Vaiko saugumas automobilyje yra ne tik tėvų atsakomybė, bet ir teisės aktų reikalavimas. Netinkamai vežamas vaikas gali patirti rimtų sužalojimų avarijos atveju. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, egzistuoja griežtos taisyklės, reglamentuojančios, kaip turi būti vežami vaikai automobiliuose. Automobilio avarijos atveju vaikas yra daug labiau pažeidžiamas nei suaugęs dėl savo mažo svorio ir silpnesnio raumenyno bei kaulų struktūros. Specialios vaiko saugos kėdutės ir kitos laikymo priemonės padeda užtikrinti, kad vaikas būtų saugus ir tinkamai pritvirtintas, jei įvyktų eismo įvykis.
Kelių eismo taisyklių nuostatomis siekiama dviejų tikslų - palaikyti tvarką ir saugumą keliuose. Įstatymų leidėjas taip pat pasirūpino žmonėmis, keliaujančiais automobiliu. Tyrimai rodo, kad tinkama automobilinė kėdutė gali sumažinti sužalojimų riziką iki 80%, ypač esant eismo įvykiams.
Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai Lietuvoje
Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, vaikai privalo būti vežami su specialiomis saugos kėdutėmis, kurios priklauso nuo jų ūgio ir svorio. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėmis (KET), visi vaikai, kurių ūgis yra mažesnis nei 135 cm, turi būti vežami specialiose vaikų saugos kėdutėse ar kituose jų ūgiui ir svoriui pritaikytuose įtaisuose, kurie atitinka ES saugumo reikalavimus.
Kelių eismo taisyklės nustato, kad vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. (trūksta numerio) Taisyklės. Pagal KET nėra skirtumo, ar automobilis yra nuosavas, ar keleivius veža įmonė - kėdutės vaikams iki 135 cm ūgio yra privalomos.
Standartiniai saugos diržai yra suprojektuoti suaugusiems. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento Vido Žuraulio teigimu, kėdutė reikalinga tam, jog važiuojant vaikas sėdėtų taisyklingai bei saugiai. Kadangi mažo vaiko ūgis neleidžia tinkamos sėdėsenos užtikrinti be papildomų priemonių, pastarosios padeda užtikrinti tinkamą tvirtinimą, kuris nelaimės atveju išlaiko vaiko kūną toje pačioje padėtyje. Blogai pritvirtinus kėdutę arba šios iš viso nenaudojant, padidėja vaiko rimtų sužeidimų rizika, patempimai, išnirimai, rimtesni galvos ir stuburo sužeidimai.
Saugumas užtikrinamas tik tada, kai vaikai yra tinkamai pritvirtinti automobilinėse kėdutėse, kurios atitinka jų amžiaus kriterijus.
Kėdučių grupės ir pasirinkimas
Pasirinkti tinkamą vaiko saugos kėdutę yra labai svarbu, nes tik tuomet užtikrinamas didžiausias vaikų saugumas. Yra kelios kėdučių grupės, skirtos vaikams pagal jų ūgį ir svorį:
- 0 grupė - skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg (lopšeliai, skirti naujagimiams ir kūdikiams maždaug iki vienerių metų).
- 0+ grupė - skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg (lopšeliai, skirti naujagimiams ir kūdikiams maždaug iki vienerių metų).
- I grupė - skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg (kėdutės mažiesiems, naudojamos maždaug nuo vienerių iki ketverių metų).
- II grupė - skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg (kėdutės vyresniems vaikams).
- III grupė - skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg (kėdutės vyresniems vaikams, skirtos maždaug nuo ketverių iki dešimties-dvylikos metų).
Gaminamos ir universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais. Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai (busteriai), kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg. Specialistai vis dėlto pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas.
VGTU docentas pabrėžė, jog vaiko sėdėsena tinkamoje padėtyje užtikrina, jog nelaimės atveju tiek aktyvios, tiek pasyvios saugumo sistemos, pavyzdžiui, oro pagalvės ir saugos diržai, funkciją atliks tiksliau bei efektyviau.
Kėdutės tvirtinimas ir „IsoFix“ sistema
Tinkamas kėdutės tvirtinimas yra svarbiausias žingsnis užtikrinant maksimalų saugumą kelionės metu. Svarbiausia, jog saugumą užtikrinanti priemonė būtų tinkamai pritvirtinta. Tai galite padaryti su „IsoFix“ sistemos, montuojamos automobilių sėdynėse, pagalba. Minėtoji „Isofix“ - paprastą ir tvirtą automobilinės kėdutės tvirtinimą automobilyje užtikrinanti jungtis - yra ne visuose automobiliuose, tačiau retas šios neturi. Remiantis „Consumerrerports.org“ duomenimis, Europoje „IsoFix“ jungtis tapo privaloma visuose nuo 2007-ųjų gaminamuose automobiliuose.
Ilgametis laidos „Autopilotas“ vedėjas, žurnalistas Ramūnas Fetingis vienareikšmiškai rekomenduoja vaiko kėdutę tvirtinti tik su „IsoFix“ pagalba: „Šios esmė - vyriai, kurie sujungti su transporto priemonės kėbulu. Taip pritvirtintai kėdutei suteikiama tvirta fiksacija, ši tampa nedaloma automobilio dalimi, nenutempiama net didžiausios avarijos atveju.“
Jei minėtosios sistemos transporto priemonėje nėra, tuomet, V. Žuraulio teigimu, kėdutę būtina tvirtinti salone esančiais saugos diržais: jie taip pat suteikia fiksaciją, įtempimą. Tinkamai susegus, efektas bus labai panašus, kaip ir naudojant „IsoFix“ jungtį.
Vaiko vežimas priekinėje sėdynėje: taisyklės ir rizika
Lietuvos KET draudžia vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Praktiškai tai reiškia, kad priekyje galima naudoti tik lopšelius arba kūdikių kėdutes - tas, kurios montuojamos nugara į priekį, ir tik tuo atveju, jei priekinė oro pagalvė yra išjungta.
Tėvai, sodinantys vaikus kėdutėse priekyje, dažnai pamiršta išjungti priekinę oro pagalvę. To neatlikus išauga stuburo slankstelių pažeidimų, stiprių galvos traumų ar net mirties rizika avarijos metu. VGTU docento V. Žuraulio teigimu, oro pagalvės neutralizavimą vertėtų daryti tik tada, kai vaikas sodinamas nugara į oro pagalvę, kadangi tokiu atveju jaunas kūnas gali būti prispaudžiamas sprogstamosios jėgos, patirti rimtus stuburo sužeidimus.
Priekinę oro pagalvę dažniausiai galima išjungti jungikliu ar rakteliu prie priekinių durų arba daiktadėžės. Kai pagalvė deaktyvuota, salone turi užsidegti atitinkamas signalas. Nežinantiems, kaip oro pagalvę deaktyvuoti, tai dažniausiai galite padaryti prie priekinių durelių esančia jungtimi.
Vairavimo ekspertas K. Povilaitis pabrėžė, jog vaikus saugiau vežti galinėse automobilių sėdynėse. Mažesnių vaikų kaklo raumenys yra nepilnai išsivystę, galva neproporcingai sunki kūno atžvilgiu, tad jei mažametis yra sodinamas priekyje, staigaus stabdymo metu yra didesnė tikimybė, jog vaikui bus pažeistas 2 arba 3 stuburo slankstelis, o tai lemia arba staigią žūtį, arba rankų, kojų paralyžių. Remiantis statistika, apie 80 proc. eismo įvykių įvyksta atsitrenkus į priekyje esančią kliūtį, o tik 10 proc. tenka atitinkamai šonams ir galinei automobilio daliai. Būtent todėl vaiką geriau sodinti gale, veidu į kelią, mat smūgio metu kūnas prispaudžiamas prie atlošo, apsaugomas stuburas.
Baudos už vaiko vežimą be kėdutės
Atsakomybę už vaiko vežimą be specialios apsaugos priemonės Lietuvoje numato Lietuvos ANK 417 straipsnis. Už vaiko vežimą be tinkamos saugos kėdutės ar įtaiso gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų, o pakartotinai - nuo 90 iki 120 eurų. Be to, už šiuos nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 mėnesių.
Palyginimui, Ukrainoje, kurios KET numato panašias vaiko vežimo taisykles (draudžiama vežti vaikus, kurių ūgis mažesnis nei 150 cm, be specialios vaikiškos apsaugos sistemos), bauda yra 510 grivinų (apie 12 eurų), kas yra simbolinė suma, palyginti su Lietuva.
Vaikų vežimas taksi ir pavėžėjų paslaugomis
Kelių eismo taisyklės yra privalomos visiems vairuotojams, įskaitant taksi ir pavėžėjų paslaugas teikiančius asmenis. LTSA Komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė pabrėžė, kad visi vairuotojai privalo vadovautis KET ir pavėžėjams bei taksi vairuotojams nėra išimčių. KET yra nurodyta, kad vairuotojas privalo užtikrinti saugų vaikų vežimą, t. y. kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas. Nevykdant šio reikalavimo, administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas pavėžėjas ar taksi vairuotojas.
Didesnė dalis taksi ar pavėžėjų automobilių neturi vaikiškų kėdučių, todėl jų reikia laukti ilgiau ir už jas mokėti brangiau. Dažnai, net ir esant pasirinkimui, kaip pavyzdžiui, „Bolt“ programėlėje, paslaugos su vaikiška kėdute gali reikšti tik paaukštinimą, kuris tinka tik nuo tam tikro vaiko ūgio. Taksi bendrovės „1820.lt“ komanda nurodė, kad apie 20 proc. bendrovės automobilių gali būti įrengti su vaikiškomis kėdutėmis, tačiau tai nėra standartinė praktika. Jie pažymėjo, kad jų vairuotojai negali priimti vežti mažamečių be vaikiškų kėdžių, kadangi tai prieštarautų įmonės saugos ir standartų politikai.
Vaikų saugumas mokykliniuose autobusuose
Vaikų saugumu mokykliniuose autobusuose rūpinasi vairuotojas arba mokytojai. KET numatyta, jog vaikus vežančiame mokykliniame autobuse turi būti vienas suaugęs lydintis asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų. Šias funkcijas gali atlikti ir vairuotojas. KET reikalauja, kad vairuotojas arba kitas vaikus lydintis suaugęs asmuo privalo užtikrinti saugų vaikų įlipimą ir išlipimą į/iš mokyklinio autobuso, pagal galimybes vaikus įlaipinti ir išlaipinti stotelėse bei palydėti į kitą kelio pusę jaunesnius kaip 10 metų vaikus.
Artėdamas prie sustojusios transporto priemonės su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais ir įjungta avarine šviesos signalizacija ar prie sustojusio mokyklinio autobuso su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, prireikus - ir sustoti, kad praleistų vaikus ir juos lydintį asmenį.
Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos autobuso vairuotojas Viktoras Radionovas piktinasi, kad kitiems vairuotojams nerūpi, jog šalia jų važiuoja pilnas vaikų autobusiukas. Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorius Tomas Armonavičius teigia, kad jo mokykla nusprendė pakoreguoti visų mokinių maršrutus, kad vaikams nereikėtų kirsti gatvės. Jeigu reikia - mokyklinis autobusas sustoja kitoje gatvės pusėje, jei nėra tokios galimybės - važiuoja į kiemą ar kaimo keliuką.
Kelių eismo taisyklių specialistas, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro mokytojas Rolandas Balkė primena, kad pagal 4 KET priedą, mokyklinio autobuso priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Ant abiejų autobuso šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“, raidžių aukštis - ne mažesnis kaip 20 cm. Ant transporto priemonės stogo keturiuose kampuose turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kurios įjungiamos tik mokinių įlaipinimo (išlaipinimo) metu ir mirkčioja paeiliui kairiajame ir dešiniajame transporto priemonės šonuose. Nesulėtinus greičio ir įvykus eismo įvykiui, dažniausiai kaltas lieka greičio nesulėtinęs vairuotojas.
Bendros saugumo rekomendacijos ir statistika
Lietuvos kelių policijos atstovai patikino, jog vis dar pasitaiko atvejų, kad vaikus suaugusieji veža pasisodinę ant kelių, leidžia jiems važiuoti ant galinės sėdynės per vidurį įsikibus į priekines sėdynes, nesegint saugos diržo. Tačiau pastebimas ir augantis suaugusiųjų sąmoningumas: štai Administracinių nusižengimų registro duomenimis, 2019 metais nustatyti 155 atvejai, kai vaikai vežti nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Vairavimo mokyklos „Autologija“ atstovas Kastytis Povilaitis pabrėžia, kad pavyzdį vaikams rodyti būtina nuo mažens. „Autologija“ mokykloje rodome, kokios vietos automobilyje yra saugiausios vaikams, kokiu būdu juos sodinti. Naudojame tiek vaizdines priemones, tiek pasakojimus, kalbame apie atsakomybes. Tokiais veiksmais bandome gelbėti gyvybes.
K. Povilaitis dalijasi ir nelaimių statistika, kuri demonstruoja, jog net ir minimalus greitis gali tapti mirtinu neprisegtam mažamečiui. Dažnas mąsto, jog nieko nenutiks, tik kelias minutes pavažiuosiu, o ir neretai galvoja, jog automobilio gale to daryti net nereikia. Tačiau statistika rodo, jog netgi labai nemaža dalis autoįvykių nutinka netoli namų. Tose trumpose kelionėse, atrodo, nekaltas greitis, siekiantis 30-40 kilometrų per valandą, neretai būna mirtinas.
Lietuvos automobilininkų sąjungos atliktas eksperimentas Vokietijoje imitavo realias situacijas. Vienos tokių metu paaiškėjo, jog vaiką pasodinus nepritvirtintoje kėdutėje rizika patirti papildomų traumų tik išauga. Įdomus buvo ir kitas aspektas: lietuviai prieš bandymą eksperimento esmę bandė paaiškinti vokiečiams, bet šie tautiečius sunkiai suprato, mat jiems kėdutės prisegimas - nediskutuotina būtinybė.
Draudimo galimybės
Norint apsaugoti save ir savo vaikus, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kėdutės pasirinkimą, bet ir pasitikrinti automobilio draudimo sąlygas. Kiekvienas privalomasis automobilio draudimas apima atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims. Jei norima apsaugoti savo vaiką nuo nelaimingų atsitikimų, patariama pasirinkti patikimą KASKO draudimą, kuris padės apsaugoti automobilį ir vaikus nuo netikėtumų kelyje.
Saugos diržų istorija ir svarba
Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 metais automobilių lenktynėse Niujorke. Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais prancūzo Giustavo Libau. Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios saugos diržai dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje.
Jav saugos diržus priėmė be entuziazmo, naujovei priešinosi ir net šaipėsi. Kalbos ir patyčios nurimo, kai 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkstančių avarijų ataskaitą, jog jie 50-60 proc. sumažino traumų galimybę. Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti.
Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Oro pagalvės ir diržai yra veiksmingos keleivių apsaugos sistemos. Norint užtikrinti visišką vaikų saugumą, būtina naudoti vaikiškas kėdutes.
tags: #bauda #uz #vaiko #vezima #be #kedutes