Burnos vėžys - tai piktybinis burnos ertmės susirgimas, galintis išsivystyti bet kurioje jos vietoje: ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugne ar seilių liaukose. Ši liga, dar vadinama oraliniu arba burnos ertmės vėžiu, kyla, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta pokyčiai, skatinantys netaisyklingą ląstelių dalijimąsi ir augimą.
Ankstyvas simptomų atpažinimas
Burnos vėžį dažnai pirmasis pastebi gydytojas odontologas įprastinio patikrinimo metu. Visgi svarbu, kad ir patys žmonės atliktų savikontrolę: bent kartą per mėnesį apžiūrėtų burną veidrodyje. Pagrindiniai įspėjamieji požymiai:
- Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė (neužgyja per 3 savaites) - tai būdingiausias simptomas.
- Skausmingos ar kraujuojančios raudonos (eritroplakija) ar baltos (leukoplakija) dėmės.
- Gumbeliai ant lūpų, burnoje ar kakle (padidėję limfmazgiai).
- Nuolatinis gerklės perštėjimas arba jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
- Balsų pasikeitimas, sutrikusi kalba, burnos ar liežuvio tirpimas.
- Pasunkėjęs kramtymas, rijimas ar sutrikę apatinio žandikaulio judesiai.
- Ilgą laiką gerai tikusių dantų protezų netvirtas laikymasis.
- Apetito stoka ir staigus svorio kritimas.
Svarbu: daugelį ių simptomų gali sukelti ir neonkologinės ligos, tačiau jei jie neišnyksta per 6 savaites, būtina kreiptis į specialistą.
Rizikos veiksniai
Riziką susirgti burnos vėžiu didina specifiniai įpročiai ir aplinkos veiksniai:
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Tabako vartojimas | Susijęs su 85 % atvejų; rūkaliams rizika 15 kartų didesnė. |
| Alkoholis | Stiprina tabako poveikį, rizika išauga keletą kartų. |
| Prasta higiena | Lėtinis gleivinės dirginimas dėl prastos higienos ar protezų. |
| Mityba | Organizmui trūkstant A ir E vitaminų bei antioksidantų. |
Diagnostika ir gydymo eiga
Nustačius įtartiną darinį, atliekama biopsija - audinio tyrimas mikroskopu. Papildomai naudojami vaizdiniai tyrimai: ultragarsas, rentgenas ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti ligos stadiją.
Gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į naviko dydį ir išplitimą. Pagrindiniai metodai:
- Chirurginis gydymas: naviko ir pažeistų audinių pašalinimas.
- Radioterapija: didelės energijos spindulių naudojimas navikui naikinti.
- Chemoterapija: medikamentinis vėžinių ląstelių slopinimas.
Burnos mukozitas - gydymo komplikacija
Gydant vėžį, dažnai pasireiškia mukozitas - burnos gleivinės uždegimas ir išopėjimas. Tai viena skausmingiausių chemoterapijos ir spindulinio gydymo komplikacijų. Pagrindiniai požymiai: paraudusi, patinusi burna, kraujavimas, opos ir rijimo sutrikimai.
Prevencija ir priežiūra:
- Reguliari burnos higiena (švelnus šepetėlis, druskos/sodos tirpalai).
- Burnos krioterapija (ledo gabaliukų laikymas burnoje chemoterapijos metu).
- Specializuotos priemonės (pvz., hialurono rūgšties geliai, padengiantys pažeistą vietą).
- Skausmo malšinimas (vietiniai analgetikai arba morfinas sunkiais atvejais).
Ankstyva diagnostika yra esminė. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, pagal kurią pirminę patikrą gali atlikti ir burnos higienistai, galintys tiesiogiai siųsti pacientus pas periodontologus ar kitus specialistus detalesniam ištyrimui.
tags: #biurnos #opeles #sergant #veziu