Automobilio gedimas kelyje - nemalonus, bet galimas įvykis kiekvienam vairuotojui. Nors vairavimo mokyklose mokiniams išdėstoma automobilio tempimo lynu teorija, praktinių įgūdžių dažnai trūksta. Vis dar pasitaiko atvejų, kai automobiliai tempiami lanksčia vilktimi, tačiau svarbu žinoti, kad tai gali sukelti papildomų problemų, ypač kai kalbama apie automobilius su automatine pavarų dėže.

Sugedusio Automobilio Vilkimas: Bendrosios Nuostatos

Kada geriau nevilkti?

Jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti. Taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia. Didžioji dalis draudimo bendrovių vairuotojams, įsigyjantiems civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą. Geriausias variantas - iškviesti techninę pagalbą, kuri automobilį transportuos ant platformos.

Vilkimo įranga

  • Automobilis gali būti tempiamas lanksčiąja vilktimi (virve, tempimo (buksyravimo) lynu), kurios ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m.
  • Arba standžiąja vilktimi, ne ilgesne nei 4 metrai.
  • Vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai ir turi būti ryški.
  • Jeigu su savimi nesivežiojate lanksčiosios vilkties su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė, tačiau rekomenduojama naudoti specializuotą įrangą.
Tempiamo automobilio ir vilkimo lyno schema

Vilkimo lyno tvirtinimas

Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa, ir ją reikėtų įsukti tvirtai, panaudojant papildomus įrankius, o ne tik ranka, kad būtų užtikrintas maksimalus patikimumas.

Ženklinimas ir signalizacija

  • Velkamasis automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą.
  • Velkantysis automobilis turi įjungti tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją, nes tai gali klaidinti kitus eismo dalyvius - jie gali nesuprasti, ar tai stovintis, ar tempiantis automobilis, ar įvykusi avarija.
  • Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus.

Vilkimo greitis ir atstumas

Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos (pvz., stabdžių ar vairo stiprintuvai), vilkimo greitis yra griežtai ribojamas:

  • Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje.
  • Automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti automagistraliniuose keliuose ir greitkeliuose.
  • Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi, galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val.

Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, tačiau svarbu įvertinti, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, jog neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.

Lyno įtempimas

Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta arba atsilaisvinęs palenda po ratu, kas gali sukelti eismo įvykį. Kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius.

Komunikacijos svarba

Velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų. Rekomenduojama naudoti racijas ar mobiliuosius telefonus, siekiant išvengti nesusipratimų ir užtikrinti saugų eismą.

Automatinės Pavarų Dėžės Specifika Vilkiant Automobilį

Kodėl nerekomenduojama vilkti automobilio su automatine pavarų dėže?

Nerekomenduojama tempti automobilio su automatine pavarų dėže su neužvestu varikliu. Tai taip pat pavojinga, kaip važiuoti varikliu, kuriame nėra tepalo. Šiuo atveju geriausias sprendimas - pakelti varančiuosius ratus arba transportuoti automobilį ant priekabos.

Mechanizmo veikimo principas ir pavojai

Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva.

Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva. Tačiau automobilį tempiant, kai variklis neveikia, alyvos siurblys taip pat neveikia. Dėl to mechanizmai netepami, nuo trinties staigiai ima kaisti ir greitai dilti, sukeldami rimtus ir brangius gedimus. Kai variklis neveikia, nesisuka velenas automate, kuris suka ir tepalo pompą.

Gamintojų rekomendacijos ir išimtys

Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį. Kelių eismo taisyklės (KET 218 p.) nurodo, kad vilkimo metu būtina laikytis visų saugumo reikalavimų.

Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, tačiau su tam tikromis griežtomis sąlygomis:

  • Dažnai buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos.
  • Buvo leidžiamas tik nedidelis greitis (pvz., iki 40 km/val.) ir nedidelis atstumas (pvz., iki 20 km).
  • Kai kuriuose manualuose buvo minima "50+50" taisyklė (50 km greitis ir 50 km atstumas), įpylus papildomai AT tepalo ir selektorių pastačius į "N" padėtį. Anvykus į vietą, perteklių reikėjo išleisti. Šios taisyklės yra labai specifinės ir galioja tik tam tikriems automobilių modeliams bei metams, todėl visada reikia vadovautis konkretaus automobilio gamintojo instrukcijomis.

Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo (pvz., CVT tipo variatoriai ar planetiniai reduktoriai hibridiniuose modeliuose), kurioms vilkimas gali būti mažiau pavojingas, tačiau ir šiuo atveju būtina tikrinti gamintojo rekomendacijas.

Hidraulinė pavarų dėžės sankaba ir frikcionai

Automatinėje dėžėje yra frikcionai ir metalinės plokštelės. Kai trinties jėga tarp jų yra didesnė ir nugali automobilio svorį, viskas veikia tinkamai. Tačiau tempimo metu, ypač esant papildomam krūviui (pvz., tempiant priekabą ar kitą transporto priemonę), frikcionams tenka papildomas krūvis. Jei variklis neveikia ir nėra tepimo, šios detalės gali prasisukti, užkaisti, prarasti savo savybes ir sugesti.

Nors su automatine pavarų dėže galima tempti priekabas ir sunkesnes transporto priemones (pvz., turistinius namelius), tai taip pat neprideda automatikai ilgaamžiškumo. Tokiais atvejais eksploatacijos sąlygos priskiriamos prie sunkių, rekomenduojama naudoti specifines pavarų dėžės padėtis (pvz., „3“ padėtį, o ne „D“) ir keisti tepalus dėžėje dvigubai dažniau nei normaliomis sąlygomis. Geriausia perskaityti konkrečios mašinos knygelę, kad būtų aiškiau.

Ką Daryti Sugedus Automobiliui su Automatika?

Pagrindinis patarimas

Jeigu automobilis su automatine pavarų dėže sugedo ir neužsiveda, geriausia patiems jo netempti. Išskyrus retas išimtis, visada patariama iškviesti techninę pagalbą kelyje, kuri transportuos automobilį ant platformos. Tai yra saugiausias ir patikimiausias būdas išvengti brangių pavarų dėžės remonto darbų.

Svarbu žinoti

Nors automobilio su automatine pavarų dėže vilkimas nėra rekomenduojamas, jis gali būti tempiantysis automobilis, t. y., temti kitą transporto priemonę.

Dažniausiai Užduodami Klausimai ir Mitas

Mitas: Automatinės pavarų dėžės genda dažniau?

Visuomenėje vis dar egzistuoja mitas, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau, nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų. Tinkama priežiūra ir savalaikis aptarnavimas užtikrina ilgą ir patikimą automatinės pavarų dėžės veikimą.

tags: #bmw #e39 #automato #tempimas

Populiarūs įrašai: