktyvumas.
Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio zonoje. Degant medžiams, miško paklotei ir žolei, vis dar į aplinką patenka ilgaamžių radionuklidų, svarbiausias jų yra Cs-137. Nors šio radionuklido kiekiai, kilus gaisrams Černobylio zonoje, iki šiol neturėjo įtakos Lietuvos foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimui, Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę, seka Lietuvos radiacinio pavojaus ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo (RADIS) duomenis ir vertina kitą informaciją, teikdamas nuolatinius pranešimus gyventojams.
Institucinis atsakas ir įgyvendintos priemonės
Sveikatos apsaugos ministerija, rūpindamasi šalies visuomenės sveikata, operatyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų: organizavo maisto, jo žaliavų ir gyvūninės kilmės produktų radiologinių tyrimų atlikimą, apšvitos gyventojams vertinimą. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo įsteigta kelių ministerijų ir kitų įstaigų komisija, kuri koordinavo visų institucijų ir organizacijų veiklą likviduojant avarijos Černobylio AE pasekmes. Keliuose rajonuose šios komisijos sprendimu buvo laikinai uždrausta naudoti pieną kūdikių pieno produktams gaminti, taikyti draudimai naudoti radionuklidais užterštus importuotus maisto produktus, sausus pieno mišinius kūdikiams iš Baltarusijos, arbatžoles iš Gruzijos ir pan.
Radiacinės saugos centras pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą specialią programą ir toliau tęsia taršos radionuklidais stebėseną - geriamojo ir kritulių vandens, dirvožemio, medienos, maisto produktų ir kitų bandinių tyrimus. Ypatingas dėmesys skiriamas grybų taršos įvertinimui, kadangi radioaktyvioji grybų tarša itin gerai atspindi aplinkos radioaktyviąją taršą, o radionuklidų aktyvumas grybuose yra vienas geriausių aplinkos radioaktyviosios taršos indikatorių. Visi šie tyrimai atliekami ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir išmoktos pamokos
Avarija Černobylyje sutelkė tarptautines organizacijas ir pasaulio specialistus spręsti tinkamiausių gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus. Ši avarija tapo akstinu daugeliui šalių, ypač Europos žemyne, stiprinti radiacinės bei branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones.
Didžiulę pagalbą vertinant Černobylio AE avarijos pasekmes žmonių sveikatai ir aplinkai suteikė Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir kitos organizacijos. Nors SSRS Vyriausybė tik po 4 metų paprašė TATENA pagalbos, o PSO - po 5 metų, vėliau buvo įgyvendinti tarptautiniai projektai, skirti avarijos poveikiui sveikatai įvertinti ir pagalbai nukentėjusioms šalims teikti.
Po Černobylio forumo 2006 m. paskelbtos autoritetingiausios mokslinės išvados apie avarijos padarinius sveikatai ir aplinkai. Jungtinės Tautos 2006-2016 metus buvo paskelbusios pažeistų regionų atkūrimo ir tvaraus vystymosi dešimtmečiu.
Fukušimos avarija ir šiuolaikiniai iššūkiai
Ilgai manyta, kad panaši katastrofa į Černobylio AE avariją negali pasikartoti, tačiau po 25 metų, 2011 m. kovo 11 d., Japonijoje įvyko Fukušimos AE avarija. Šios avarijos pobūdis ir pasekmės iš esmės skyrėsi nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, tačiau abiejų avarijų pamokos įpareigoja toliau tobulinti visas priemones, kurios padėtų išvengti galimo aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis, ir taip apsaugoti gyventojus nuo galimos avarinės apšvitos.
Tarptautinė atominės energijos agentūra, išanalizavusi reagavimą į Fukušimos AE avariją, įvardijo nemažai trūkumų, tokių kaip atnaujintų reagavimo planų trūkumas, neorganizuotos realios pratybos ir prastas materialinis-techninis aprūpinimas. Tai pabrėžia būtinybę nuolat tobulinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Šiuolaikinius Lietuvos radiacinės saugos specialistus neramina veikti pradėjusi Baltarusijos atominė elektrinė (Astravas). Tarptautinių ekspertų išvadose teigiama, jog veikla pradėta nepašalinus rimtų trūkumų, o incidentai, apie kuriuos informacija buvo slepiama, mažina pasitikėjimą. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos AE, avarijos poveikį pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ypač gyvenantys iki 100 km atstumu nuo šios elektrinės (apie trečdalis visų šalies piliečių).
Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijos nuosekliai rengiasi galimai branduolinei avarijai Baltarusijos AE: atnaujinami visų lygių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, rengiami kiti avarinio reagavimo teisės aktai, organizuojamos pratybos, išplėstas Lietuvos radiacinio pavojaus ankstyvojo perspėjimo stočių tinklas (RADIS). Biudžeto lėšomis nupirkta 4 mln. kalio jodido tablečių.
Lietuva dalyvauja tarptautinių ir regioninių tinklų veikloje, galinčiose teikti įvairaus pobūdžio pagalbą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, pavyzdžiui, Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) biologinės dozimetrijos tinkle (RENEB), PSO BioDoseNet ir TATENA Reagavimo ir pagalbos teikimo tinkle (RANET). Sukauptas techninis ir profesinis potencialas leidžia ne tik užtikrinti nacionalinius poreikius, bet ir teikti pagalbą kitoms šalims ar gauti tarptautinę techninę pagalbą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju.
Bet kokios ekstremalios situacijos metu labai svarbu, kad gyventojai suprastų jiems gresiantį pavojų ir adekvačiai elgtųsi. Reagavimas į COVID-19 pandemiją parodė skubiai taisytinas parengties ekstremalioms situacijoms problemas, ypač pirmojo reagavimo personalo aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir jų mokymo bei informacijos teikimo gyventojams srityse. Apskritai, ekspertai ir mokslininkai deda visas pastangas reaktorių tiek mūsų, tiek kaimyninėse šalyse saugos įvertinimui, galimų avarinių situacijų prognozei, siekdami užtikrinti gyventojų saugą nuo galimo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
tags: #cernobylio #avarija #lietuvoje