Visi žino, kad yra dviejų rūšių degalai: dyzelinas ir benzinas. Netyčia įpilti benzino į dyzelino baką yra viena iš dažniausių, bet kartu ir pavojingiausių klaidų, kurias gali padaryti vairuotojai. Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, apytiksliai kas tris minutes daugiau nei 150 000 vairuotojų pripildo savo automobilį netinkamu kuru. Tokia situacija gali nutikti kiekvienam dėl nuovargio, streso ar paprasto išsiblaškymo.
Daugumoje - maždaug 95 proc. - degalų supainiojimo atvejų benzino įpilama į dyzelinį automobilį. Jei taip atsitiks, jūsų reakcija per pirmąsias kelias minutes gali nulemti, ar remonto sąskaita bus keliasdešimt eurų, ar sieks tūkstančius.
Benzino ir dyzelino esminiai skirtumai
Degalų savybės ir variklių veikimo principai
Benzinas ir dyzelinas yra skirtingi degalai, pasižymintys skirtingomis savybėmis. Dyzelinas, be didelio energijos tankio, pasižymi mažu lakumu (nepastovumu). Nors jo užsidegimo temperatūra, suspaudus orą, yra žemesnė nei benzino, jį nėra lengva uždegti atviru liepsna dėl prasto nepastovumo. Tai lemia, kad dyzelinas yra saugesnis nei benzinas gaisro požiūriu. Pagrindinis skirtumas tarp dyzelinio ir benzininio variklio yra jų uždegimo ir degalų tiekimo sistemos.
Dyzelinis variklis uždega kurą oro suspaudimu ir egzotermine reakcija, todėl jam nereikia uždegimo sistemos (žvakių). Dyzelinis variklis stipriai priklauso nuo degalų tiekimo sistemos, kuri turi pakankamai suspausti ir atomizuoti dyzelinius degalus, greitai įpurškiant juos į cilindrus. Įpurškimo slėgis dyzeliniuose varikliuose siekia iki 2000 barų, palyginti su benzininio variklio (cilindro benzino įpurškimo) 250 barų.
Pistoletų skersmuo ir degalų bako angos
Siekiant išvengti degalų supainiojimo, skiriasi ne tik kuro pistoleto kalibras, bet ir spalva. Dyzelino pistoletų antgaliai yra platesni ir dažniausiai netelpa į šiuolaikinių benzininių automobilių degalų įpylimo angas. Tai yra gera prevencinė priemonė, tačiau, kaip sako ekspertai, pasistengus galima padaryti ir tokią klaidą.
Kodėl benzinas yra pražūtingas dyzeliniam varikliui?
Dyzeliniuose varikliuose įdiegta daug naujų technologijų, siekiant užtikrinti taupų degalų naudojimą ir sumažinti išmetamųjų dujų kiekį. Jose naudojami brangūs aukšto slėgio degalų siurbliai ir degalų įpurškimo sistemos. Dyzelinas, tekėdamas per šiuos komponentus, juos sutepa.
Tepimo praradimas ir trintis
Pakeitus dyzeliną benzinu, jo tirpiosios savybės reiškia, kad tepimo efektas eliminuojamas. Benzinas, skirtingai nei dyzelinas, neturi reikiamų tepimo savybių. Nesuteptame degalų siurblyje trinsis metalinės detalės, kils vidinė trintis. Galiausiai jis ims irti, o besiformuojančios metalo drožlės gali pakenkti varikliui. Variklių laboratorijos vadovas Aris Engmanas iš „Neste“ pabrėžė, kad į dyzeliną patekęs benzinas sugadins aukšto slėgio siurblį ir purkštukus, o tai automatiškai reiškia labai brangų remontą.
Sistemos komponentų pažeidimai
Smulkios dalelės, atskilusios dėl trinties, pateks į sistemą ir užkimš purkštukus. Per labai mažytes purkštukų skylutes degalai įpurškiami į variklio cilindrus. Jeigu metalo drožlės nukeliaus iki įpurškimo sistemos, jos paprasčiausiai užkimš dalį ar net visus purkštukus, o purkštuko pakeitimas kainuos tikrai brangiai.
Korozinės savybės ir variklio detonacija
Daugiau problemų gali sukelti ir benzino korozinės savybės, dėl ko jis gali suardyti tarpines dyzelinėje sistemoje. Dyzelinio variklio suspaudimo santykiu ir įpurškimo režimu benzinas gali užsidegti ir sukelti stiprų trankymą, kol stūmoklis pasiekia viršutinį sustojimą. Toks variklio „kalimas“ gali peršokti skirstymo dirželį ar grandinę, suvaryti galvą, vožtuvus, užkalti siurblio plunžerius ir užkepinti forsunkes.
Alytiškei Daivai kepenų cirozę išdavė vos 1 simptomas: įspėja nenumoti ranka | SVEIKATOS DNR
Ką daryti įpylus benzino į dyzelinį automobilį: veiksmų algoritmas
Jei netyčia įpylėte benzino į dyzelinį automobilį, jūsų operatyvūs veiksmai yra kritiškai svarbūs. Čia pateikiami svarbiausi patarimai:
Svarbiausia taisyklė: Neužvesti variklio ir nejungti degimo!
- Pats pirmas veiksmas, kurio turite imtis, yra neužvesti variklio.
- Taip pat prisiminkite, kad nereikėtų įjungti automobilio degimo. Didžiausia klaida, kurią galite padaryti, yra įjungti degimą net neužvedus automobilio, nes užsidegęs prietaisų skydelis gali reikšti, kad degalų siurblys jau veikia. Jis turi sutepti variklį dyzelinu prieš užvedant, tačiau įjungus degimą jis jau siurbs benziną.
Jei supratote savo klaidą prieš pasukdami raktelį, nedelsdami sustokite ir nesiimkite jokių veiksmų, kurie galėtų aktyvuoti degalų sistemą.
Informuoti degalinės personalą ir kviesti specialistus
- Informuokite degalinės darbuotojus. Jie suteiks pagalbos, nes jūs tikrai nesate pirmas klientas, kuriam taip nepasisekė.
- Jeigu reikės patraukti automobilį, stumkite jį, tačiau nejunkite degimo ir jokiu būdu neužveskite automobilio!
- Kreipkitės į specialistus. Degalinėje veikiausiai gausite tinkamos įmonės kontaktus, kurie suteiks pagalbą įsipylus ne tų degalų. Europoje netgi yra gelbėjimo transporto priemonių, specialiai skirtų degalams išpumpuoti.
Bako ištuštinimas ir sistemos plovimas
Jeigu nespėjote įjungti degimo, per daug nėra dėl ko jaudintis. Teks pranešti degalinės darbuotojui apie klaidą ir ištuštinti automobilio baką. Dažniausiai degalų bakas gali būti ištuštintas ir išplautas vietoje po maždaug 30-40 minučių. Vėliau galėsite pripildyti baką tinkamais degalais ir važiuoti. Jei degimas buvo įjungtas, teks ne tik ištuštinti, bet ir praplauti visą degalų sistemą.
Nesibaiminkite užrakinti automobilio centriniu užraktu, jeigu negalite likti prie jo. Tai neturės įtakos degalų sistemai.
Pasekmės įjungus variklį ar važiuojant
Jeigu, nepaisant perspėjimų, spėjote užvesti automobilį arba pavažiuoti, situacija gali būti kur kas rimtesnė.
Trumpas atstumas vs. ilgalaikė žala
Jeigu įsipylę ne tų degalų nuvažiavote labai trumpą atstumą (vos kelis kilometrus), nėra garantijos, kad bus padaryta didelė žala. Specialistai sako, kad dauguma vairuotojų tai pastebi tik tada, kai automobiliui nuvažiavus kelis kilometrus ima „kosčioti“ ir užgęsta. Tačiau ilgalaikės žalos tokiu atveju nepadaroma. Vis dėlto, dyzelinio automobilio važiavimas su benzinu bake gali padaryti rimtos ir brangios žalos net ir per trumpą laiką. Net jeigu tik užvesite variklį arba pavažiuosite be akivaizdžios žalos, incidentas vis tiek jums brangiai atsieis, nes reikės ištuštinti ir išplauti degalų linijas ir variklį, ne tik degalų baką.
Ankstyvieji požymiai ir modernių variklių pažeidžiamumas
Vairuotojas gali pastebėti, kad „kadangi benzino oktaninis skaičius kur kas didesnis nei dyzelio, pagerėja automobilio trauka. Taip pat aštriau ir garsiau pradeda dirbti degalų purkštuvai - tai tikrai pastebėsite“, - įvardija specialistai. Tačiau tai yra apgaulingi ženklai, rodantys sistemos perkrovą.
Kuo naujesnį automobilį vairuojate, tuo daugiau problemų turėtumėte tikėtis. Šiuolaikiniai automobiliai su „common rail“ ir kitomis naujomis sistemomis yra labai jautrūs netinkamiems degalams. Padariniai gali būti pastebėti ir po ilgesnio laiko. „Įpylėte benzino, ir kurį laiką automobilis gali puikiai važiuoti, tačiau po dviejų ar penkių tūkstančių kilometrų galite visiškai sustoti“, - sakė A. Engmanas. Kietosios dalelės degalų tiekimo sistemoje iš pradžių sukelia nedidelį detalių dėvėjimąsi, tačiau pažeidimų mastas labai greitai auga.
Tokiais atvejais vairuotojas, pamatęs užsidegusią variklio gedimo lemputę, važiuoja į servisą ir tik ten sužino, kad jo laukia labai brangus remontas, kuris gali siekti nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1000 eurų.
Išimtis: mažas benzino kiekis dyzelino bake
Atsitiktinai patekęs nedidelis benzino kiekis į dyzelinio automobilio baką gali būti ne toks žalingas, jei bus imtasi tinkamų priemonių.
Jeigu savo klaidą pastebėjote vos pradėję piltis degalų, yra didelė tikimybė, kad išvengsite nuostolių. Į dyzelinį automobilį galima įpilti iki 5 proc. bendro kiekio benzino be jokių tragiškų pasekmių, jei automobilis nebuvo užvestas ir bakas nedelsiant papildomas dyzelinu.
Pavyzdžiui, 50 litrų talpos degalų bake užtektų į dyzeliną įpilti vos penkis litrus benzino, ir variklis gali sustoti, jei nebus imtasi priemonių.
Asmeninė patirtis ir patarimai
Vienas vairuotojas pasidalino savo patirtimi: į 2012 m. dyzelinį „Mercedes-Benz“ automobilį, kurio bakas 70 l, du kartus netyčia įpylė benzino. Pirmą kartą - apie pusę bako, tačiau greitai sureagavo ir neužvedė automobilio, todėl teko tik ištraukti kurą iš bako. Antrą kartą, bekalbėdamas telefonu, įpylė apie 15 litrų benzino. Ant viršaus užpylė 55 litrus dyzelino ir važiavo. Automobilis nestojo, bet kūrėsi sunkiau. Kas 100 km papildydavo baką dyzelinu. Nuo to laiko, kai baigėsi bako mišinys, pilant tik dyzeliną jokių problemų nepastebima: užsikuria greitai, purkštukai ir siurblys veikia.
Kitas vairuotojas į Mazda 6 2003m. dyzelį įsipylė pusę bako benzino ir pravažinėjo apie 300 km. Kelionės metu mašina sunkiai kūrėsi, kol buvo šilta. Per naktį pastovėjusi, kūrėsi įprastai. Vairuotojas teigia, kad važiuojant visiškai nesijautė jokių skirtumų - trauka ir kuro sąnaudos buvo tokios pat. Vėliau buvo išsiurbta visa likusi benzino ir dyzelino mišinio iš bako, užpilta švaraus dyzelino, dar papildomai įpilta priedų. Su senesniais varikliais yra atvirkščiai. Į dyzelį galima pamaišyti iki 20% benzino ir nieko jam nebus. Jis dar suveiks kaip kuro sistemos valiklis.
Vis dėlto, tokie pavyzdžiai rodo, kad rizika išlieka, o pasekmės gali būti individualios ir priklausyti nuo daugelio veiksnių, įskaitant automobilio modelį, variklio būklę ir benzino kiekį. Šiuolaikinės sistemos, ypač japonų ir korėjiečių, gali būti jautresnės tokiam poveikiui.
Pasenusios praktikos ir mitas apie benziną žiemą
Anksčiau, ypač su senesniais dyzeliniais varikliais, egzistavo praktika pilti nedidelį kiekį benzino į dyzelino baką žiemą, siekiant pagerinti užvedimą šalčio metu arba pravalyti kuro sistemą. Tačiau ekspertai griežtai perspėja: niekada to nedarykite su moderniais automobiliais. Anot inžinieriaus A. Engmano, tokį sprendimą buvo galima taikyti aštuntajame dešimtmetyje, tačiau „common rail“ ir kitos naujos sistemos to jau visiškai netoleruoja.
Nors kai kurie vairuotojai bandydavo pilti 1-2 litrus benzino į 60-70 litrų dyzelino baką prie -10 °C temperatūros, pilname bake ir su sąlyga, kad šaltų dienų būna retai, tai gali sukelti šalutinį poveikį: sugadinti kuro pompą bake ir kuro siurblį dėl benzino tepimo savybių trūkumo, taip pat gali pradėti kvailioti automobilio kompiuteris. Kaip rodo pavyzdys su „white spirit“ įpylimu į senesnį „Passat“ variklį, tokios priemonės gali pravalyti sistemą, tačiau tai yra rizikinga ir nerekomenduojama moderniems automobiliams.
Priešingas scenarijus: dyzelinas benzininio automobilio bake
Pasielgti atvirkščiai, tai yra, vietoj benzino įpilti dyzelino, - sudėtinga fiziškai. Dėl didesnio dyzelino pistoleto išleidimo angos diametro, jį sunkiau įdėti į benzininių automobilių kuro užpylimo angą. Tačiau, pasistengus, galima padaryti ir tokią klaidą.
Pasekmės varikliui
„Jei į benzininį variklį įpilsime dyzelino, padidės dūmingumas, gali užsikišti degalų filtras ar purkštukai, tačiau neigiamos pasekmės nebus tokios didelės, kaip į dyzelinį variklį įpylus benzino“, - teigia specialistai. Dyzelinas turi savybę užsidegti pats, o benzinui tam yra žvakės. Suspaudimo takto metu dyzelinas pradeda liepsnoti ir uždega kartu benziną, išprovokuodamas detonaciją, kuri jau gali sutrupinti stūmoklius, žiedus, gilzes, pradeginti vožtuvus ir galvos tarpinę. Tačiau šiuolaikiniuose varikliuose su sudėtingomis įpurškimo sistemomis (dyzeliuose) ir detonaciniais davikliais (benzinuose) viskas jau apsiverčia aukštyn kojom.
Benzininiam varikliui dyzelinas dažnai yra visiškai nepavojingas (jei tai netiesioginio purškimo benzininiai varikliai - TSI, FSI, TFSI, GDI ir pan.). Įpylus nedidelį kiekį dyzelino, tiesiog galima jį išvažinėti: mašina netrauks, smarkiai dūmys, ges, sunkiai kursis. Išvažinėjus teks pasikeisti suodžiais apėjusias žvakes, galbūt ir kuro filtrą, o tada pavažiuoti ant didesnio gazo, kad išspjaudytų suodžius. Esant didesnėms dyzelino koncentracijoms, benzininė mašina paprasčiausiai neužsives. Tačiau jei tai tiesioginio benzino purškimo sistema, pasekmės liūdnesnės: gali sugesti purkštukai, siurblys, o sistemą neišvengiamai reikės plauti ir purkštukus tikrinti stende.
Kaip išvengti klaidos? Kuro ženklinimas ir budrumas
Kuro supainiojimas degalinėje - tai gana dažna žmogiška klaida, kurią gali padaryti kiekvienas. Siekiant sumažinti tokių incidentų skaičių, degalinėse įvedami nauji kuro ženklinimai. Pavyzdžiui, nuo lapkričio pirmosios visose Lietuvos degalinėse pasikeis kuro ženklinimas, ir dyzelinas bus žymimas raide „B“, kuri gali sukelti asociacijas su benzinu. Skubantys ar mažiau atidūs vairuotojai gali supainioti kuro pistoletus.
Svarbiausia taisyklė - visada būti atidžiam ir pasitikrinti, kokio kuro pilate. Tai leis išvengti didelių finansinių nuostolių ir variklio pažeidimų.
tags: #benzino #pripilimas #i #dyzelini #automobili