Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojus Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, gerokai sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus ir neblaivumo patikrinimo vengimą. Transporto priemonės vairavimas, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo, dabar yra traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad už šiuos veiksmus taikoma nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir sankcijos
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų grupei, nes maksimali numatyta laisvės atėmimo bausmė neviršija trejų metų. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) numatoma iki 500 MGL dydžio bauda (iki 19 000 eurų).
Baudžiamoji atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą
Už neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatomi neblaivumo požymiai, taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė. Sankcijos už tokio pobūdžio pažeidimą yra panašios: areštas, bauda arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Be to, vairuotojui, atsisakiusiam atlikti alkoholio testą, gali būti taikomos papildomos sankcijos, pavyzdžiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikotarpiui. Vengimas ne tik griauna vairuotojo reputaciją, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui.
Administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą ir papildomos nuostatos
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privalomai skiriama teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių).
Jei asmeniui gali būti įrašomas administracinis nurodymas, galutinė bauda gali siekti 500 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Ši „spraga“ leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, vengiant pasitikrinti neblaivumą ar apsvaigimą, nors tai kelia didelį susirūpinimą.
Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 3 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų ir vieno mėnesio, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Svarbu žinoti, kad pareigūnai, nustatę neblaivumo patikrinimo vengimą, neprivalo pristatyti asmens į sveikatos priežiūros įstaigą, net ir jam reikalaujant. Asmens, kuris atsisako tikrintis neblaivumą įvykio vietoje, pareigūnai neprivalo pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, net jam to reikalaujant.
Pereinamojo laikotarpio taisyklės
Jeigu asmuo vairavo neblaivus ir jo neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 promilės iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau byla nagrinėjama po šios datos, tuomet bus skiriama administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 str. 4 d., t.y. bauda vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas: apibrėžimas ir pasekmės
Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas apibrėžiamas kaip atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti. Teismų praktikoje šio pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys).
Taip pat, vairuotojas, atsisakęs atlikti alkoholio testą, gali susidurti su papildomomis sankcijomis, pavyzdžiui, draudimu vairuoti automobilį tam tikram laikotarpiui, kas, be abejo, turi ilgalaikių pasekmių - darbo ir kasdienio gyvenimo sutrikdymą.
Alkoholio ir narkotikų testas: ką vairuotojai turi žinoti
Alkoholio matavimo metodika ir teisminė praktika
Alkoholio koncentracijos matavimas iškvėptame ore alkotesteriu yra pripažįstamas kaip patikimas įrodymas. Tačiau teismų praktikoje nagrinėjami atvejai, kai matuojami skirtingi alkoholio koncentracijos rodmenys. Alkoholio koncentracija organizme laiku kinta - iš pradžių didėja, o vėliau mažėja.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui (ANK), sustabdžius neblaivų asmenį už vairo ir patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, kuris parodo daugiau nei 1,5 promilės, asmuo privalomai pristatomas į medicinos įstaigą kraujo tyrimui. Jeigu kraujo tyrimas parodo daugiau nei 1,5 promilės, asmeniui gresia baudžiamoji atsakomybė.
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, kuriose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu, jis turi galimybę savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis atlikti kraujo tyrimą. Šis tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per valandą po pirminio patikrinimo, siekiant užtikrinti tyrimų aktualumą ir tikslumą. Kraujo tyrimo rezultatai, rodantys mažesnę alkoholio koncentraciją, patys savaime nepaneigia alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant. Remiantis moksliniais tyrimais ir teismų praktika, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10-0,25 promilės/val. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pvz., vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujant alkoholiu) alkoholio koncentracija kraujyje gali mažėti greičiau.
Turto konfiskavimas ir jo taikymas
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, taikomų vairuojantiems neblaiviems asmenims, yra turto konfiskavimas, visų pirma - automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos. Automobilis tokio pobūdžio bylose dažnai pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone.
Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas gali būti pagrįstas, jei savininkas žinojo, kad transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti. Teismų praktikoje yra nagrinėjami atvejai, kai bendrąja jungtine nuosavybe esantis automobilis gali būti konfiskuotas, net jei vienas iš sutuoktinių nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikalstamai veikai, remiantis prezumpcija, kad sutuoktiniai sandorius sudaro bendru sutarimu.
Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas atsižvelgia į proporcingumo principą, nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir jo galimybes atlyginti žalą. Yra atvejų, kai teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, vietoj turto konfiskavimo gali išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, jei turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims arba jo konfiskavimas būtų netikslingas. Konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertė apskaičiuojama taikant rinkos vertės kriterijų, remiantis automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo, net ir automobiliui esant sugadintam. Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimybė
Nors baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą yra griežta, egzistuoja galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ši galimybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir tenkinamos šios sąlygos:
- Asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
- Asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
- Asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
- Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taip pat turi būti pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tokiu asmeniu gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pripažinti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per nustatytą terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Laiduotojas taip pat turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra ikiteisminiame tyrime vengia derėtis ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis, bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu. Nepaisant to, išvengti baudžiamosios atsakomybės už vengimą pasitikrinti neblaivumą galima, atleidžiant vairuotoją pagal laidavimą. Vairuotojas, pasinaudodamas įstatyme numatyta galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išvengia teistumo bei bausmės.
Laikinosios priemonės ir ilgalaikės pasekmės
Įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal naująjį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Tuo tarpu iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje.
Vairuotojui, vengusiam neblaivumo patikrinimo, bus skiriama ir kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, kuris bus taikomas iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Jeigu specialiosios teisės sustabdymo laikotarpiu asmuo sustabdomas policijos pareigūnų neblaivus (nuo 0,41 promilės), tai turi papildomų pasekmių.
Pagal LR Saugos automobilių keliais įstatymo 24 str. 7 d. asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Apibendrinimas
Reziumuojant, už vairavimą neblaiviam (nuo 1,51 promilės) ar vengimą pasitikrinti neblaivumą asmens gali laukti bauda, siekianti iki 19 000 eurų, areštas nuo 15 iki 90 parų, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tokiam asmeniui bus taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir/ar automobilio konfiskavimas.
tags: #baudziamojo #istatymo #isigaliojimas #kai #vairuotojas #vengia