Lietuvos teisinėje sistemoje bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (BBND) yra esminis rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti, taip pat bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti bei apskaičiuoti. Šį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Bazinio baudos dydžio apibrėžimas ir reikšmė
BBND yra rodiklis, kurio paskirtis - vienodinti ir aiškiai apibrėžti bausmių bei nuobaudų skaičiavimo principus. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (BBND).
Nuo ateinančių po apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos turi būti patvirtintas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Einamųjų metų birželio mėnesį galiojęs jų dydis turi būti padidintas ne mažiau nei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas.
BBND kitimo istorija ir dabartinė reikšmė
Šiuo metu BBND yra 37,66 euro ir nesikeitė nuo 2008 m. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento pateiktą pakitusį vartotojų kainų indeksą, siūloma didinti BBND iki 50 eurų. Nuo Naujųjų metų šis padidintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis bus taikomas nuteistiesiems skirtų baudų skaičiavimui.
Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse už nusikalstamas veikas skiriamų piniginių baudų dydžiai nurodomi minimaliais gyvenimo lygiais (MGL), t. y. BBND. Teismui skyrus 100 MGL dydžio baudą, pagal naująjį BBND nuteistajam reikės sumokėti 5 000 eurų (šiuo metu ši suma siekia 3 766 eurus).
Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimas
BBND reikšmės padidinimas ypač svarbus siekiant atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtinta nemažai nusikalstamų veikų sudėčių, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai veikos padariniai viršija tam tikrą vertę, matuojamą MGL. Dažnai ši riba skiria administracinę teisinę atsakomybę nuo baudžiamosios.
Pavyzdžiai:
- Už vagystę, jei pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, numatyta administracinė atsakomybė. Jeigu pagrobtas turtas viršija šį rodiklį, gresia baudžiamoji atsakomybė.
- Už kontrabandą baudžiamoji atsakomybė numatyta tuomet, kai muitinės kontrolei nepateikiami privalomi pateikti daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Jei daiktų vertė mažesnė, taikoma administracinė atsakomybė.
Baudos dydžio nustatymo principai
Konkretus baudos dydis nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalias baudos dydžių ribas, įvertinus straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pirmiausia apskaičiuojant bazinį baudos dydį, kuris lygus 50 procentų maksimalios už pažeidimą galimos skirti baudos dydžio.
Lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad rinkos dalyviai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalai atsirasti, ėmėsi veiksmų žalai sumažinti, padėjo rinkos reguliuotojui pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą. Jeigu yra nustatoma vien tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bazinis baudos dydis mažinamas. Jeigu nustatoma vien tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bazinis baudos dydis didinamas.
Jeigu yra atsakomybę lengvinamų aplinkybių, skiriamos baudos dydis, įvertinus lengvinamųjų aplinkybių skaičių, reikšmingumą ir pobūdį, būtų mažinimas iki 40 proc. apskaičiuoto bazinio baudos dydžio. Nustačius Reklamos įstatyme įtvirtintas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bazinis baudos dydis atitinkamai už kiekvieną lengvinančią aplinkybę mažinamas iki 20 proc.
Jeigu yra atsakomybę sunkinamų aplinkybių, skiriamos baudos dydis galėtų būti didinamas iki 40 proc. Nustačius Reklamos įstatyme įtvirtintų sunkinančių aplinkybių, bazinis baudos dydis atitinkamai už kiekvieną sunkinančią aplinkybę didinamas iki 20 proc.
Siūlomi pakeitimai Reklamos įstatymo pažeidimams
Ministerija siūlo nustatyti pradinį baudos dydį už Reklamos įstatymo pažeidimus. Jis būtų lygus 1,5 proc. (pakartotinai pažeidus įstatymą - 3 proc.) komercinės veiklos subjekto pajamų praėjusiais finansiniais metais, neperžengiant įstatyme nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos (100 tūkst. eurų, pakartotinai pažeidus įstatymą - 200 tūkst. eurų).
Baudos dydžio apskaičiavimas pagal siūlymus:
- Bazinis baudos dydis būtų apskaičiuojamas sudėjus pradinį baudos dydį ir apskaičiuotus baudos dydžius pagal pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą.
- Nuo kiekvieno jų priklausantis baudos dydis galėtų būti didinamas arba mažinamas iki 30 proc. nuo pradinio baudos dydžio.
Išnagrinėjus bylą ir nustačius, kad pažeidimu nepadaryta esminės žalos vartotojų interesams, priežiūros institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už įstatymo pažeidimą reklaminės veiklos subjektams galėtų taikyti įspėjimą ir neskirti baudos. Šiais siūlymais siekiama užtikrinti adekvačią atsakomybę už reklaminės veiklos subjektų padarytus pažeidimus, atgrasyti juos nuo pažeidimų darymo ateityje, sudaryti sąlygas aukštesnei vartotojų apsaugai ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ūkio subjektams.
Priežiūros institucijos vertinimo kriterijai:
- Reklamos sklaidos mastas: vertinamas reklamos skleidimo dažnumas, sklaidos priemonių skaičius ir kitos sklaidos masto nustatymui reikšmingos aplinkybės.
- Reklamos sklaidos trukmė: atsižvelgiama į reklamos skleidimo laikotarpį.
- Reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui: įvertinamas reklamoje pateiktos informacijos, su kuria susijęs galimas pažeidimas, turinys ir tai, ar jis yra tiesiogiai susijęs su skatinimu įsigyti prekių iš reklamos davėjo ar naudotis jo paslaugomis.
- Reklama skirta specialių žinių turinčiai vartotojų grupei: atsižvelgiama į specifinę tikslinę auditoriją.