Nuomojant būstą Lietuvoje, kartais susiduriama su situacijomis, kai išsikraustantys nuomininkai palieka savo daiktus, įskaitant padangas, ar palieka būstą neprižiūrėtą ir apgadintą. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis, kad būtų laikomasi įstatymų ir išvengta papildomų problemų bei nuostolių.
Teisiniai aspektai, kai nuomininkas palieka daiktus
Pagal Lietuvos įstatymus, nuomotojas neturi teisės savavališkai disponuoti nuomininko paliktais daiktais. Pirmiausia, reikėtų pabandyti susisiekti su buvusiu nuomininku ir susitarti dėl paliktų daiktų atsiėmimo. Jei tai nepavyksta, reikėtų raštu informuoti nuomininką apie paliktus daiktus ir nustatyti terminą jiems atsiimti.
Jei nuomininkas per nustatytą terminą daiktų neatsiima, nuomotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo juos utilizuoti arba parduoti. Teismas įvertins situaciją ir priims sprendimą, kaip elgtis su paliktais daiktais.
Advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir Partneriai“ advokatas-partneris Edvinas Meškys sako, kad paprastai butas yra grąžinamas į tą būklę, kokį ir išsinuomavo. Specialistas atkreipė dėmesį, kad reikia žiūrėti, kas konkrečiai buvo sutarta, nes kitu atveju bus negerai. „Klausimas, ko konkrečiai ir kokia apimtim prašo, na, čia jau gali būti derybos. Jeigu nėra tai numatyta, tai gali ir ginčas kilti“, - pasisakė E. Meškys.
Ką daryti, jei nuomininkas paliko daiktus? Pirmieji žingsniai.
Jei nuomos sutartyje nėra jokios informacijos apie paliktus daiktus, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
- Susisiekite su buvusiu nuomininku: Pabandykite susisiekti su buvusiu nuomininku ir praneškite jam apie paliktus daiktus. Galbūt jis tiesiog pamiršo juos pasiimti ir norės tai padaryti.
- Nustatykite terminą: Jei pavyksta susisiekti, nustatykite konkretų terminą, per kurį nuomininkas turi pasiimti savo daiktus. Informuokite, kad pasibaigus terminui, daiktai bus utilizuoti arba perleisti nuomotojo nuosavybėn.
- Raštiškas pranešimas: Jei nepavyksta susisiekti telefonu ar el. paštu, išsiųskite registruotą laišką su pranešimu apie paliktus daiktus ir nustatytu terminu. Tai bus įrodymas, kad informavote nuomininką apie situaciją.
Svarbu: Niekada neišmeskite ir neparduokite nuomininko daiktų be jo sutikimo arba teismo leidimo. Dokumentuokite visus veiksmus: susirašinėjimą, pranešimus, nuotraukas. Tai gali būti naudinga teisme.
Paliktų padangų utilizavimas
Padangų utilizavimas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais, siekiant apsaugoti aplinką. Padangų negalima tiesiog išmesti į buitinių atliekų konteinerius ar palikti bet kurioje vietoje. Jos turi būti utilizuojamos specializuotose įmonėse, kurios pasirūpina jų perdirbimu arba saugiu sunaikinimu.
Nuomotojas gali kreiptis į tokias įmones, kad jos paimtų ir utilizuotų paliktas padangas. Tačiau, prieš tai reikėtų įsitikinti, kad nuomininkas neatsiėmė padangų per nustatytą terminą ir kad yra teismo leidimas jas utilizuoti (jei to reikalaujama).
Alternatyvūs sprendimai
Jei nuomininkas neatsiliepia arba atsisako pasiimti padangas, galite apsvarstyti šiuos variantus:
- Utilizavimas: Kreipkitės į įmones, kurios užsiima padangų utilizavimu. Tai gali būti mokama paslauga, tačiau ji užtikrins, kad padangos bus utilizuotos tinkamai ir nekenks aplinkai.
- Paaukojimas: Jei padangos yra tinkamos naudojimui, galite jas paaukoti automobilių remonto dirbtuvėms arba labdaros organizacijoms.
- Pardavimas: Gavę teismo leidimą, galite parduoti padangas ir padengti sandėliavimo išlaidas.
Apgadintas ar netvarkingas būstas: nuostolių fiksavimas ir atlyginimas
Deja, praktika rodo, jog apie 50 % Vilniuje nuomininkų grąžina netvarkingus butus. Taigi tikimybė, jog nuomojant savo butą gausite jį atgal nešvarų yra labai didelė. Nukentėjusieji pasakoja apie skraidančias muses, nešvarias grindis, sienas ir lubas, išteptas šuns išmatomis, ir butą, prasmirdusį nemaloniu kvapų mišiniu. Tokiais atvejais butui gali prireikti kapitalinio valymo ir net perdažymo. Susidaranti suma už patirtus nuostolius gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas Dominykas Užkurnys sako, kad atsakomybė už šiuos darbus tiesiogiai priklauso nuo to, kaip aiškiai atsakomybės ribos yra apibrėžtos nuomos sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, sutarčiai pasibaigus nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje aptartą buto būklę.
Natūralus ir nenatūralus nusidėvėjimas
Problema kyla, kai nėra aiškiai apibrėžta, kas laikoma „natūraliu nusidėvėjimu“, ir kokia apimtimi nuomininkas turi atstatyti patalpų būklę:
- Natūralus nusidėvėjimas - sienų spalvos išblukimas, grindų paviršiaus nusitrynimas dėl ilgalaikio naudojimo ar smulkūs įbrėžimai.
- Nenatūralus nusidėvėjimas - sienų įlenkimai, ryškios dėmės ar sugadintos apdailos elementai dėl netinkamo nuomininko elgesio.
Už nenatūralų nusidėvėjimą atsako nuomininkas.
Būsto būklės fiksavimas
„Delfi“ su klausimais dėl šios situacijos kreipėsi į advokatą Arvydą Budniką. Jis pirmiausia rekomendavo prieš išnuomojant būstą pasikviesti antstolį, kad jis užfiksuotų patalpų būklę. Nors vilnietė sakė, kad butas visada nufotografuojamas prieš dedant nuomos skelbimą, teisininkas teigė, jog buitinių nuotraukų įrodomoji galia gali būti ginčijama.
„Dėl savarankiškai telefonu darytų nuotraukų gali kilti ginčų, gali būti klausiama, kada jos darytos. Norint turėti tvirtą įrodymą, koks būstas buvo prieš įsikeliant, reikia pakviesti antstolį, jis padaro nuotraukas, aprašo, kas jose matoma, išduoda dokumentą - faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame aprašyta būsto būklė. Nuomininkui išsikraustant, jei savininkas mato, kad būsto būklė pablogėjo, kažkas yra sugadinta, vėl kviečiamas antstolis, kuris padaro nuotraukas ir palygina jas su ankstesnėmis. Tada teisme lengviau įrodyti padarytą žalą, išieškoti sumą, kuri buvo sumokėta sulaužytam daiktui pataisyti. Tai šiek tiek kainuoja, nedaug kas tai daro“, - situaciją komentavo A. Budnikas.
Kaip TV3 portalui komentavo „SaugiNuoma.lt“ nekilnojamojo turto nuomos specialistė Evelina Meiliūnaitė, ar reikia nuomininkui mokėti už valymo paslaugas, priklauso nuo to, kokia yra sutartis. Specialistė teigė, kad dėl išvalymo, susitvarkymo darbų reikia iš anksto susitarti ir sutikti ar nesutikti su nuomos sutartyje pateiktais reikalavimais.
Būsto švara yra pigiausias ir efektyviausias būdas laimėti konkurencinę kovą dėl geresnių nuomininkų. Svarbu paminėti, jog savininkai norėdami gauti atgal švarų butą privalo naujiems gyventojams taip pat perduoti švarų būstą. Jei tai nebuvo padaryta, tada reikia pasižymėti tas vietas ir būti sąžiningiems nuomininkų atžvilgiu.
Jei nuomininkas neatsiliepia arba atsisako pasiimti padangas, galite apsvarstyti šiuos variantus: kreiptis į įmones, kurios užsiima padangų utilizavimu. Tai gali būti mokama paslauga, tačiau ji užtikrins, kad padangos bus utilizuotos tinkamai ir nekenks aplinkai.
Prevencinės priemonės ir patarimai nuomotojams
Norint išvengti tokių situacijų ateityje, rekomenduojama:
- Išsami nuomos sutartis: Į nuomos sutartį įtraukite aiškų punktą, kuris apibrėžia, kaip bus elgiamasi su nuomininko paliktais daiktais išsikraustant, taip pat nurodykite, kurie darbai yra nuomotojo, o kurie - nuomininko atsakomybė. Pavyzdžiui, numatyti, kad už patalpų ir jose esančių daiktų tinkamumą naudoti visą nuomos laikotarpį atsako nuomotojas, tuo tarpu sugadintų apdailos elementų atstatymas dėl netinkamo nuomininko elgesio jau yra nuomininko atsakomybės apimtyje.
- Būsto būklės fiksavimas: Prieš perduodant būstą nuomininkui, prie būsto perdavimo akto rekomenduotina pridėti būsto nuotraukų su jo trūkumų aprašymu.
- Nuomininko kreditingumo tikrinimas: Nekilnojamojo turto brokerė Jovita Aleksejūnienė anksčiau „Delfi“ sakė, kad prieš išnuomojant būstą verta patikrinti būsimo nuomininko kreditingumą, jei sako, jog dirba, būtų tikslinga prašyti parodyti pažymėjimą ar pažymą iš darbo, kad tikrai dirba.
- Būsto draudimas su nuomininku: Advokatas A. Budnikas pataria drausti būstą su nuomininku. Kai kurios kompanijos numato, kad draudžiant būstą su nuomininku jos padengia nuomos įmoką, jei nuomotojas pateikia įrodymus, kad negauna mokėjimų. Tokiu atveju draudimas yra brangesnis, bet draudimo įmonės gali padengti įmokas iki šešių mėnesių, o vėliau šią sumą išieško iš nuomininko.
- Greita reakcija į vėlavimus: „Visiems sakau ir sakysiu: jei nuomininkas pradeda vėluoti ir tai kartojasi, gerai pagalvokite, ar nevertėtų ieškotis kito gyventojo. Dauguma lietuvių bijo pasakyti, jiems nepatogu, tačiau galų gale lieka nuskriaustas nuomotojas“, - anksčiau sakė J. Aleksejūnienė. Jei nuomininkas vėluoja bent savaitę ar dvi - eikite apžiūrėti buto gyvai.
- Perdavimo-priėmimo aktai: Pasibaigus nuomos terminui, atlikti nuomininko turto patikrinimą kartu su nuomininku. Priminti nuomininkui apie jo daiktus prieš pat nuomos sutarties pabaigą.
- Periodinis būsto valymas sutartyje: Rekomenduoju nuomos sutartyje numatyti būtiną periodinį buto valymą.
- Ginčų sprendimo procedūros: Nusimatyti ginčų sprendimo procedūrą nuomos sutartyje.
Nemokūs nuomininkai ir iškeldinimas
Jei nuomininkas nemokus, iškraustyti jį nėra paprasta. Tai galima daryti tik su teismo sprendimu, proceso metu dalyvauja antstolis. Civiliniame kodekse numatyta, jog nuomininkui nevykdant savo įsipareigojimų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomotojas gali nutraukti tik tada, kai nuomininkas nuomos mokesčio arba komunalinių mokesčių nemoka daugiau kaip 3 mėnesius.
Verta žinoti ir tai, kad jei žmogus išsikrausto dar nepasibaigus nuomos sutarties terminui, jis turi apmokėti ir už tuos mėnesius, kai būste nebegyvena. „Jei sutartis sudaryta, ji turi būti vykdoma iki termino pabaigos. Ją sudarydamas nuomotojas tikisi, kad tam tikrą laiką neturės mokėti komunalinių mokesčių, kad turės pelno, jam nereikės ieškoti kito nuomininko. Aišku, sutartyje gali būti numatyta, kad žmogus gali bet kada išsikraustyti (be pasekmių - aut. pastaba), bet taip paprastai nebūna. O jei išsikraustoma atėjus sutarties termino pabaigai, bet už ankstesnius mėnesius žmogus dar neatsiskaitė, taip pat reikia susimokėti“, - pažymėjo A. Budnikas.
tags: #buves #nuomininkas #paliko #kruva #padangu