Degalų gabenimo taisyklės ir pavojai
Dalis gyventojų susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams ar kitai sodo technikai, taip pat pildyti kuro atsargas generatoriams, motociklams ar kitoms transporto priemonėms. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali kelti rimtą pavojų ne tik aplinkai, bet ir sveikatai. Ekspertai primena svarbiausias taisykles, kaip tai daryti saugiai.
Pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė atkreipia dėmesį, kad naftos produktai - benzinas, dyzelinas, mazutas - bei jų garai gali būti pavojingi gyviems organizmams. „Žmogus gali apsinuodyti tiek nurijęs šiuos produktus, tiek kvėpuodamas jų garais, kurie yra degūs, sunkesni už orą, todėl linkę kauptis žemesnėse vietose - rūsiuose, tuneliuose, duobėse. Naftos angliavandenilių kvapą žmogus pradeda justi, kai jų koncentracija ore pasiekia 0,3 mg/m³. Jei koncentracija viršija 30 000 mg/m³, gali įvykti sprogimas nuo bet kokio ugnies šaltinio - nuorūkos, kibirkšties ar trumpo elektros jungimosi. Gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingiausias yra benzinas - jis labai lakus“, - teigia R. Paukštė.
Tinkama tara - būtina sąlyga saugumui
Degalinių tinklo „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad degalus būtina pilti tik į transporto priemonių bakus arba į specialiai tam skirtas talpas su sandariais kamščiais. „Degalus būtina laikyti ir transportuoti tik tam specialiai skirtose, sertifikuotose talpose - kanistruose, specialiose talpyklose ar bakuose. Naudojant netinkamas priemones kyla pavojus saugumui. Palikus benziną plastikiniame butelyje, ypač karštyje ar tiesioginėje saulėje, kyla rizika, kad butelio sienelės neatlaikys spaudimo. Tai gali lemti deformacijas, išsiliejimą, turto sugadinimą ar net gaisrą“, - įspėja R. Laurinavičius.
Lietuvoje draudžiama pilti degalus į plastikinę tarą, kuri nėra tam skirta - tokios talpos gali deformuotis dėl degalų cheminio aktyvumo, kaupti elektrostatinį krūvį ir sukelti pavojingas situacijas.
Vežimas - tik laikantis saugumo taisyklių
Pasak R. Laurinavičiaus, pagal Lietuvoje galiojančias taisykles gyventojai individualioms reikmėms nešiojamoje talpykloje - neįskaitant degalų, esančių automobilių bakuose - gali vežti iki 40 litrų degalų. „Talpyklos turi būti sandariai uždarytos, laikomos vertikaliai ir gabenamos tik bagažinėje - jokiu būdu ne keleivių salone. Vežant bagažinėje talpos turėtų būti pritvirtintos, kad nesivartytų“, - dalijasi R. Laurinavičius.
Netinkamos taros kelia grėsmę varikliui
Degalinių tinklo atstovas taip pat įspėja - degalai, supilti į netinkamus kanistrus, gali susimaišyti su kitais skysčių likučiais. „Kai prireikia nedidelio kiekio degalų, pavyzdžiui, vejapjovei, žmonės dažnai pasitelkia ištuštintus plastikinius butelius. Vis dėlto net ir gerai išskalautuose buteliuose gali likti ankstesnio skysčio likučių, kurie blogina degalų kokybę. Net nedidelis priemaišų kiekis gali paveikti variklio veikimą ir baigtis brangiu transporto priemonės remontu. Todėl būtina naudoti tik specialiai tam skirtas talpas“, - pataria R. Laurinavičius.
Laikykite saugioje aplinkoje
R. Laurinavičius primena, kad degalus būtina laikyti pavėsyje, gerai vėdinamoje, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Talpyklos neturi būti laikomos šalia šilumos šaltinių ar atviros ugnies. Saugiausia - naudoti specialiai tam skirtas talpyklas ūkinėse patalpose ar garažuose.
„Toksika“ laboratorijos vadovė R. Paukštė taip pat priduria, kad talpykla, kurioje laikomi degalai, turi būti sandariai uždaryta, neleidžiant į ją patekti drėgmei ir šiukšlėms. „Reikėtų užtikrinti optimalią benzino laikymo temperatūrą. Geriausia, jei ji yra maždaug +15-20 laipsnių Celsijaus diapazone“, - dalinasi R. Paukštė.
Saugokite savo sveikatą
R. Paukštė pabrėžia: degalų garai gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, ypač jei degalai laikomi ar transportuojami nesaugiai. „Naftos produktų garai dirgina gleivinę, sukelia gerklės perštėjimą, galvos svaigimą, girtumo pojūtį, akių vokų paraudimą. Benzine ir mazute yra toksiškų, antros kategorijos kancerogeninių medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali kauptis ir ilgainiui sukelti vėžinius susirgimus. Todėl svarbu vengti šių medžiagų įkvėpimo, o pajutus bet kokius negalavimus - nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, - įspėja R. Paukštė.
Baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai primena, kad taisyklės numato, koks degalų kiekis gali būti laikomas kiekvieno gyventojo garaže ar kitose patalpose. Taip pat jis priminė, kad teritorijoje degalų bakai negali būti laikomi arčiau kaip 2 metrai iki pastatų.
Degalų laikymo apribojimai ir sankcijos
„Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių degalų, jį laikyti galima tik sandariai ir tam skirtoje talpykloje. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, sodo namuose (vasarnamiuose), butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 5 litrus degalų specialiai tam skirtoje talpykloje. Jeigu degalai (skystasis kuras) yra naudojamas šildymo įrenginiui, tai tokiu atveju patalpoje gali būti ne daugiau kaip 200 litrų kuro uždengtame bake. Toks bakas negali būti statomas priešais pakurą (purkštuką)“, - komentavo PAGD atstovas.
Už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus gali užtraukti baudą asmenims nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 580 eurų.
Kelių eismo taisylių (KET) svarba ir pažeidimai
Kelių eismo taisyklės (KET) yra teisės aktas, kuriame nustatyta eismo keliais tvarka visoje Lietuvos Respublikoje. KET pažeidimai gali atsieiti brangiai ne tik pinigine prasme, bet ir moraline, kadangi gali būti atimta teisė vairuoti. KET yra sukurtos tam, kad būtų sumažinta eismo įvykių rizika. Jos reglamentuoja eismą, nustato greičio limitus, prioritetus sankryžose ir kitas svarbias taisykles, kurios padeda išvengti susidūrimų ir kitų pavojingų situacijų. Taip pat užtikrina, kad eismas vyktų sklandžiai ir tvarkingai. Be taisyklių - keliai virstų chaosu, padidėtų spūstys ir kelionių laikas.
Pėstieji, dviratininkai, vaikai - tai pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Kiekvienas vairuotojas, pėsčiasis ar dviratininkas - turi būti atsakingas už savo veiksmus kelyje.
Dažniausi KET pažeidimai ir jų sankcijos
Dauguma Lietuvos gyventojų turi VMI paskyrą, kurioje galima rasti įvairią informaciją apie mokesčius, skolas ir, žinoma, baudas. Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalas suteikia prieigą prie įvairių valstybės teikiamų elektroninių paslaugų, įskaitant ir informaciją apie administracinius nusižengimus.
Greičio viršijimas
Greičio viršijimas yra vienas dažniausių kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.
- Nuo 40 km/h iki 50 km/h viršijimo atveju gresia bauda nuo 170 iki 230 €, o transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, gali būti atimta teisė vairuoti nuo 6 iki 12 mėnesių.
- Daugiau kaip 50 km/h viršijimo atveju gresia bauda nuo 450 iki 550 € ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, vairuojantiems didesnes transporto priemones, teisės vairuoti atėmimas gali būti nuo 12 iki 18 mėnesių.
Vairavimas apsvaigus
Vairuoti išgėrus - pavojinga, kvaila, nepagarbu. Alkoholio vartojimas net ir nedideliais kiekiais gali žymiai pabloginti vairuotojo reakciją, koordinaciją ir sprendimų priėmimą.
- Motociklų vairuotojams, žmonių ir krovinių vežėjams gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų ir transporto priemonės nuvežimas. Pakartotinai - bauda nuo 850 iki 1500 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 48 mėn.
- Jei alkoholio kiekis kraujyje yra nuo 0,41 iki 1,5 promilės, gresia bauda nuo 1200 iki 1500 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 24 iki 48 mėnesių.
Naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant
Vairuoti ir naudotis mobiliuoju telefonu yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Jeigu netinkamai naudojatės mobiliuoju telefonu - galite gauti baudą nuo 60 iki 90 eurų. Naudotis telefonu leidžiama, jei jis įmontuotas į automobilį ir valdomas balsu arba specialiomis komandomis, neatimant dėmesio nuo vairavimo.
Važiavimas be techninės apžiūros
Važiavimas be techninės apžiūros yra vienas iš dažniausių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Atsakomybė tenka ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui. Jei savininkas leidžia kitam asmeniui vairuoti automobilį be techninės apžiūros - jis taip pat gali būti nubaustas didesne bauda. Transporto priemonės vairavimas be techninės apžiūros užtraukia vairuotojui baudą nuo 30 iki 40 eurų.
Kiti svarbūs pažeidimai ir baudos
- Pavojingas vairavimas: bauda nuo 600 iki 850 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 24 iki 36 mėn.
- Chuliganiškas vairavimas: bauda nuo 850 iki 1200 eurų, teisės vairuoti atėmimas nuo 36 iki 60 mėn.
- Posūkio nerodymas: bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- Pėsčiųjų nepraleidimas: bauda nuo 60 iki 90 eurų.
- Važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui: bauda nuo 60 iki 90 eurų, galimas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
- Transporto priemonės perdavimas asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba esančiam neblaiviam: gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant dalinę atsakomybę už žalą, jei įvyksta eismo įvykis.
Baudų gavimo terminai ir tikrinimas
Bauda paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti. Patikrinti, ar gavote baudą, galite prisijungę prie epolicija.lt sistemos arba sulaukę pranešimo paštu ar per e. paslaugas.
Bauda už greičio viršijimą Lietuvoje galioja tol, kol ji nesumokėta, arba kol nesibaigia priverstinio vykdymo terminas, kuris yra 5 metai. Svarbu laiku sumokėti baudą, nes kitaip gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas.
Atsakomybė už kito asmens KET pažeidimą
Pasitaiko atvejų, kai artimieji ar pažįstami prašo prisiimti atsakomybę už kitą asmenį, kad nebūtų atimta teisė vairuoti. Tačiau tokie sukčiavimo atvejai yra netoleruojami. Paprastai, kai transporto priemonės savininkas pats nevairuoja, o yra patikėjęs ją kitam asmeniui, gali nurodyti, kas vairavo. Policijos patikrinimo metu bauda gali tekti ne tik vairuotojui.
Keleivio atsakomybė
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 423 straipsnį, neprisisegęs keleivis gali gauti baudą nuo 30 iki 60 eurų. Vairuotojas taip pat rizikuoja gauti baudą, nes pagal KET jis atsakingas už saugų keleivių gabenimą. Keleiviui tiesioginė atsakomybė kyla tik dviem atvejais: nesegėtas diržas ir žinojimas apie neblaivų vairuotoją.
Transporto priemonės konfiskavimas ir nuvežimas
Tam tikrais atvejais, ypač už šiurkščius KET pažeidimus, gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas arba priverstinis jos nuvežimas. Tai gali nutikti, jei transporto priemonė trukdo eismui, kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei, arba jei padarytas nusižengimas, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Vairavimas be vairuotojo pažymėjimo
Vairavimas neturint teisės vairuoti (niekada neįgijus) užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur ir apribojimą įgyti teisę vairuoti ne anksčiau kaip po 1 metų. Jei teisė vairuoti yra atimta arba sustabdyta, vairavimas užtraukia baudą nuo 450 iki 700 Eur, dažnai skiriamas papildomas teisės atėmimo laikotarpis ir galimas automobilio konfiskavimas.
Važiavimas per "plytą" (ženklas "Įvažiuoti draudžiama")
Paprastas ženklo pažeidimas, nesukeliantis pavojaus kitiems eismo dalyviams, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Tačiau įvažiavimas į kelią, skirtą eismui priešinga kryptimi, traktuojamas kaip pavojingas vairavimas, užtraukiantis baudą nuo 170 iki 230 eurų ir privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Aptaškymas per balą
Nors tiesiogiai KET neapibrėžia situacijos, kai vairuotojas tyčia aptaško pėsčiuosius per balą, toks elgesys gali būti traktuojamas kaip „kiti KET pažeidimai“, už kuriuos gali grėsti įspėjimas arba bauda nuo 5 iki 10 eurų. Įrodyti tyčinį veiksmą yra sudėtinga, tačiau jei būtų nustatyta, kad vairuotojas galėjo išvengti aptaškymo, bet tyčia to nepadarė, jam galėtų grėsti nemalonumai.
tags: #bauda #vezant #zmogu #bagazinej