Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.).
Tame pačiame kontekste, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos A. T. 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ...).
Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad draudiko teisė mažinti draudimo išmoką gali būti taikoma įvertinus, kurios aplinkybės buvo atviros draudėjui sudarant sutartį ir ar šis neskelbė kitų svarbių aplinkybių. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo išaiškinta, jog draudikas turi teisę reikalauti dalį išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Tačiau teismai konstatavo, kad tokių pažeidimų teisė pasiekti maksimalų išmokos dydį gali būti ribojama, priklausomai nuo to, ar pažeidimas lėmė draudimo rizikos pasikeitimą. 2016 m. liepos 15 d. byla Nr. e3K-3-380-969/2016 pabrėžė, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas ne visada padidina riziką taip, kad būtų pagrindas maksimaliai sumažinti ar nutraukti išmoką.
Be to, vertinant eismo įvykio nagrinėjimo kontekstą, kai draudimo rizika pasikeičia, teismai atkreipia dėmesį į tai, ar draudėjas atskleidė svarbias aplinkybes ir ar šie duomenys buvo realiai vertinami prieš sudarant sutartį. Siekiant skaidrumo, teismai primena, kad informavimo pareiga - draudiko ir draudėjo bendras atsakomybių dalykas, o įrodyti tinkamą įvykdymą turi draudikas. Jei sutarties sąlygos aiškios ir suprantamos, jos turi būti aiškinamos taip, kad būtų išvengta nesąžiningumo draudiko naudai, tačiau laikantis CK 1.5 principų ir kitų sutarčių aiškinimo taisyklių.
Apibendrinant, sąlygos dėl draudimo apsaugos ribų ir informavimo apie riziką turi būti aiškios vartotojui, o draudikas turi įrodyti, kad tinkamai įvykdė ikisutartines pareigas. Jei registracijos liudijimo palikimas automobilio viduje nepriklauso tiesiogiai nuo įvykio kilimo, teismai kartais pripažįsta, kad tai nėra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, tačiau gali būti pagrindas sumažinti jos dydį, kai įrodyta, kad tokio pažeidimo padidėjo rizika ar prisidėjo prie žalos dydžio.
Taip pat pažymėtina, kad kai draudimo sutartis laikoma vartojimo sutartimi, teismas turi pareigą vertinti sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams ex officio. Jei draudėjas nėra galimybių derinti kitokių draudimo apsaugos apribojimų, teismas turi išanalizuoti sutarties sąlygas pagal vartotojo interesus ir aiškintis jų tikslą bei prasmę. Informacijos trūkumas prieš sudarant sutartį gali būti draudiko kaltė, ir pareiga įrodyti tinkamą informavimą tenka draudikui.
LR transporto priemonės draudimo praktikoje, svarbu nuolatos tikrinti, ar automobilis yra draustas privalomuoju ar kasko draudimu, nes tai gali turėti įtakos teisės į žalą įvertinimui bei regresiniams reikalavimams. Informacija apie draudimus skaitoma per Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro (LTIDB) sistemą ar Regitros duomenis. Tokia patikra padeda užkirsti kelią netikėtoms išmokoms ar per dideliems įmokų mokesčiams ateityje.
Jeigu įvykis įvyko ir reikia kelti žalą, svarbi yra žalos dydžio nustatymo procedūra ir nuostolių kompensavimas, kuris gali būti mažinamas dėl draudimo sutarties pažeidimų. Teismai pateikia aiškinimus, kokios aplinkybės gali būti laikomos „daigais“ rizikai padidinti, ir kaip tai turi įtakos išmokos dydžiui. Taip pat svarbu, kad draudikai aiškiai nurodytų, kaip nagrinėjamos bylos dėl išmokų dydžio arba jų sumažinimo, ir kad taikomos nuostatos būtų teisingos tiek vartotojams, tiek profesionalams.
- Prieš suteikiant teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę svarbu įvertinti riziką ir informuoti draudiką apie bet kokius pasikeitimus.
- Draudimo įmokos dydis turi būti proporcingas rizikai ir nepažeisti draudėjo interesų.
- Jeigu rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, gali reikėti papildomos įmokos.
- Jeigu draudėjas pažeidė sutarties sąlygas, draudikas gali mažinti išmoką, bet ne visada atsisakyti jos visiškai.
- Teismai įsipareigoja aiškiai įvertinti šalių ketinimus ir aplinkybes prieš sudarant sutartį.
Be to, žalos atlyginimo praktikoje dažnai aptariama, kaip vertinti remonto laiką, nuomos laikotarpius ir sąlygas dėl pakaitinių automobilių - visa tai įtakoja išmokų dydį ir bylos trukmę. Pavyzdžiui, kai auto įvykis privers laikyti automobilį remontui ilgesnį laiką, gali būti taikomi pakaitiniai automobiliai laikotarpiui iki 2 savaičių, o pratęsimas gali būti pagrįstas remonto įmonės darbų trukme ir sąmatomis.
Labai svarbu, kad vairuotojai reguliariai tikrintų savo draudimą, patikrintų Registrų duomenis ir įsitikintų, kad jų automobilis yra tinkamai apdraustas. Tokia informacija padeda išvengti finansinių nuostolių eismo įvykio metu ir užtikrina, kad žalų atlyginimas vyktų sklandžiau.
tags: #buvo #draustas #kasko #draudimu #bylos