Nelegalus darbas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra rimtas teisės pažeidimas, darantis neigiamą poveikį sklandžiai gamybinei veiklai ir darbo jėgos kokybei. Tai yra vienas iš šešėlinės ekonomikos veiksnių, kuris kelia rimtas pasekmes tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aktyviai kovoja su nelegaliu darbu ir jo apraiškomis, nes tai yra vienas iš jos prioritetinių tikslų. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas laikoma nelegaliu darbu, kokios baudos už jį gręsia ir kaip išvengti teisinių pasekmių.
Nelegalaus darbo samprata ir apibrėžimas
Nelegalus darbas - tai darbas, atliekamas nesilaikant darbo įstatymų ir teisės aktų. Naujajame Darbo kodekse (DK) neliko sąvokos „nelegalus darbas“, ji perkelta į Užimtumo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2024 m. liepos 1 d.
Kas laikoma nelegaliu darbu?
- Darbas be sutarties: kai darbuotojas dirba be rašytinės darbo sutarties ir nėra užregistruotas kaip samdomas darbuotojas „Sodros“ teritoriniame skyriuje mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
- Mokesčių nemokėjimas: kai darbdavys vengia mokėti mokesčius už darbuotoją, pavyzdžiui, nesumoka socialinio draudimo įmokų.
- Dirbimas be leidimo: kai trečiosios šalies pilietis (ne ES piliečiai ir ne asmenys, kurie pagal ES teisės aktus naudojasi judėjimo laisve) dirba Lietuvoje neturėdamas teisės dirbti, pavyzdžiui, be darbo vizos ar leidimo.
Ypatingi atvejai statybos sektoriuje
Nuo 2024 m. įsigalioję teisės aktų pakeitimai numato prievolę visiems asmenims, atliekantiems statybos darbus, turėti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. Atvejai, kai statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo arba jį pagrindžiančių dokumentų, laikomi nelegaliu darbu atliekant statybos darbus.
Pasekmės ir baudos už nelegalų darbą
Už nelegalų darbą gresiančios baudos ir pasekmės gali būti skiriamos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir apimties.
Pasekmės darbuotojams
Dažnai nelegaliai dirbantys darbuotojai nukenčia patys. Jiems neretai nesumokamas visas arba žymiai mažesnis darbo užmokestis. Be oficialios darbo sutarties darbdavys gali be perspėjimo sumažinti atlyginimą, neatleisti jo, ar net atleisti iš darbo be jokių įspėjimų, netaikant Darbo kodekse įtvirtintų garantijų.
Šarūnas Orlavičius, VDI kancleris, pabrėžia, kad dirbdami nesudarę darbo sutarties ir apie darbą neinformavę „Sodros“ asmenys praranda šias socialines garantijas:
- Nekaupiamas darbo stažas, o tai mažina būsimą pensiją.
- Negaunamos išmokos ligos atveju arba darbe įvykus nelaimingam atsitikimui.
- Nepriklauso atostogų dienos ir pašalpos.
- Išaiškinus nelegalų darbą, galima netekti bedarbio statuso, jei tuo laikotarpiu asmuo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, pavyzdžiui, sveikatos draudimą, teks mokėti patiems.
Dirbant legaliai, darbdaviui atleidus darbuotoją iš darbo, privaloma sumokėti išeitinę kompensaciją, kuri prisideda prie finansinio stabilumo netekus darbo.
Baudos darbuotojams
Jeigu darbuotojas dirba be darbo sutarties, jis gali būti nubaustas už nelegalų darbą.
- Nuo 500 iki 1 000 Eur - jei darbuotojas dirba be darbo sutarties arba neapskaitytas mokesčiuose.
- Užsieniečiams - papildomai gali grėsti ir grįžimo į savo šalį draudimas.
VDI primena, kad bauda pačiam nelegaliai dirbusiam asmeniui nėra skiriama, tačiau jam gresia kitos aukščiau išvardintos pasekmės.
Baudos darbdaviams
Darbdaviai, kurie įdarbina darbuotojus be sutarties ar nesumoka jiems priklausančių mokesčių, susiduria su žymiai didesnėmis bausmėmis. Nuo 2024 m. liepos 1 d. sankcijos darbdaviams už nelegalų darbą buvo padidintos ir sugriežtintos.
| Darbdavio tipas ir pažeidimas | Bauda (nuo 2024 m. liepos 1 d.) |
|---|---|
| Fizinis asmuo (darbdavys arba jo atstovas) | Nuo 2 000 iki 5 000 Eur |
| Fizinis asmuo (pakartotinis pažeidimas per 2 metus) | Nuo 5 000 iki 6 000 Eur |
| Juridinis asmuo (už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) | Nuo 3 iki 12 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių |
| Juridinis asmuo (pakartotinis pažeidimas per 2 metus, už kiekvieną asmenį) | Nuo 6 iki 24 MMA dydžių |
| Darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo | Nuo 1 500 Eur iki 5 000 Eur |
| Už nedeklaruotą darbą (darbo laiko apskaitos pažeidimą), atsakingi fiziniai asmenys | Nuo 300 iki 1 450 Eur |
| Už nedeklaruotą darbą, atsakingi fiziniai asmenys (pakartotinis pažeidimas) | Nuo 1 400 iki 3 000 Eur |
| Už nedeklaruotą darbą, juridinis asmuo | Nuo 200 iki 600 Eur |
| Už nedeklaruotą darbą, juridinis asmuo (pakartotinis pažeidimas) | Nuo 600 iki 1 200 Eur |
Be to, nustačius nelegalų darbą, darbdaviui numatyta pareiga nelegaliai dirbusiam asmeniui sumokėti ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą. Jei darbdavys nuolat pažeidžia darbo įstatymus, jam gali grėsti ir kriminalinė atsakomybė.
Papildomos sankcijos ir viešinimas darbdaviams
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad be baudų, darbdaviams taikomos ir papildomos priemonės:
- Nustačius nelegalų darbą, jie įtraukiami į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, kas apriboja galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
- Nesuteikiamas paramos gavėjo statusas.
- Nustačius nelegalų ir nedeklaruotą darbą, neišduodami leidimai dirbti ir nepriimami sprendimai dėl darbo atitikties, neišduodami leidimai laikinai gyventi norimiems įdarbinti užsieniečiams.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. VDI interneto svetainėje viešinama informacija apie darbdavių (juridinių ir fizinių asmenų) padarytus teisės pažeidimus. Viešinant šią informaciją pateikiami teisės pažeidimą padariusių asmenų duomenys ir nurodomas teisės akto straipsnis. Informacija išlieka viešai prieinama nuo vienerių iki trejų metų, priklausomai nuo pažeidimo.
Nelegalaus darbo kontrolė ir statistika
VDI, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija, aktyviai organizuoja ir vykdo nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę.
2024 m. VDI atliko 7 032 nelegalaus darbo patikrinimus, tai yra 25 proc. daugiau nei 2023 m. ir 67 proc. daugiau nei 2022 m. Praėjusiais metais VDI nustatė 1 601 nelegaliai įdarbintą ir neregistruotą savarankišką veiklą vykdžiusį asmenį, o tai yra 17 proc. mažiau nei 2023 m. (1 940 asmenų).
Nepaisant to, kad 2024 m. nelegaliai dirbančių asmenų skaičius mažėjo, pastebėta, jog didėja užsieniečių, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius. Palyginti su 2021 m. duomenimis, 2024 m. užsieniečių, įdarbintų nesilaikant įdarbinimo tvarkos, skaičius padidėjo beveik 5 kartus ir sudarė 1 917 asmenų.
Statybos sektoriaus kontrolė
Statyba yra vienas iš sektorių, kur nelegalaus darbo atvejų pasitaiko ypač dažnai. Įsigaliojus teisės aktų pakeitimams dėl skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, VDI didžiausius savo žmogiškuosius išteklius skyrė kontrolei statybų sektoriuje.
- Per 2024 m. VDI statybos sektoriuje atliko 3 411 nelegalaus darbo patikrinimų, kas sudaro 49 proc. visų patikrinimų.
- Per šiuos patikrinimus nustatyti 783 nelegaliai dirbę ir nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdę asmenys, o tai sudaro 49 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbančių asmenų skaičiaus.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius taip pat pateikia pavyzdį: „2023 m. gruodį Vilniuje vykdytos neplaninės nelegalaus darbo akcijos metu patikrinta 12 viešojo maitinimo įmonių, nustatyta 13 nelegaliai dirbusių asmenų (10 iš jų trečiųjų šalių piliečiai). Šios akcijos metu ypatingas dėmesys skirtas rizikingų įmonių atrankai, o patikrinimai buvo vykdomi tik savaitgaliais, orientuojantis į rezultatą.“
Kodėl nelegalus darbas išlieka problema?
Pasak VDI specialistų, nelegalaus darbo paplitimas turi ekonomines šaknis: darbdaviai siekia sumažinti sąnaudas, išvengdami mokesčių ir socialinių įmokų. Taip pat, kai kurie darbuotojai tiesiog nežino savo teisių arba nesupranta oficialaus įdarbinimo svarbos. Be to, darbuotojai dažnai bijo pranešti apie pažeidimus.
Dr. Antanas Petrauskas, socialinių problemų analitikas, teigia, kad neapskaitomos ekonomikos mastą labiausiai didina neracionalus iš mokesčių mokėtojų surinktų piniginių lėšų naudojimas, valdžios institucijose vešanti nekompetencija, korupcija, nepotizmas, atsakomybės nebuvimas ir nesubalansuota mokesčių sistema. Nelegalus darbas yra vienas iš šešėlinių pajamų gavimo būdų ir atsakas į netvarką valdžios institucijose.
Galimybės išvengti ar sumažinti baudas
Nors kai kurie žmonės gali bandyti rasti būdų, kaip išvengti atsakomybės už nelegalų darbą, svarbu prisiminti, kad šis veiksmas yra pažeidimas, galintis sukelti rimtas pasekmes. Vis dėlto, yra būdų, kurie gali padėti sumažinti bausmes ar išvengti rimtesnių pasekmių.
Reguliavimas ir pažeidimo atpažinimas
Jei jau dirbate nelegaliai, pirmas žingsnis yra pripažinti pažeidimą ir pabandyti išspręsti situaciją. Pavyzdžiui, pasirašyti darbo sutartį su darbdaviu, užregistruoti darbo santykius, sumokėti mokesčius ir imtis teisėtų veiksmų, kad darbo santykiai būtų legalūs.
Sumažinta bauda už savanorišką atlygį
VDI kancleris Š. Orlavičius sako, kad darbovietėje nustačius nelegalų darbą, suklydę darbdaviai gali bendradarbiauti su institucijomis, sutikti su nelegalaus darbo faktu, darbuotoją oficialiai įdarbinti ir jam sumokėti ne mažiau kaip tris minimalius atlyginimus (2 772 Eur) pavedimu į nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Jeigu darbdavys šio reikalavimo neįvykdys, konstatavus nelegalų darbą, jam bus skiriama didesnė nei minimali bauda, o darbuotojas dėl neišmokėto darbo užmokesčio (ne mažiau nei 3 MMA) galės kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Yra galimybė, kad pažeidėjui, kuris prisipažįsta padaręs pažeidimą ir savanoriškai atlygina padarytą žalą, gali būti skirta mažesnė bauda arba švelnesnės sankcijos. Svarbu kuo greičiau susisiekti su atitinkamomis institucijomis ir spręsti pažeidimo pasekmes.
Teisinė pagalba ir pranešimas apie pažeidimus
Nelegaliai dirbantis asmuo, patyręs žalą, turėtų kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių. Skundą galima atsiųsti paštu, elektroniniu paštu (pasirašius elektroniniu parašu) arba atvykti į bet kurį VDI teritorinį skyrių (adresus ir kitą reikiamą kontaktinę informaciją galima rasti www.vdi.lt).
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu +370 5 213 9772.
Jei esate dėl kokių nors priežasčių nubaustas už nelegalų darbą, galite kreiptis į teisininką, kad išnagrinėtumėte galimybes sumažinti bausmę, atlyginti žalą ar pasiekti susitarimą su valdžios institucijomis.
Atsakomybė ir įpareigojimai pagal teisės aktus
Užimtumo įstatymo nustatyta, kad nelegalia darbine veikla taip pat laikomas trečiosios šalies piliečio, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo (jeigu privalu jį turėti) arba jo duomenis pagrindžiančių dokumentų, darbas darbdaviui ir jo naudai.
Nustačius nelegaliai dirbusio trečiosios šalies piliečio atvejį, darbdavys būtų įpareigotas per 3 darbo dienas nutraukti darbo santykius, atlyginti jam už atliktą darbą, sumokėti visas piniginių lėšų pervedimo į jo šalį ir jo grąžinimo išlaidas. Informacija apie nelegaliai dirbusį asmenį būtų perduota Migracijos departamentui.
Darbdavys, jeigu jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo darbo pradžios turi raštu informuoti rangovą arba priimančiąją Lietuvos įmonę apie šio piliečio darbo pradžią, nurodydami jo vardą, pavardę ir darbo pradžios datą. Už šių pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama bauda.
Subsidiarioji rangovo atsakomybė
Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už piniginių įpareigojimų įvykdymą. Ši atsakomybė netaikoma, jei rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti.
Subsidiarioji rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia, kad tiek nelegalaus darbo kontrolę vykdanti institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo to, kai suėjo piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas arba buvo įvykdytas nevisiškai. Nelegalaus darbo kontrolę vykdanti institucija rangovui skiria baudą nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, o pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 Eur.
Įrodymų svarba
Nelegaliai dirbusiems darbuotojams (trečiosios šalies piliečiams) svarbu žinoti, kad nelegalaus darbo santykiai laikomi trunkančiais 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti minimalioji mėnesinė alga (MMA). Ši nuostata netaikoma, kai institucija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą, arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.
Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio DK nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kreiptis į darbo ginčų komisiją prie VDI teritorinio skyriaus.
Baudos dydžio nustatymas ir senaties terminas
Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir policijos pareigūnai. Nelegalaus darbo atvejį nustačiusi institucija, skirdama baudą darbdaviui (rangovui), jos dydį apskaičiuoja pagal Užimtumo įstatymo nustatytą baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.
Taip pat atsižvelgiama į tai, ar yra darbdavio atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių:
- Lengvinančios aplinkybės: užkirtimas kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pažeidimo nutraukimas iki tyrimo pradžios, pažeidimo pripažinimas, pagalba atliekant tyrimą, geranoriškas žalos atlyginimas, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Esant lengvinančioms aplinkybėms, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo.
- Sunkinančios aplinkybės: kliudymas atlikti pažeidimo tyrimą, pažeidimo slėpimas, pažeidimo tęsimas, nepaisant įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Esant sunkinančioms aplinkybėms, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Užimtumo įstatymo už nelegalų darbą numatytos baudos darbdaviams (rangovams) gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos.
tags: #baudos #dydis #uz #nelegalu #darba