Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai nuolat primena apie reikalavimus, taikomus kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Netinkamas kepsninių, šašlykinių, buitinių krosnelių ir kitų ugnies židinių naudojimas gali sukelti ne tik finansinę žalą dėl baudų, bet ir rimtų materialinių nuostolių bei grėsmę gyvybei.
Pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai ir taisyklės
Kietuoju kuru kūrenamų kepsninių ir krosnelių naudojimas
Kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Remiantis jomis, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų. Dujinius kepimo įrenginius, pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Sonatos Kukienės, galima naudoti arčiau pastato.
Anot S. Kukienės, kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose ir terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis patikslino, kad pastatų terasos traktuotinos kaip pastatų dalys, todėl 6 m atstumas turi būti išlaikomas ir iki jų. Analogiški reikalavimai taikytini ir grilių naudojimui privačiuose sklypuose.
Nuo 20 iki 140 eurų bauda gali būti skirta už šių reikalavimų nesilaikymą. Pakartotinai padarius nusižengimą, bauda jau sieks 140-600 eurų. Be to, už aukščiau išvardintų reikalavimų nesilaikymą asmenims gresia bauda nuo 10 iki 70 Eur, kaip nurodo K. Skrickis, remdamasis Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis.
Laužų kūrenimo taisyklės
Departamento atstovė S. Kukienė pabrėžė, kad laužus yra leidžiama kūrenti tik tam numatytose laužavietėse. Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų.
Būtina priešgaisrinė įranga
Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Neteisingo naudojimo pasekmės ir baudos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė vieną iš gaisrų priežasčių įvardijo būtent kepsnines ir šašlykines. Buvo paminėta, kad pernai Švėkšnoje ir Šakiuose nuo kepsninių buvo užsidegusios tujos. Vilniuje, Viršupio Sodų gatvėje, nuo kepsninės užsidegė miškas ir medinė pašiūrė. O 2022 m. nuo kepsninių buvo užsidegęs namo stogas, žolė, medinė malkinė, šiltnamis. Pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.
Kamado Bono - Kepsninės užkūrimas ir tinkamo anglių kiekio parinkimas
Saugus degiojo skysčio naudojimas
Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu. Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko. Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.
Degiojo skysčio instrukcijose yra nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais - galima kurti iš karto. Svarbiausia yra neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio. Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio. Be to, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.
Priežiūra ir ugnies gesinimas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros. Baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti - būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis - tai gali būti žemė, smėlis, vanduo“, - dėstė S. Kukienė.
Vėjo įtaka ir papildomi įspėjimai
Kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje. Pašnekovės teigimu, jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti. Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.
Bendroji gaisrų statistika Lietuvoje
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius šalyje kilo 1302 gaisrai, kuriuose žuvo 26 gyventojai, o 34 žmonės patyrė traumų. Tai pabrėžia bendrą gaisrų pavojų ir būtinybę laikytis saugos taisyklių, naudojant bet kokius ugnies šaltinius.
Rekomendacijos saugesniam kepsninių naudojimui
Kęstutis Skrickis akcentuoja, kad elektrinius ar dujinius grilius galima naudoti be minėtų apribojimų tiek balkonuose, tiek terasose. Todėl gyventojams siūloma rinktis būtent tokio tipo grilius, kepsnines ir panašius įrenginius, ypač jei planuojama juos naudoti arčiau pastatų ar uždarose erdvėse.
tags: #bauda #uz #netinkama #krosneles #naudojima